<h2>Delsti nebegalima – būtina jau dabar imtis griežtų klimato kaitos stabdymo priemonių</h2>
<p>Remiantis svarbia Jungtinių Tautų (JT) ataskaita apie pasaulinio atšilimo sustabdymą ir siekius užtikrinti gyvenamą ateitį, žmonija turi vos mažiau nei trejus metus, kad sustabdytų planetą šildančio anglies dvideginio išmetimo didėjimą ir mažiau nei dešimtmetį, kad jo kiekį sumažintų beveik per pusę. JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) sako, jog šią užduotį būtina atlikti, nes dabartinė pasaulio politika veda planetą link katastrofiško temperatūros kilimo.</p>
<p>Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija buvo įsteigta dar 1988 metais, siekiant įvertinti žmogaus sukeltos klimato kaitos riziką[1]. Ši mokslinė institucija jau daug metų skelbė nerimą keliančius įspėjimus apie klimato kaitą, tačiau pasauliniai išmetamųjų dujų kiekiai per pastarąjį dešimtmetį ir toliau didėjo bei pasiekė aukščiausią tašką istorijoje.</p>
<p>Pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis tuoj viršys 1,5 <strong>°</strong>C atšilimo ribą, kuri buvo numatyta 2015 metų Paryžiaus susitarime. O iki šimtmečio pabaigos bus pasiekta 3,2 <strong>°</strong>C. Ataskaitoje numatyta, kad dabar beveik neišvengiama, jog temperatūra pakils virš 1,5 <strong>°</strong>C – lygio, kurį viršijus daugelis klimato šilimo padarinių taps negrįžtami. Tačiau specialistai taip pat teigia, jog vis dar įmanoma imtis veiksmų, kurie išgelbėtų planetą.</p>
<p>Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija savo 2800 puslapių ataskaitoje mini, jog visos pasaulio tautos turėtų imtis griežtų priemonių, norėdamos sustabdyti katastrofiškus pokyčius. Tam reikia drastiškai sumažinti iškastinio kuro naudojimą, skatinti miškų auginimą ir mažesnį mėsos vartojimą. Tiesa, nors ir reikia didelių pastangų, jog tai būtų įvykdyta, tačiau galutinės išlaidos būtų minimalios ir iki amžiaus vidurio sudarytų vos kelis procentus pasaulio BVP[6].</p>
<h2>Šalys turėtų smarkiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą</h2>
<p>Per pastaruosius mėnesius komisija paskelbė pirmąsias dvi savo mokslinių vertinimų dalis, o dabar buvo pristatyta trečioji. Jose aprašoma, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija šildo planetą ir ką tai reiškia visai gyvybei Žemėje. Taip pat minima ir tai, jog pasaulis kol kas nesugebėjo įvykdyti reikiamų pokyčių ir jei nebus imtasi griežtų bei greitų veiksmų, temperatūra pakils daugiau nei 3 <strong>°</strong>C. Remiantis tūkstančių mokslininkų darbais, tokio temperatūros pakilimo pasekmės būtų katastrofiškos visam pasauliui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/climate_change.jpg" alt="" /></p>
<p>Tyrimo išvados rodo, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjimas turi būti sustabdytas iki 2025 metų, kad būtų galima pasiekti net ir menkesnius numatytus atšilimo tikslus nei kad buvo kalbama Paryžiaus susitarime. Aptariamo katastrofiško 2,5 <strong>°</strong>C atšilimo scenarijus taip pat rodo, jog per trejus metus išmetamų teršalų kiekis pasieks aukščiausią tašką, kokio pasaulis dar nėra matęs.</p>
<p>Be to, ataskaitoje rašoma, jog iki 2030 metų būtina sumažinti anglies dvideginio išmetimą 43 procentais, o iki amžiaus vidurio – 84 procentais, kad būtų pasiektas ambicingesnis Paryžiaus susitarimo tikslas, t. y. 1,5 <strong>°</strong>C.</p>
<p>Jimas Skea, Londono imperatoriškojo koledžo profesorius, kuris prisidėjo prie ataskaitos rengimo, sakė, kad būtina jau dabar imtis veiksmų, jei norime apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 <strong>°</strong>C[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Tai bus neįmanoma be skubaus ir smarkaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo visuose sektoriuose.“</p>
</blockquote>
<p>Deja, kiek realu, jog visas pasaulis susivienytų ir iš tikrųjų imtųsi griežtų veiksmų – neaišku. JT generalinis sekretorius António Guterresas sakė, kad kai kurių šalių valdantieji ir įmonės „meluoja“ tvirtindamos, kad jos siekia numatyto 1,5 <strong>°</strong>C tikslo. Griežtai priekaištaudamas jis perspėjo[6]:</p>
<blockquote>
<p>„Kai kurie valdantieji ir verslo lyderiai sako viena, bet daro kitą. Paprasčiau tariant, jie meluoja. Ir rezultatai bus katastrofiški.“</p>
</blockquote>
<p>Negana to, sparčiai augančios energijos kainos ir karas Ukrainoje paskatino vyriausybes permąstyti energetikos politiką netinkamu keliu. Daug šalių, įskaitant JAV, JK ir kitas, svarsto galimybę padidinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau komisijos ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog iškastinio kuro naudojimo didinimas tik dar labiau pablogintų esamą situaciją.</p>
<p>„Greenpeace Nordic“ vyresnioji patarėja politikos klausimais Kaisa Kosonen tikino[5]:</p>
<blockquote>
<p>„Žaidimas dėl iškastinio kuro, kuris kursto ir karus, ir klimato chaosą, baigtas. Tiesiog nebėra vietos naujiems iškastinio kuro projektams, o jau turimas anglies ir dujų jėgaines reikia uždaryti anksčiau.“</p>
</blockquote>
<h2>Vien emisijos mažinimo nepakanka, jei norime išvengti katastrofiškų padarinių</h2>
<p>Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos teigimu, nepakanka tik sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Taip pat svarbu kuo labiau sustiprinti technologijas, skirtas CO2 išsiurbimui iš atmosferos. Šios technologijos jau egzistuoja, tačiau kol kas neveikia tokiu mastu, kokio reikėtų. Be to, iki galo nėra aišku ar tai iš tikrųjų būtų veiksminga[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/world_should_take_actions_now.jpg" alt="" /></p>
<p>Tam, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, šalys turėtų visiškai nustoti deginti anglį ir sumažinti naftos naudojimą 60 procentų, o dujų naudojimą – 70 procentų. Paskelbti duomenys rodo, jog ir toliau naudojant dabartinę iškastinio kuro infrastruktūrą iki numatomo eksploatavimo laikotarpio pabaigos ir nesulaikant anglies dvideginio išmetimo, nepavyks apriboti pasaulinio atšilimo iki 1,5 <strong>°</strong>C.</p>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį, jog išmetamųjų teršalų mažinimui įtakos turi ne tik šalių politika, daromos investicijos ir pasirašomi teisės aktai.</p>
<blockquote>
<p>Daug ką gali pakeisti ir kitoks visuomenės požiūris. Pavyzdžiui, tolimųjų skrydžių mažinimas, perėjimas prie augalinės mitybos, pastatų atsparumas klimatui ir kiti energijos paklausą lemiantys vartojimo mažinimo būdai iki 2050 metų galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą net 40–70 procentų.</p>
</blockquote>
<p>Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija tikina, jog priimant protingus sprendimus, tokie sektoriai kaip statyba, maisto vartojimas ir transportas gali daug lengviau sumažinti taršą.</p>
<p>Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijai prireikia maždaug septynerių metų, kad atliktų išsamias ataskaitas. Tad šis perspėjimas, kurį komisija išaiškino net trimis storomis ataskaitos dalimis, veikiausiai yra paskutinis prieš pasauliui įžengiant į tą tašką, kai nebebus įmanoma išvengti katastrofiškų klimato pokyčių.</p>
