<h2>Gamta mums siunčia ugnimi alsuojančius signalus</h2>
<p>Pastaruoju metu gamta, įprasti metų laikai bei tam tikriems regionams būdingi orai, regis, visiškai išsibalansavo. Sniegas vasarą, niekad anksčiau nematytos audros Europos viduryje bei viską savo kelyje niokojantys gaisrai siaubia pasaulį, griauna žmonių gyvenimus, naikina vietinę florą ir fauną.</p>
<p>Lietui ir potvyniams nuplovus Europą, senajame žemyne bei dalyje JAV neviltį ėmė sieti miškų gaisrai, kurie pareikalavo jau per 100 žmonių gyvybių, dar tūkstančius palikdami be savo namų. Ne viena pasaulio šalis skelbia apie gaisrus, kurių nebuvo išgyventa jau ne vieną dešimtmetį[1].</p>
<p>Remiantis Europos kosmoso agentūros informacija, per metus ugnis suniokoja daugiau nei 4 milijonus kvadratinių kilometrų žemės. Tai reiškia, kad sudega tokia teritorija, kuri dydžiu lenkia Indiją ir net 4 kart Nigeriją. Kai dega milžiniški žemės ir miškų plotai, į atmosferą išmetamos dalelės ne tik teršia orą, tačiau ir prisideda prie klimato pokyčių, kurie lemia ir tų pačių gaisrų dažnį[2].</p>
<p>Gamta įsisuka į tarsi užburtą ratą, iš kurio išsivaduoti darosi vis mažiau šansų. Net jei laukiniai gaisrai visuomet buvo ir bus mūsų gamtos dalimi, vis dėlto, toks jų dažnis ir išplitimas mokslininkus verčia sunerimti. Šių metų rugpjūtį, mėnesiui dar nepasibaigus, jau užfiksuoti rekordiniai degančių teritorijų plotai, o Jungtinių Tautų ataskaitoje, ekspertai nebevynioja žodžių į vatą ir dėl pašėlusios gamtos kaltina žmogų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/manny-becerra-rmjb9ifpd8m-unsplash.jpg" alt="Ugnies sezonas" /></p>
<h2>Šią vasarą Europa tapo karštuoju pasaulio tašku</h2>
<p>Europą jau ne viena savaitė kamuoja miškų gaisrai. Kaitros, audrų ir žaibų sukelti gaisrai stabdo įprastą gyvenimą Pietų Europos šalyse. 2021-ųjų liepa pasiekė senojo žemyno karščio rekordą, kai tapo antru karščiausiu laikotarpiu Europoje nuo orų prognozės sekimo pradžios. Stebėtis nereikia, nes pietinėje žemyno dalyje temperatūra iš tiesų pasiekė 47, o kai kur net stebėtinus 50 laipsnių karščio.</p>
<p>Viena pirmųjų su ekstremalia situacija susidūrė Turkija, kurioje užfiksuota daugiau nei 200 atskirų ugnies židinių, o vietiniai bei turistai turėjo skubiai apleisti gyvenamąsias vietas ir bėgti iš populiariojo Bodrumo kurorto[3]. Įtempta situacija ir Graikijoje, kur ugnis kėsinosi ir į antikinį Olimpijos miestą, Olimpinių žaidynių gimtinę. Sostinės Atėnų gyventojai buvo įspėti likti namuose ir užsidaryti langus, kai ugnies dūmų paskatinta tarša pasiekė nematytas aukštumas[4].</p>
<p>Italijoje situacija taip pat karšta. Ugnis jau išdegino daugiau nei 120,000 hektarų žemės, o tokia prarasta teritorija yra tris kartus didesnė nei metinio vidurkio norma. Šiais metais ypač kenčia nacionaliniai parkai, ugnis palietė ir į UNESCO saugomų miškų sąrašą įtrauktą Aspromontes nacionalinį parką Kalabrijoje. Šio parko renovacijai gali prireikti daugiau nei 15-os metų.</p>
<p>Kenčia tiek žmonės, tiek ir gyvūnai: skelbiama, kad dėl kaitros ir savaitėmis besitęsiančių gaisrų nugaišo tarp 20 ir 24 milijonų laukinių bei ūkio gyvūnų[5]. Nors mokslininkai dėl tragiškos situacijos kaltina žmogaus veiksmų įtakotą klimato kaitą, Italijoje neatmetama ir versija, jog žemės mafijos užsakymu padegamos specialiai, vėliau siekiant susirinkti valstybės paramą.</p>
<p>Mirtį ir neviltį siejantys gaisrai pasiekė ir Prancūzijos Provanso, Varo departamento sritį, netoli turistų mėgiamo prašmatniojo Sant Tropezo. Regione sudegė jau per 5,000 hektarų miško, o prie įvykio dirba daugiau nei 900 ugniagesių bei karių. Padėtis sparčiai blogėja ir Ispanijoje bei Portugalijoje. Pastarojoje būta ir aukų, o ugnis sparčiai keliauja link populiaraus Algarvės kurorto[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeremy-zero-sy3xobqtrg-unsplash.jpg" alt="Ugnis kenkia gamtai ir gyvūnijai" /></p>
<h2>Anomalijos, prie kurių turėsime priprasti</h2>
<p>Nors kaitrų ir sausrų sezonas dažnai nulemia gaisrus ir tragedijas, vis tik, tokios sudėtingos situacijos žemyne nebuvo jau ilgą laiką. Europos miško gaisrų informacinėje sistemoje, iki rugpjūčio 18-os dienos buvo įregistruota daugiau nei 1400 aktyvūs ugnies židiniai — 600 daugiau nei metinis vidurkis[7]. </p>
<p>Iš tiesų, derlingos žemės ir tankūs miškai yra palanki terpė gaisrams plisti. Specialistai teigia, kad norint išvengti tokių situacijų ateityje, reikia atidžiau sekti žemės bei teritorijų planavimo darbus, didinti visuomenės sąmoningumą ir ruošti greitesnį atsaką. Pasaulinei klimato situacijai sparčiai blogėjant, tokios tragedijos, deja, bet taps vis dažnesnės, tad turime tapti budresni ir aktyvesni, taip apsaugant savo namus bei gamtos gerbūvį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gaistas.jpg" alt="Gaisras" /></p>
