Skurdo lygis pasaulyje pirmą kartą per 25 metus ekstremaliai šoko į viršų

Kas dešimtas pasaulio žmogus užmiega būdamas alkanas

Kasnakt vis daugiau pasaulio žmonių eina miegoti alkani, o skurdo lygis visame pasaulyje pirmą kartą per 25 metus sumušė savo antirekordą. Skurdas ypatingai paliečia neturtingąsias pasaulio šalis, tačiau badas pamažu gviešiasi ir labiau pažengusių visuomenių – štai Lietuvoje skurstančiųjų šeimose augantys vaikai iš valstybės realios pagalbos, galima sakyti, nesulaukia, o kai kuriose šeimose realybė tokia, kad naujos gyvybės besilaukiančiai moteriai metamas iššūkis daugiau nei du mėnesius išgyventi vos už 270 eurų.

Liūdną statistiką apie pasaulio garmėjimą į skurdo bedugnę atskleidė naujai atlikta pasaulinės pagalbos organizacijos „Oxfam“ paskelbta ataskaita^[1], kurioje nustatyta, kad kas dešimtas pasaulio gyventojas badauja.

Šios organizacijos generalinė sekretorė Suzanne Standfast atkreipė dėmesį, kad nelygybė tarp žmonių didėja ir turtingosiose pasaulio valstybėse, o tarp jų ir Švedijoje. Anot jos, penki žmonės Švedijoje valdo daugiau turto nei penki milijonai švedų kartu sudėjus.

„Nelygybė neturi jokio pranašumo. Ji kuria nesaugias, poliarizuotas visuomenes, didina nusikalstamumą ir smurtines apraiškas, skaldo žmones. Esame labai pavojingoje situacijoje ir atsidūrėme kryžkelėje“, – teigė S. Standfast^[1].

Kaip vieną iš galimų išeičių išsivaduoti iš augančio smurto, „Oxfam“ esą mato didesnių mokesčių taikymą turtingiesiems bei investicijas į, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos priežiūrą.

Kai kurie Lietuvos vaikai gali pasvajoti apie gardų maistą ir šiltą stogą virš galvos

Lietuva tuo tarpu irgi negali pasigirti puikiai išvystyta socialine sistema. Vėlgi labiausiai nuo skurdo kenčia labiausiai pažeidžiamos asmenų grupės, o tarp jų ir vaikai, kuriems vaikystę gerokai apkartina svajonės apie šiltą ir skanų maistą, patogų būstą.

Situacija tampa dar labiau komplikuota ir nėščiosioms, kurios nėra sukaupusios reikiamo stažo ir neturi teisės gauti motinystės išmokos. Tokiais atvejais nėščiai moteriai skiriama vienkartinė išmoka, kurios dydis 2022 metais siekė 270,06 eurų ir už šiuos pinigus moteris turi išgyventi 70 dienų laikotarpį iki gimdymo^[2].

Žinoma, visos vaiko susilaukusios motinos nepriklausomai nuo socialinio statuso, gauna universalias vienkartinę vaiko gimimo (506 Eur) ir kasmėnesinę vaiko išmoką (80,5 Eur). Skurdo akivaizdoje atsidūrusios mamos, kurios reikiamu metu susitvarko atitinkamus dokumentus, dar papildomai gauna 47,38 eurų priedą.

Sudėjus tokias išmokas išeina, kad Lietuvoje reikiamo stažo neturinčių mamų pajamos siekia 128 eurus per mėnesį. Kaip už tokią sumą išgyventi moteriai ir užauginti vaiką, valdininkai, deja, nepaaiškina.

Dar sunkiau motinoms, kurios liko vienišos, mat vaikui gimus gali tekti nustatinėti tėvystę, vaiko išlaikymo išlaidas ir pan. Štai čia susiduriama su didžiausiais iššūkiais, kai ką tik pagimdžiusi moteris tokiais atvejais turi ne tik ieškoti vaiko tėvo, bet ir tvarkyti visus biurokratinius reikalus, be kurių ji jokių išmokų negaus.

Iki nėštumo sukauptas darbo stažas negarantuoja sotaus rytojaus

Vienišos motinos atskleidžia, kad iš tiesų Lietuvoje net nelabai yra skirtumo lyginant išmokų ir pašalpų dydžius, ar tu turi būtinąjį 12 mėnesių darbo stažą, ar jo neturi. Jei atlyginimas buvo mažas, net ir turint 12 mėnesių būtinąjį stažą išmoka taip pat nedžiugins ir tokia šeima nuolat balansuos ant skurdo ribos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atliktas mokslinis tyrimas atskleidė^[2], kad kartais ubago lazdą į rankas tenka pasiimti ir jaunoms bei išsilavinusioms moterims, kurios ir dirbo, ir studijavo, tačiau liko vienišos. Kaip teigė viena tokia mergina, vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos vos pakaktų tik būsto nuomai, o apie kokybiškesnį maistą, deja, tenka pamiršti.

Ta pati moteris netgi atskleidė, kad sužinojusi apie nėštumą ji patyrė ne tik daug streso, bet ją kankinusios net ir mintys apie savižudybę, mat neturėdama artimųjų pagalbos ji dvejojo, ar dviese su vaiku išgyvens su tokiais finansiniais resursais. Tad ar tokia situacija yra normali gerovės valstybėje?

Norisi kiek įmanoma labiau išvengti diskriminacijos, tačiau vargu ar sąžininga motinas, iki nėštumo neturėjusias reikiamo darbo stažo, „suplakti“ į vieną indą su tomis, kurios jį turėjo, tačiau būtent dėl to negavo kitų pašalpų, nes „neatitiko reikiamų kriterijų“.

Pagalbos ranką ištiesė tik „Maisto bankas“, „Krizinio nėštumo centras“ ir „Caritas“

Tyrime dalyvavusios moterys teigė, kad reikiamu metu joms pagalbos ranką ištiesė ne valstybinės institucijos, bet nevyriausybinės organizacijos kaip antai „Maisto bankas“, „Krizinio nėštumo centras“ ir „Caritas“.

Tačiau ir čia pastebėta, kad „Maisto banko“ teikiama pagalba maistu visiškai nepasiekia mažųjų, kurie dėl prastos finansinės situacijos kenčia labiausiai.

Kaip vieną iš galimų problemos sprendimo būdų VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė pasiūlė nacionalinio plano teikimą, už kurį būtų atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kuriame numatytos priemonės būtų finansuojamos iš ES struktūrinių fondų.

Prof. I. Tamutienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pagalba reikalinga visiems vaikams, tačiau labiausiai pažeidžiami yra mažiausieji Lietuvos piliečiai, kurie nelanko lopšelių/darželių ar kitų ugdymo įstaigų, kuriose būtų teikiama pagalba maistu ir reikalinga priežiūra. Kol kas pagalbą maistu užtikrinantis „Maisto bankas“ esą neturi maisto, tinkamo kūdikiams ir itin mažiems vaikams.

Į akistatą su skurdu stoja kas penktas lietuvis

Tačiau pernai metų pabaigos duomenys rodo, kad ubago lazda graso ne tik patiems mažiausiems ir jais besirūpinančioms likimo valiai paliktoms jų motinoms, bet ir gaunantiems mažesnes pajamas asmenims bei šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

2022 metų Lietuvos statistikos departamento elektroninio leidinio „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ duomenimis, žemiau skurdo ribos 2021 m. gyveno 20 proc. Lietuvos gyventojų. Į skurdo rizikos ribą papuolė asmenys, kurių pajamos vienam gyvenančiam asmeniui siekė 483 eurus per mėnesį, šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus – 1015 eurų^[3].

Užpernai didesnis skurdo lygis buvo fiksuotas kaime (25,4 proc.), o mieste tuo tarpu jis siekė 17,4 proc.

Tarp labiausiai skurstančiųjų – vyresni nei 65 metų asmenys, kurių 2021 m. buvo 35,9 proc. Vidutinė senatvės pensija jau keletą metų buvo žemesnė nei skurdo riba ir 2020-aisiais siekė 376,5 eurus.