<h2>Sunkiai pakeliamas karštis žmones paverčia tikrais neapykantos kurstytojais</h2>
<p>Apie įvairias klimato kaitos problemas veikiausiai yra girdėjęs kiekvienas, net ir per daug apie gamtą ir žmonijos ateitį nesusimąstantis asmuo. Tačiau mokslininkai teigia atradę dar vieną neigiamą besikeičiančio klimato aspektą. Pasirodo, jog temperatūros stulpeliui šoktelėjus virš 30°C karščio, socialiniuose tinkluose akivaizdžiai padaugėja neapykantos kupinų komentarų.</p>
<p>Naujausio tyrimo vadovė, Potsdamo klimato poveikio tyrimų institute dirbanti Annika Stechemesser sakė:[1]</p>
<blockquote>
<p>„Tai rodo, kaip gerai žmonės gali prisitaikyti prie aukštos temperatūros. Jei temperatūra tampa per karšta arba per šalta, pastebėjome, kad internete daugėja neapykantos kurstymo, nepaisant socialinių ir ekonominių skirtumų, religijos ar politinių įsitikinimų.“</p>
</blockquote>
<p>Pasaulinis atšilimas, kuris darosi vis aštresne viso pasaulio problema, ir taip spėjo sukelti įvairių bėdų. Šią vasarą Europoje, Kinijoje ir JAV buvo galima stebėti sausras, virtines karščio bangų ar potvynius sukėlusį stiprų lietų. Tačiau naujausias tyrimas į karščio problemą leidžia pažiūrėti visiškai kitu kampu, nes parodo, jog karštis gali veikti žmonių psichiką. Sunkiai pakeliamos oro sąlygos netgi siejamos su padidėjusiu savižudybių skaičiumi, dažnesniais guldymais į ligoninę dėl psichinių bėdų ir gausesniu smurtu šeimoje.</p>
<p>Taip, mokslininkai iš tiesų sieja agresyvų elgesį internete su smurtu, vykdomu net ir nebūnant virtualioje erdvėje. Teigiama, kad agresyvūs pasisakymai internete galėjo paskatinti daugiau realiai vykstančio smurto prieš mažumas, įskaitant masines šaudynes, ar net linčiavimą ir etninį valymą.</p>
<p>Tad internetas tampa savotišku smurto užtaisu, kuris persikelia ir į namus ar gatves.</p>
<h2>Žmonių protus neigiamai veikia ir karštis, ir šaltis</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hate_speech_and_climate_change.jpg" alt="" /></p>
<p>A. Stechemesser ir kiti tyrėjai išanalizavo 4 milijardus „Twitter“ žinučių, parašytų JAV vartotojų 2014–2020 metais. Jie naudojo dirbtinį intelektą, kad nustatytų apie 75 milijonus neapykantos pranešimų anglų kalba, naudodamiesi Jungtinių Tautų neapykantos internete apibrėžimu, apimančiu rasinę diskriminaciją, mizoginiją ir homofobiją. Tada jie išanalizavo, kaip pasikeitė komentarų skaičius, kai vietinė oro temperatūra padidėjo arba sumažėjo.</p>
<p>Lygindami aršių komentarų gausą su už lango tvyrančia šiluma, tyrėjai greitai pastebėjo, jog neapykantos kurstymas buvo susijęs su temperatūros pakilimu virš „geros savijautos“ taško – 21 °C. Karštomis dienomis pykčio pritvindytų internetinių komentarų buvo net 22 proc. daugiau nei švelnesniu oru.</p>
<p>O temperatūrai kylant vis aukščiau, drauge kilo ir neapykantos kiekis internete. Tad tyrėjai tvirtina, jog 30ºC karštis itin neigiamai atsiliepia žmonių psichologinei būsenai. O temperatūros stulpeliui šoktelėjus iki 42–45 °C karščio, neapykantą kurstančių kalbų internete padaugėja net 24 proc.</p>
<p>Tie patys mokslininkai praėjusiais metais tyrinėjo Europos internetinę erdvę ir tuomet irgi priėjo panašių išvadų. A. Stechemesser sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Žinoma, žmonės tam tikru mastu gali sąmoningai nuspręsti, ar jie nori būti malonūs, ar ne, bet vis tiek pastebime, kad labiau kelsite neapykantą, jei atsidursite tam tikrame temperatūros diapazone. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra apriboti visuotinį atšilimą, tai akivaizdžiausias būdas tai išspręsti.“</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, tyrėjai analizavo tik internetinius pasisakymus ir neatsižvelgė į konkrečius to meto įvykius. Tai reiškia, kad nebuvo aiškinamasi, ar oras padidino įtampą internete po kokių nors skaudžių, visą bendruomenę sukrėtusių įvykių. Ir drauge atvirkščiai – neaišku, kiek kalbos socialiniuose tinkluose paaštrėjo dėl realių skandalų, o ne temperatūros.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hate_speech_and_temperature.jpg" alt="" /></p>
<p>Bet tiesioginis karščio ir neapykantos internete ryšys taip pat buvo užfiksuotas Kinijoje, kur mokslininkai ištyrė daugiau nei 400 milijonų įrašų, padarytų 43 milijonų vartotojų, kurie skelbė savo mintis didžiausioje šalies mikrotinklaraščio platformoje – „Sina Weibo“. Jie padarė išvadą, kad dienos, kai pasireiškia aukštesnė nei 35°C temperatūra, lietus, didesnis vėjo greitis, debesuotumas ir oro tarša, daro žmones kur kas rūstesnius internete.[2]</p>
<h2>Socialinių tinklų vartotojai tiki, jog neapykantos kalbą puikiai gali atpažinti net ir dirbtinis intelektas</h2>
<p>Šiuose tyrimuose neapykantą kurstančius komentarus atrinko tam pritaikytos programos, nes vargu ar būtų įmanoma rasti tokius didelius kiekius komentarų rankiniu būdu. Tačiau iš tiesų internautai vis labiau pripranta prie dirbtinio intelekto ir vis dažniau pasitiki jo galimybėmis. Neseniai buvo paskelbtos kitų tyrėjų atlikto darbo išvados, jog socialinių tinklų vartotojai pasitiki dirbtiniu intelektu tiek pat, kiek ir realiais redaktoriais, kai kalba pasisuka apie neapykantą kurstančios kalbos ar žalingo turinio atpažinimą.</p>
<p>Pasak tyrėjų, internautai giria dirbtinį intelektą už jo objektyvumą ir tikslumą. Tiesa, jei vartotojams primenama, kad įvairios programos ir žmonių sukurtos mašinos nesugeba priimti subjektyvių sprendimų ar atsižvelgti į pavienių atvejų detales, internautų pasitikėjimas dirbtiniu intelektu ir vėl sumažėja.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ai_finds_hate_speech_in_internet.jpg" alt="" /></p>
<p>Visgi, nepaisant dirbtinio intelekto netikslumų ir negebėjimo improvizuoti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, jis vis labiau pasitelkiamas internetinėje erdvėje. Deja, socialiniai tinklai ir kitos internetinės vietos, kuriose reiškiasi vartotojai, yra pernelyg aktyvios ir nuolat plečiasi, kad jas spėtų prižiūrėti tik tikri žmonės:[3]</p>
<blockquote>
<p>„Socialiniuose tinkluose ir apskritai internete labai reikia moderuoti turinį. Tradicinėje žiniasklaidoje turime naujienų redaktorius, kurie tarnauja kaip vartų prižiūrėtojai. Tačiau internete vartai yra taip plačiai atverti, o vartų saugojimas ne visada yra įmanomas žmonėms, ypač atsižvelgiant į generuojamos informacijos kiekį.“</p>
</blockquote>
<p>Tik ar greitai didelį kiekį informacijos gebantis apdoroti dirbtinis intelektas netaps spąstais, kol kas nėra aišku. Tačiau jau dabar vis dažniau kalbama apie didėjančią cenzūrą internete. Kai kuriais atvejais užtenka, jog pasidalintame turinyje būtų tam tikri raktiniai žodžiai ir toks turinys jau yra pažymimas kaip netinkamas.</p>
<p>Reklamos ir viešųjų ryšių specialistė Maria D. Molina sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Kai galvojame apie automatinį turinio moderavimą, kyla klausimas, ar dirbtinio intelekto redaktoriai nepažeidžia asmens saviraiškos laisvės.“</p>
</blockquote>
<p>Tad panašu, jog ateityje gali tekti mąstyti, kas yra svarbiau – kuo greitesnis neapykantos kurstymo valdymas internete, kai pyktis vis labiau didėja dėl klimato kaitos, ar kuo tikslesnis socialinių tinklų moderavimas, stengiantis užtikrinti žodžio ir saviraiškos laisvę.</p>
