<h2>Ruduo Lietuvoje – su žaibais ir išvartytais medžiais</h2>
<p>Kiekvienas metų laikas atneša savų iššūkių, o ruduo šiais metais pateikia itin nemalonių staigmenų – didelį vėją ir rudeniškas audras, keliančias pavojų žmonėms ir jų turtui. Didelis vėjas Lietuvoje fiksuotas beveik visą savaitę, tačiau itin pavojinga gamtos stichija savo galią labiausiai parodė savaitės pabaigoje, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Pirmieji permainų ženklai pasirodė iškart po pietų: šalies vakaruose iš dangaus pabiro ledukai, o Klaipėdos uostas kuriam laikui sustabdė laivybą. Kituose šalies regionuose ėmė stiprėti atšiaurus vėjas, gyventojai užfiksavo ir žaibų blyksnius[1].</p>
<p>Naktį, audrai įsismarkavus, ugniagesiai vyko į 87 iškvietimus šalinti šalinti didžiulio vėjo išverstų ar nulaužtų medžių, kai kurie jų buvo užvirtę ant automobilių, o vienas – net ant važiuojančios transporto priemonės. Įvykio metu aukų pavyko išvengti. Audros padariniai buvo likviduojami per visą naktį, iki ankstyvo ryto. Ryte, apie 3 tūkst. vartotojų vis dar neturėjo elektros energijos. Vėliau, įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), pranešė, kad didžiajai daliai vartotojų, paslaugų tiekimas yra atstatytas. Su elektros paslaugų tiekimo trikdžiais susidūrė apie 35 tūkst. namų ūkių[2].</p>
<p>Klaipėdoje net ir penktadienio rytą oro sąlygos vis dar išlieka ekstremaliomis, uostas neleidžia įplaukti ir išplaukti keturiems laivams. Kaip ir dažnu atveju, audra labiausiai smogė būtent pajūriui: Klaipėdoje nakties metu buvo užfiksuotas 28 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Ryte vėjo gūsiai taip pat nedžiugina: fiksuojamas iki 24 metrai per sekundę stiprumo vėjas, 4,5-5 metrus siekiančios bangos. Vis dėlto, daugiausia stichijos sukeltos žalos užfiksuota ne pajūryje, bet Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/torsten-dederichs-krqjzrzicak-unsplash.jpg" alt="Audra pajūryje" /></p>
<h2>Europoje siaučia audra „Aurora"</h2>
<p>Neramumai fiksuojami ne tik Lietuvoje, tačiau ir dalyje Europos, kur siaučia audra vardu „Aurora". Dėl didžiulio vėjo ekstremali situacija susidarė kaimyninėje Lenkijoje, kur, deja, bet nepavyko išvengti ir aukų. 4 žmonės mirė Žemutinės Silezijos regione. Vienas žmogus žuvo, kai jo vairuojamas sunkvežimis buvo tiesiog nupūstas nuo važiuojamosios kelio dalies, kitas asmuo žuvo darbo vietoje, užgriuvus statomo objekto konstrukcijoms. Du asmenys neišgyveno Vroclave, kai medis užvirto ant važiuojančio automobilio ir prispaudė vairuotoją bei keleivį[3].</p>
<p>Tikros orų anomalijos fiksuotos ir Nyderlanduose, kur gyventojai viešojoje erdvėje dalijasi net nedidelio tornado vaizdais. Stiprus vėjas rimtai sužalojo keturis žmones, o dėl stichijos ypač nukentėjo nedidelis Barendrechto miestelis, įsikūręs netoli Roterdamo. Čia apgadinti namų stogai, visiškai nuniokoti šiltnamiai, vaikų žaidimų aikštelės ir parkai. </p>
<p>Tuo tarpu Prancūziją šiuo metu plauna lietūs, vėjai trikdo traukinių eismą ir elektros tiekimą. Ketvirtadienį per 40 tūkst. namų ūkių vis dar neturėjo elektros energijos, o techninius gedimus kiaurą parą siekia išspręsti per 4000 elektrikų. Suniokotų namų ir objektų dalys vėjo buvo išnešiotos po plačią teritoriją, taip užblokuoti keliai ir būtinas geležinkelio tinklas. Nuvirtę medžiai visiškai sustabdė geležinkelio transportą Lotaringijos regione, šalia sienos Vokietija.</p>
<p>Vakarinę Bretanės regioną dalį kamuoja potvyniai. Pranešama, kad dešimtys namų buvo apsemti ir beveik visiškai suniokoti vandens stichijos. Manoma, kad lietingasis ciklonas atkeliavo iš Vokietijos, kur Saksonijos regione taip pat laikinai buvo sustabdytas traukinių eismas. Maždaug 50 tūkst. namų ūkių neteko prieigos prie elektros, o žmonės yra raginami be reikalo neiti iš namų, griežtai draudžiama vaikščioti miškingose vietovėse, siekiant išvengti traumų dėl užkritusių šakų ar medžių[4].</p>
<p>Čekijai audros galios taip pat nepavyko išvengti. Šalyje daugiau nei 270 tūkst. namų ūkių yra palikti be elektros energijos, regionuose užversti keliai, neįmanomas pravažiavimas nei geležinkeliais, nei keliais. Prahos oro uoste dėl milžiniškų vėjo gūsių sudėtinga leistis lėktuvams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-yakushkin-atqoiun_w1s-unsplash.jpg" alt="Eksremalūs orai" /></p>
<h2>Rudens audros ateityje tik dažnės</h2>
<p>Mokslininkai vis garsiau kalba, kad klimato kaita daro neatitaisytinus pokyčius orams. Kuo sparčiau šiltėja mūsų klimatas, tuo stipresnės audros mūsų laukia. Pažvelkime kas vyksta vasarą. Po didžiausių karščių, kaitrą nuplauna audringos, atogrąžų liūtys. Kadangi klimatas daugelyje pasaulio vietų išlieka šiltas apskritus metus, audros dažnėja tiek pavasarį, tiek ir rudenį. Šilta oro masės temperatūra lemia didesnį vandens kiekio išskaidymą iš vandenynų, o taip energija vandens lašelių pavidalu atsiduria atmosferoje. Tada iškrenta anksčiau retai fiksuoti, didžiuliai vandens ar sniego kritulių kiekiai[5].</p>
<p>Jungtinės Karalystės, Niukaslo universiteto tyrėjai teigia, kad šio amžiaus pabaigoje krituliais gausios audros taps visiška norma. Tokias stichijas lydės ne tik didžiuliai kiekiai lietaus ar sniego, bet ir smarkūs vėjai bei tornadai. Šiuo metu jau yra žinoma, kad audros ir uraganai tapo dažnesni tose vietovėse, kuriose fiksuotas didesnis bendros metinės temperatūros normos išaugimas. Taigi, tampa akivaizdu, kad klimato kaitai nelėtinant savųjų apsukų, prie ekstremalių orų sąlygų turėsime prisitaikyti visi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/audra.jpg" alt="Audra" /></p>
Naujienos
Bendruomenė
