Vandens trūkumas – jau seniai nebėra tik dykumų kraštų problema
Politikai, verslininkai, aplinkosaugininkai ir šiaip, eiliniai, tačiau mūsų planetos ateičiai neabejingi žmonės jau ilgus metus kalba apie artėjantį katastrofų metą. Sparčiau nei kada buvo galima tikėtis šylantis klimatas ir dėl to kylantys gamtos kataklizmai bei auganti populiacija stumia žmoniją pražūties link: ima trūkti elementarios, išgyvenimui būtinos medžiagos – vandens.
Jei vis dar galvojate, kad su šia problema susiduria tik pačių karščiausių bei sausiausių Žemės vietų gyventojai ar besivystančių šalių piliečiai, taip tikrai nebėra. Net vakarų pasaulis stovi ant didžiulės prarajos krašto. Žiniasklaida ir mokslininkai skelbia, kad Mido ežero vandens rezervuaras, JAV vandeniu aprūpinantis ne vieną valstiją, išseko.
Skaičiuojama, kad Arizona neteks 18 %, Nevada 7 % , o Meksikas 5 % įprastos metinės vandens normos [1]. Juk jau dabar pastebimi milžiniškai išaugę žemės ūkio bei pramonės sektorių kaštai: kai kurie ūkininkai tiesiog nebepajėgia išmaitinti savųjų ūkių.
Situacija, įtempta ir Kalifornijoje. Pavyzdžiui, migdolų fermas turintiems verslininkams taip pat nuolat reikia didžiulio vandens kiekio, kad gautų gerą riešutų derlių: JAV užauginama kiek per 80 %, vėliau po visą pasaulį eksportuojamų migdolų[2]. Deja, bet atrodo, kad tokios situacijos ateityje taps vis dažnesnės.
Jungtinių Tautų klimatologų komisija yra paskelbusi temperatūros didėjimo ir jūros lygio kilimo prognozes. Mokslininkų prognozės iš tiesų niūrios: manoma, kad 1,5 °C šylantis klimatas ir gamtos kuriami kataklizmai turės didžiulės įtakos mūsų planetos ateičiai, be to, tai gali lemti ir visuotinį, globalų vandens trūkumą[3].
Ateities prognozėse – gamtos kataklizmai ir tragedijos
Jau ne vienerius metus garsiai kalbama, kad žmogus mūsų planetai daro neatitaisomą žalą. Per kelis dešimtmečius klimatas tik šils, o jei nesustabdysime šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekio atmosferoje, susidursime su dar didesniais iššūkiais.
JT klimatologų paskelbtos įžvalgos baugina, tačiau tikrai negali stebinti. Pasaulio gamtos fondo (WWF) vyriausias patarėjas Stephenas Cornelius teigia, kad prognozės yra sukrečiančios, tačiau reikalingos, kai esame taške, į kurį vėliau jau gali būti per vėlu sugrįžti.
Ir iš tiesų, net jei pasaulis sugebėtų sulėtinti klimato šilimo pokyčius, kai kurie reiškiniai jau nebegalės būti sustabdyti: pasaulinio vandens lygio kilimas, Arkties ledyno tirpimas, seniau niekuomet nematyti gamtos reiškiniai bei ekstremalūs orai – prie buvusių rodiklių mes jau nebesugrįšime[4].
Vis tik, gamtos atnešamos tragedijos gali ir nublankti, jei žmonija tiesiog stokos išgyvenimui būtiniausių resursų, pavyzdžiui, vandens. Jau dabar ketvirtadalis pasaulio susiduria su gėlo vandens trūkumu bent kartą per metus: didžiausių vasaros karščių bei sausrų metu. Jei tokia situacija taptų dažnesnė, žmonės būtų priversti palikti savo namus ir ieškoti vietos, palankesnės išgyvenimui.
Tačiau, tinkamesnės vietos gali greitai, apskritai, nebelikti.
Jei JT prognozės pasitvirtins ir jau 2030-ais net 700 milijonų žmonių susidurs su sausros keliamais pavojais ir bus priversti išsikraustyti, gali grėsti ir didžiulis konfliktas dėl vandens, į kurį neabejojamai įsitrauktų ir pasaulio galingiausi. Tai reikštų, kad ekonomiškai pajėgesnių bei labiau išsivysčiusių šalių piliečiai turėtų geresnius šansus elementariam išgyvenimui, o tai skamba it distopinio filmo scenarijus.
Kita vertus, stebėtis irgi nėra kuo. Dar praėjusiame amžiuje beveik dvigubu greičiu ėmus augti populiacijai tapo aišku, kad mūsų planeta nėra pajėgi atlaikyti tokio kiekio gyvybių, ypač, jei žmonės beatodairiškai švaisto būtiniausius gamtinius resursus viename pasaulio krašte, kai tuo metu, kita Žemės dalis sunkiai kovoja dėl saugios vietos bei gurkšnio švaraus vandens. Dar 2012-ais Pasaulio ekonomikos forumas pateikė globalių pavojų sąrašą, kuriame vandens trūkumas atsidūrė penketuke problemų, galinčių sukelti didžiausią humanitarinę krizę nuo Antrojo pasaulinio karo metų[5].
Tiesa, jau 2017-ais niūrios spekuliacijos dalinai išsipildė: apie 20 milijonų Afrikos ir Viduriniųjų Rytų gyventojų buvo priversti palikti savo namus dėl maisto bei vandens stygiaus. Vis tik, regis, kol skaudi problema nepalies įtakingiausių pasaulio kraštų, bus pasitenkinama tiesiog humanitarinės pagalbos grįsta retorika.
Gėlo vandens trūkumo problemą nuplaus tropinės audros, liūtys bei potvyniai
Specialistai teigia, kad vandens trūkumo problema su savimi pateiks ir daugiau iššūkių: jau dabar pastebimų gaisrų, potvynių, ekstremalių klimato pokyčių. Tokie pokyčiai stipriai įtakos mūsų planetos vandens tėkmės ciklą: teritorijos, kurios dabar yra pakankamai drėgnos, atsidurs arti pavojingos potvynio ribos arba, deja, bet nugrims po vandeniu. Priešingai, tos teritorijos, kurios dabar kenčia sausrą, taps ištisomis dykumomis, kuriose beveik niekas nebegalės išgyventi, tuo labiau, gauti lašelio geriamo vandens.
Tam tikrus pokyčius mes jau matome dabar. Centrinę bei Vakarų Europą ne taip seniai siaubę potvyniai dar prieš gerą dešimtmetį galėjo atrodyti kaip nereali fantazija: Vokietija ar Belgija įprastai pasižymėjo pakankamai stabiliais orais. Apskritai, šiltos žiemos, mirtiną kaitrą atnešančios vasaros, ne laiku krintantis sniegas mums visiems siunčia rimtus signalus, jog situacija yra rimta.
Londono imperatoriškojo koledžo profesorius, Ralfas Toumi teigia, kad šylant klimatui, atmosferoje didesnis kiekis vandens virs garais, o tai ir lems dažnesnes sausras. Pastebima ir tai, kad poveikį pradės jausti jau visas pasaulis: nuo Kanados iki Sacharos dykumos. Akivaizdu, kad situacijos rimtumą pradeda pastebėti net ir didžiausi klimato kaitos skeptikai. Kita vertus, galima manyti, kad žmonija gauna tai, ko nusipelnė: metai iš metų iš specialistų sklidę raginimai sumažinti vartotojiškumą, riboti taršią pramonę bei miškų kirtimą, regis, taip ir liko neišgirsti.
