<h2>Menkas šių metų derlius išprovokavo aukštesnę grūdų supirkimo kainą</h2>
<p>Žemdirbiai liko nepatenkinti šių metų rapsų ir javų derliumi. Deja, jis net 30-40 proc. mažesnis ir prastesnės kokybės, o tokia tendencija matoma ne tik daugumoje Lietuvos rajonų, bet ir už mūsų šalies ribų. Būtent todėl pakilo šių metų grūdų supirkimo kainos, o tai gali paskatinti dar didesnį maisto produktų kainų šuolį nei galėjo tikėtis ekonomistai.</p>
<p>Grūdų supirkimo kainos brango net ne keliais, o keliolika ar net keliasdešimt procentų. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje šių metų rapsų derlius vidutiniškai buvo superkamas už 464,4 Eur/t, o tai – net 34,5 proc. aukštesnė kaina nei praėjusiais metais.[1]</p>
<p>Kiti grūdai brango kiek menkiau, tačiau šuolis vis tiek didžiulis: kvietrugiai supirkti vidutiniškai po 163,1 Eur/t – 28,5 proc. brangiau nei pernai, rugiai supirkti po 132,3 Eur/t – 22,41 proc. brangiau nei praėjusiais metais, vidutinė kviečių supirkimo kaina siekė 183,9 Eur/t – 15,3 proc. brangiau nei prieš metus, o pašariniai miežiai buvo superkami po 74,7 Eur/t, t. y., 25 proc. brangiau nei pernai.</p>
<p>Tiesa, didžioji dalis Lietuvos grūdų iškeliauja į užsienio rinką. Paskutiniu metu Lietuvoje per metus prikuliama 6-7 mln. tonų grūdų, tačiau net ~5 mln. tonų eksportuojama į Azijos ir Afrikos šalis. Lietuvai tereikia 1,5 mln. tonų lietuviškų grūdų per metus, todėl likusi dalis keliauja po pasaulį.</p>
<p>Iš tiesų kainų rekordai pasaulyje buvo pastebėti jau metų pradžioje. Tuo metu ekonomistai teigė, jog tokias kainas fiksavo tik 2013 metais, kai buvo itin nederlingi bei sudėtingi metai.[2] Kainų šuolis buvo pastebėtas iškart po to, kai JAV Žemės ūkio departamento ir Tarptautinės grūdų tarybos paskelbta prognozė sukėlė sąmyšį grūdinių kultūrų rinkoje.</p>
<p>Agentūros tuo metu teigė, jog jų analizės atskleidė mažesnes pasaulines sojos pupelių ir grūdų atsargas nei buvo manoma, jog jų yra iki šiol. Be to, pagrindo kainų kilimui davė ir Rusija, nusprendusi griežtinti eksporto reguliavimo mechanizmus bei taikyti eksporto mokesčius miežiams ir kukurūzams. Taip Rusija stengiasi apsaugoti vidinę rinką nuo kainų kilimo, nes griežtesnis eksporto reguliavimas ir didesni mokesčiai automatiškai lėtina eksporto tempą ir leidžia šaliai apsisaugoti nuo grūdų trūkumo.</p>
<p>Deja, nors Rusija tokiu būdu saugo savo rinką, likusiam pasauliui tai pakankamai stiprus smūgis, kurį dar labiau aštrina tai, jog kitos didžiosios Europos grūdų eksportuotojos negali pasigirti dideliu grūdų derliumi. Šiais metais grūdų derlius žymiai mažesnis ir prastesnės kokybės, tad nenuostabu, kad supirkimo kainos šoktelėjo į viršų.</p>
<h2>Išankstinės sutartys neatnešė naudos</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/polina_rytova_grains.jpg" alt="Grūdų tendencijos" /></p>
<p>Patiems ūkininkams užsiimti žemdirbyste taipogi darosi vis brangesniu verslu. Brangstant trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, žemės ūkio technikos detalėms Lietuvos ūkininkai skundžiasi, jog sąnaudos, kad galėtų užsiimti savo veikla, taip pat smarkiai išaugo.</p>
<p>Keičiantis rinkai panašu, jog grūdų augintojams išankstinės derliaus pardavimo sutartys šiais metais nepasiteisino. Dalis taip savo produkciją pardavusių ūkininkų patyrė nuostolių. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas mano,[5] jog ūkininkams vargu ar verta dėl geros kainos rizikuoti parduoti savo derlių su išankstinėmis sutartimis. Jo teigimu tokiu būdu galima parduoti tik maždaug 15 proc. derliaus.</p>
<p>Įsisiūbavusios kainos nežinia kada nusistovės ir nebebus tokios aukštos. Kol kas prognozės nėra optimistiškos, kadangi žymiai prastesnį derlių nuėmė bene visos pasaulio šalys, kurios tiekia grūdus. Negana to, JAV grūdų ir sojų pupelių rezervų peržiūrėjimas, parodęs daug menkesnius rezervus nei tikėtasi, paskatino savo atsargas peržvelgti ir kitas valstybes.</p>
<p>Tiesa, kokius rezervus turi kitos šalys nėra aišku ir vargu ar bus viešai paskelbta. Net negalima sužinoti tikslių Lietuvos rezervo skaičių, tačiau žinoma, jog Lietuvos maisto rezervą sudaro tik grūdai ir cukrus.[4]</p>
<h2>Pabrangusi žaliava iškels ir maisto kainas</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/diego_san_pigs.jpg" alt="Auganti grūdų kaina" /></p>
<p>Kelias savaites trukę drėgni orai pakenkė grūdų kokybei, tad kokybiškų grūdų šiais metais yra mažiau ne tik todėl, jog derlius buvo kuklesnis, bet ir dėl drėgmės. Ir nors ūkininkai džiaugiasi, jog dėl susidariusios padėties gali parduoti savo derlių kur kas brangiau nei ankstesniais metais, tačiau drauge perspėja, apie dar labiau augsiančias maisto kainas.</p>
<p>Deja, nekoks grūdų derlius turės smarkios įtakos visam maistui ir kitoms prekėms. Kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas sakė:[5]</p>
<blockquote>
<p>Galiu prognozuoti, kad drastiškas žaliavos kainų augimas išderins visą maisto grandinę. Nebūna pigios mėsos ar duonos, jeigu žaliava brangi. Maisto kainos tikrai bus didelės.</p>
<p>Grūdai – biržos prekė, daug jų eksportuojama. Ar mūsų valstybė pajėgi riboti eksporto srautus, reguliuoti kainas? Vargu. Paukščių, gyvulių pašarams naudojami ne tik pabrangę grūdai, bet ir aliejus, kurio tona per metus pakilo daugiau kaip dvigubai – nuo 650 iki 1 tūkst. 400 Eur. Per javapjūtę už kviečius mokama 240 Eur/t, o tai gali pavojingai atsiliepti maisto produktų kainoms.</p>
<p>Ar žmonės įpirks pabrangusius mėsos, pieno, duonos produktus? Juk tuoj bus eskaluojama informacija, kad dėl maisto brangimo kalčiausi žemdirbiai. Rudenį mūsų visų gali laukti liūdnas ir grėsmingai pavojingas vaizdelis.</p>
</blockquote>
<p>Taigi, grūdai itin svarbūs ne tik iš grūdų gaminamai produkcijai, bet ir visai maisto grandinei apskritai. Pavyzdžiui, kiaulės, vištos ir kiti maitinami pašarais, kurių pagrindas – grūdai. O kadangi kaip ant mielių auga tokių pašarų kaina, drauge automatiškai kils ir pačios mėsos kaina. Užtenka, jog maisto grandinėje pabrangtų vos vienas produktas, nuo kurio priklauso kiti, kad automatiškai kaip ant mielių augtų ir kitų maisto produktų kaina.</p>
<p>Deja, augančios maisto kainos panašu, jog artimiausiu metu tikrai nesustos kilti į viršų ir teks matyti smarkiai išaugusias kainas visur – nuo duonos produktų iki mėsos, nuo pašarų iki biokuro. Todėl ūkininkai perspėja, jog šiais metais šaltasis sezonas bus dar sunkesnis nei prieš tai.</p>
