Ledynai Alpėse tirpsta greičiau nei bet kada anksčiau: 2022-ųjų vasara buvo pati blogiausia

Ekologija, Gamta, Įdomybės, PasaulisMiglė Tumaitė
Suprasti akimirksniu
Ledynų tirpsmas
Ledynai Alpėse tirpsta greičiau nei bet kada anksčiau: 2022-ųjų vasara buvo pati blogiausia. Xavier Balderas/Unsplash nuotrauka.

Ledynai sumenko iki neregėto dydžio

Galiausiai po, ko gero, prasčiausios vasaros ledynams, Europos Alpėse pradėjo kristi sniegas. Tai, be abejo, yra labai reikalinga, mat teigiama, jog su tam tikrais pertrūkiais per 19 metų trukusį ledynų tyrinėjimą Šveicarijoje dar neregėta tokia vasara, kaip 2022 m., – pokyčių mastai tiesiog stulbinantys (blogąja prasme)[1].

Įdomu tai, kad glaciologai (žmonės, tyrinėjantys ledynų masyvus) vartodavo žodį „ekstremalus“, apibūdindami metinį ledo praradimą, kuris sudaro apie 2 proc. viso ledyno tūrio. Vis tik šiais metais Šveicarijos ledynai prarado vidutiniškai 6,2 proc. savo ledo, o tai tikrai ekstremalu.

Tikėtina, jog nauji sniego pliūpsniai sudarys apsauginę antklodę, apsaugančią ir atspindinčią 90 proc. saulės spinduliuotės atgal į atmosferą ir ribojančią po juo esančio ledo atšilimą bei tirpimą.

Kai sniegas iškrenta žiemą, o vėliau netirpsta per vasarą, jis, kaip žinia, padidina ledyno masę. Per keletą panašių metų gravitacija imtų viršų ir ledynai imtų pamažu judėti žemyn.

Tačiau per pastarąjį šimtmetį to nebuvo: apsauginiai sniego sluoksniai nebuvo pakankamai stori, kad atsvertų šiltėjančią vasaros temperatūrą, o ledynai visame pasaulyje vidutiniškai nyko jau nuo mažojo ledynmečio pabaigos XX a. pabaigoje.
Ledynai
Ledynai sumenko iki neregėto dydžio. Joyce Mccown/Unsplash nuotrauka.

Daugelis ledynų gali visiškai ištirpti per „vieną kartą“

Alpėse praėjusią žiemą iškrito labai nedaug sniego, todėl ledynai nebuvo gerai izoliuoti nuo artėjančio vasaros tirpimo sezono.

Pavasaris tuo tarpu buvo ypač atšiaurus, nes natūralūs atmosferos orai nešė Sacharos dulkes į Europą ir aptraukė Alpių kraštovaizdį. Kadangi dulkės sugeria daugiau saulės energijos nei sniegas (kuris yra baltas ir todėl labiau atspindi), šį kartą beveik oranžinės spalvos sniegas ištirpo greičiau nei bet kada anksčiau.

Galiausiai per didelę karščio bangą visoje Europoje buvo sumušti temperatūros rekordai: kai kuriose šalyse pirmą kartą temperatūra pasiekė 40 °C; Lietuvoje taip pat turėjome alinantį laikotarpį, trukusį net kelias savaites. 

Žinoma, nebuvo pagailėta ir Alpių. Pavyzdžiui, Zermatas, garsus Šveicarijos kaimas pavėsyje užfiksavo iki 33 °C temperatūrą, nepaisant to, kad jis yra 1620 metrų virš jūros lygio, kol Alpių ledynai liepos mėnesį atrodė taip, kaip įprastai atrodo rugsėjį: be sniego, kas yra mažų mažiausiai nenormalu[2].

Paskutinį kartą ekstremalus ledynų tirpimas pasireiškė 2003 m., kai visoje Europoje temperatūra buvo labai aukšta, o karščio banga nusinešė mažiausiai 30 000 žmonių gyvybių (vien Prancūzijoje daugiau nei 14 000). 

Tais kalendoriniais metais visoje Šveicarijoje ištirpo 3,8 proc. ledynų ledo.

Šiais metais Zermatas pirmą kartą uždarė vasaros slidinėjimo trasas: gidai nustojo vadovauti aukštų kalnų ekspedicijoms, nes amžinasis įšalas – įšalusi žemė, jungianti uolienas – tirpo, dėl ko beveik nuolat smuko uolienos.

50 metų duomenys rodo akivaizdų ledynų atsitraukimą

Mes galime minėtus nepalankius pokyčius įtraukti į istorinį kontekstą, iš dalies dėka labdaros organizacijos „Alpine Glacier Project“, kuri buvo įkurta 1972 m. ir kuri kartu su Salfordo universitetu kas vasarą vedė mokslines ekspedicijas į ledynus netoli Zermato. (Daugybė studentų padėjo analizuoti šylančio klimato poveikį chemiškai stebėdami tirpsmo vandens pokyčius, topografiškai tyrinėdami kraštovaizdį ir jį fotografuodami.) 

Rezultatas: per penkis projekto dešimtmečius Gornerio bei Findelio ledynas atsitraukė atitinkamai 1 385 ir 1 655 metrus[3].

Tiesa, Šveicarijoje šie ledynų tirpsmo vandenys naudojami hidroenergetikai. Taigi viena iš pasekmių yra ta, jog tirpstantys ledynai padeda kompensuoti mažą kritulių kiekį sausros metu, užpildydami rezervuarus, kad aprūpintų energija.

Šiaip ar taip, galima ginčytis, jog ne visus ledynus vienodai paveikė šios vasaros karščiai ir katastrofiškas ledo praradimas. 

Ir iš dalies tai tiesa, kadangi ledyno tirpimo laipsnis priklauso nuo aukščio, kuriame jis yra, ledyno liežuvio statumo ir vietinių klimato veiksnių. Tačiau ne per seniausiai paskelbti tyrimai parodė, kad 2022 m. Austrijos ledynai vis tik prarado daugiau „masės“ nei per 70 stebėjimų metų, todėl visiškai aišku, jog itin smarkus tirpimas šiais metais sumušė aplinkai nepalankų rekordą.