<h2>Nenuspėjamos orų sąlygos neleidžia dirbti ir gyventi įprasto gyvenimo</h2>
<p>Nuo sniego, pačiame vasaros įkarštyje, iki mirtį nešančių potvynių ar kaitrų, kurios nebuvo registruotos ištisus amžius. Ši vasara, turėjusi tapti laisvės ir pramogų laikotarpiu, po ilgo COVID-19 sukelto pandeminio sąstingio, atnešė daugybę ekstremalių oro reiškinių, katastrofų ir sunkumų, be to, verčia sunerimti ir mokslininkus.</p>
<p>Net Lietuvoje, kur visuomet galėjome džiaugtis pastoviais orais, praktiškai niekuomet nenukrypstančiais į pavojingąją zoną, kaitra iš koto verčia tiek seną, tiek ir jauną, kelia riziką gyvūnams bei naikina žemdirbių derlių. Jei pavasarį prapliupęs lietus signalizavo apie lietingą karštąjį sezoną ir privertė galvoti, jog auginamos daržovės ar grūdinės kultūros tiesiog supus, tai liepos mėnesio karščiai situaciją verčia matyti kitaip: derlius tiesiog išdegs, o dalis sveikos produkcijos, neabejotinai, bus brangesnė nei įprastai.</p>
<p>Iš tiesų, liepos mėnesis Lietuvoje rekordinis, tačiau šiais pasiekimais vangiai besidžiaugia tiek patys meteorologai, tiek vėdinimo bei kondicionavimo įtaisų nespėjantys pirkti gyventojai. Mūsų šalyje per šią vasarą registruotos jau trys kaitros bangos. Liepos 12–18 dienomis, didžiojoje Lietuvos dalyje, išskyrus vakarinę, Biržus bei Prienus, registruota temperatūra viršijo 30 °C daugiau nei tris paras iš eilės, kai kur, karščiai laikėsi ir visą savaitę[1].</p>
<p>Liepos 15-ąją, ties Dotnuva oras įkaito iki 35°C, o tai tapo ir naujuoju dienos rekordu. Be kita ko, beveik visoje šalies teritorijoje fiksuotos ir tropinės naktys: oro temperatūra net vidurnaktį pajūryje išsilaikė apie 23,8 °C. Rekordinis buvo ir birželio mėnuo, kai krito ankstesnis birželio mėnesio rekordas, anksčiau priklausęs Varėnos meteorologijos stočiai.</p>
<p>Tuomet, dar 1964-ųjų birželio 20-ąją oras buvo įkaitęs iki 32,3°C. Šiais metais, rekordas pagerintas, kai oras įšilo iki 33,1°C. Kadangi vasara dar tik persirito į antrąją pusę, tikėtina, jog rekordai dar bus gerinami. Tiesa, džiaugtis vargu ar yra kuo.</p>
<p>Tikriausiai dažnam lietuviui tobuli vasaros orai siejasi su kiek didesne nei 25°C dienos temperatūra bei gaiviai vėsiu jūros ar ežero vandeniu. Šiais metais, karščiai smogia iš peties, o ir atostogauti Turkijoje ar Ispanijoje, jei tik dėl oro sąlygų, nebeverta: egzotinių vietų klimatą, atrodo, pasisavinome ir mes, tačiau, tai vis tik nėra normalūs orai mūsų klimato zonai bei kraštui.</p>
<p>Neabejojama, jog liūtys, nors ir ne tokios pavojingos kaip kitose Europos šalyse ir toliau lydės karščius, o rudenį bei žiemą gali laukti jau kiti nemalonūs siurprizai: uraganiniai vėjai, arktinis šaltis, didelis snygis. Atrodo, jog klimatas kinta greičiau nei manė mokslininkai ir pakankamai akivaizdžiai, jog pastebėtų eilinis žmogus, kuriam orų siurprizai jau ima trukdyti gyventi normalų gyvenimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-r1bs0pzlr1m-unsplash.jpg" alt="Klimatas kinta" /></p>
<h2>Kritiški orai Europoje: karščius keičia pavojingos liūtys, krinta ir snaigės</h2>
<p class="p1">Jau keletą savaičių šiaurės vakarų Europą: Belgiją, dalį Olandijos, Vokietiją kankinančios liūtys bei jas lydintys potvyniai pareikalavo žmonių gyvybių, sunaikino namus ir kitą turtą, prie pastovaus klimato pripratusius žmones paliko sukrėstus ir sutrikusius.</p>
<p class="p1">Per kelias paras, Vokietijos Reino-Vestfalijos žemėje iškrito daugiau nei 170 mm lietaus — tai beveik dvigubai didesnė nei prognozuota viso liepos mėnesio kritulių dozė, kuri didžiąsias šalies upes paskatino išsiveržti iš krantų, o vėliau, užtvindyti ir ištisus miestus bei kaimelius[2].</p>
<p class="p1">Dėl potvynių Europoje žuvo beveik 200 žmonių, dešimtys vis dar laikomi dingusiais. Didžiuliai namai, fermos, ne viena regione stūksanti privati pilis buvo nuplautos vandens. Kai kuriose vietose pažeisti net traukinių bėgiai, buvo sutrikęs eismas, pažeistas elektros tiekimo tinklas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, besilandydama Reino regiono miestelyje Schulde teigė: </p>
<blockquote>
<p class="p1">„Vokiečių kalboje nėra tokių žodžių, galinčių apibūdinti šią nelaimę". </p>
</blockquote>
<p class="p1">Vandeniui bent kiek atslūgus, namus praradę gyventojai suskubo žvalgytis ir vertinti nuostolius. Dažnu atveju, visas šeimos ar net giminės turtas nuplaukė kartu su drumzlinu Reino vandeniu. Kai kurie nukentėję šią tragediją vadina skaudžiausia po Antrojo Pasaulinio karo.</p>
<p class="p1">Vokietija, Belgija ar kitos kaimyninės šalys ilgą laiką galėjo džiaugtis stabiliais orais: vasaromis užplūstantis karštis neužsilaikydavo, didesnių ekstremalių situacijų pavykdavo išvengti. Vis tik, dabar gyventojai ir mokslininkai su įtampa laukia, ką gi dar gali padovanoti gamta.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/chris-gallagher-4zxp5vlmvni-unsplash.jpg" alt="Potvyniai" /></p>
<p class="p1">Tikrai nemalonią staigmeną vasaros viduryje gavo ir nedidelis Prancūzijos kalnų miestelis Plombières-les-Bains, kai vieną birželio rytą sulaukė krušos ir snygio. Į gatves vėl išriedėjo sniego valymo mašinos, gyventojai griebėsi kastuvų, neatidūs keliautojai dėl avarijų ar sumušimų atsidūrė ligoninėje.</p>
<p class="p1">Miestelyje iškrito apie 600 mm kritulių, kurie per kelias minutes virto vandeniu. Panaši situacija vystėsi ir kaimyninėje Šveicarijoje, kai Alpių naujienų agentūra pranešė, jog didžiulė kruša ir beveik 7 cm pločio ledukai nusiaubė Liucernos kantoną, šalies viduryje[3].</p>
<p class="p1">Tam, kad būtų galima paaiškinti tokius, vasarai netradicinius temperatūrų ir oro svyravimus, reikia tikslesnių tyrimų. Vokietijos ir Belgijos potvynių atveju, mokslininkai jau dabar yra įsitikinę, jog ilgas lietingasis periodas, paskatinęs upių išsiliejimą, nebūtų įvykęs be spartesnio nei manoma klimato atšilimo.</p>
<p class="p1">Svarbus veiksnys gali būti ir tai, jog šiuo metu fiksuojamas didžiulis temperatūrų skirtumas tarp poliarinių regionų, o tai vakarų Europoje galėjo paskatinti didesnius kritulių kiekius. Kitose planetos vietose, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, toks pokytis turi priešingą efektą – sukelia mirtinus karščius.</p>
<p class="p2">Orų nestabilumas Europoje nėra tai, ko buvo galima laukti. Žemynas bene labiausiai akcentuoja klimato kaitos pavojų, o daugelis Europos šalių aktyvai dirba, siekdamos sumažinti išmetamųjų dujų kiekius ar plastiko vartojimą. Europos Sąjunga iki 2030-ųjų, šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekius siekia sumažinti net 55%, o, pavyzdžiui, tie patys vokiečiai yra vieni aktyviausių „žalio" gyvenimo būdo šalinininkų. Vis tik, atsisakyti plastiko šiaudelių ar maišelių, atrodo, jau gerokai per vėlu, o siekiant didesnių katastrofų išvengti ateityje, reikia imtis kitokių veiksmų.</p>
<p class="p2"><img src="77_CDN_URL/images/janko-ferlic-miuqc2mmdba-unsplash.jpg" alt="Kaitra" /></p>
<h2>Turtingosios valstybės tik dabar kovoja su kaitra, dešimtmečius alinančia besivystančius kraštus</h2>
<p>Skirtingos pasaulio vietos susiduria su įvairiais iššūkiais. JAV vakarinė pakrantė, kaip ir kasmet, kenčia nuo nevaldomų gaisrų, paskatintų įkaitusios oro temperatūros. Kalifornijos gyventojai yra prašomi sumažinti vandens vartojimą, laikytis saugos, kai kur, užsimenama apie evakuacijos galimybę[4].</p>
<p>Kanadoje, Britų Kolumbijoje fiksuojama neįprastai aukšta liepos mėnesio oro temperatūra. Portlande, oras įkaito net iki 46°C, Seatle iki 49°C. Fiksuota ir bent 130 staigių mirčių, sietinų su oro temperatūra. Neprognozuojama gamta, dalį žmonių verčia svarstyti ir kritinius scenarijus, pavyzdžiui, persikraustymo galimybę.</p>
<p>„National Geographic" ir „Morning Consult" 2021-ųjų liepos 1-3 dienomis apklausė 2,200 amerikiečių, kurie kylantį jūros lygį, ekstremalius orus, gaisrus ir potvynius įvardijo kaip keliančius rimtą pavojų jų gyvybei bei turtui ir skatinančius mintis apie persikraustymą – būtent taip mano kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų.</p>
<p class="p1">51% asmenų, priklausančių18-34 metų amžiaus grupei ir 52% asmenų, priklausančių 65-erių ir vyresnei amžiaus grupei teigia, kad ekstremalūs pastarojo meto orai, privertė juos susimąstyti apie klimato kaitą ir, galimai, didesnį nei manytą pavojų. Tyrimas parodė, kad Šiaurės rytuose ir vakarų pakrantėje gyvenantys apklaustieji orais susirūpinę labiausiai[5].</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/noaa-rxlx9yi0298-unsplash.jpg" alt="Ekstremalūs orai" /></p>
<p class="p1">Tiesa, ekstremali kaitra nėra naujiena besivystančioms šalims. Pavyzdžiui, Madagaskaras su pavojingai įkaitusiais orais kovoja bene kasmet, tačiau šių metų kaitra įvardijama kaip blogiausia per pastaruosius 40 metų. Daugiau nei 400,000 žmonių dėl to susiduria su badu ir vandens trūkumu.</p>
<p class="p1">Atrodo, jog vakarų pasaulį pagaliau atsiveja nemaloni tiesa: nuo klimato kaitos nepabėgsi ir išeities atrasti dabar, vargu, jau ar pavyks. Vienintelis logiškas sekantis žingsnis gali būti gamtos kaitos procesų stebėjimas bei savųjų įpročių sekimas. Na ir žinoma, tikriausiai reikia ruoštis ir emociškai. Nuo ekstremalių orų situacijų niekur neapsisaugosi, o ir Lietuvoje galime tikėtis dykumos kaitros arba sniego krušos vidurvasarį, nustebinti, vargu, ar dar kas gali.</p>
