Nėra jokios ekstremalios klimato kaitos situacijos?

Šeši punktai, padėsiantys geriau suprasti mūsų planetą 

Kai vakare prieš miegą pasiskaitom siaubo pasakų apie ekstremalią klimato kaitą, globalinį atšilimą ir sparčiai į pražūtį dėl CO2 emisijos besiritantį pasaulį, savo mąstymo galias atidavę neįvardintiems mokslininkams ir ekspertams, nuskriaudžiame ne ką kitą, kaip tik save patį, nes visai gali būti, kad nėra jokios ekstremalios klimato situacijos – sako daugiau, nei 500 mokslininkų ekspertų^[1], įvairių sričių klimato tyrimų praktikų iš viso pasaulio. 

2019 metais pasaulinis mokslininkų ir specialistų tinklas parašė kreipimąsi į Jungtines Tautas, pavadintą Europos klimato deklaracija, kuriuo norėjo atkreipti dėmesį, jog plačiai pasaulyje naudojami klimato modeliai, kuriais grindžiama tarptautinė politika, ne tik neatitinka savo paskirties, bet ir yra stebėtinai netikslūs. 

Dabartinė klimato politika kenkia ekonominei sistemai ir nereikalingai bandant sušvelninti klimato kaitą, matant įsivaizduojamą klimato kaitos švelninimo naudą, tiesiog švaistomi mokesčių mokėtojų sunešti milijardai.

Jų manymu, politikai turėtų būti labiau nešališki, klimato mokslas turėtų būti mažiau politinis, o klimato politika turėtų būti labiau mokslinė.

Jungtinėms Tautoms pateiktame kreipimesi mokslininkų komanda nurodo šešis punktus^[2], į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį ir kurie dažnai nutylimi, pristatant informaciją visuomenei.

1. Atšilimą lemia tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai. 

Tai reiškia, kad ne tik žmogaus vykdoma veikla lemia pokyčius planetoje, bet ir natūralūs procesai gamtoje.

Geologiniai archyvai atskleidžia, kad Žemės klimatas keitėsi visą planetos egzistavimo laiką, o natūralūs šalti ir šilti etapai buvo įvairūs. 

Mažasis ledynmetis baigėsi tik 1850 metais, todėl nenuostabu, kad dabar patiriame šilimo laikotarpį. Ir tik labai nedaugelyje recenzuojamų straipsnių teigiama, kad pastarojo meto atšilimas yra daugiausia antropogeninis – tai yra sukeltas žmonių.

1. Atšilimas vyksta daug lėčiau, nei buvo prognozuota. 

Pasirodo, pasaulis šyla mažiau nei perpus lėčiau, nei buvo iš pradžių prognozuota, ir mažiau nei perpus lėčiau, nei galima tikėtis atsižvelgiant į grynąjį antropogeninį poveikį. Kitaip tariant – mes per daug skubame išgyventi katastrofą.

1. Klimato politika grindžiama netinkamais modeliais. 

Tai dar viena problema klimato kaitos numatyme – šie modeliai turi daugybę trūkumų ir yra mažai tikėtini, jų duomenys ne visada teisingai interpretuojami, be to, jie per daug sureikšmina šiltnamio efektą ir (dėmesio!) neatsižvelgia į tai, kad atmosferos praturtinimas anglies dioksidu yra naudingas planetai. Tai veda mus ketvirtojo ir turbūt pačio svarbiausiojo punkto link.

1. CO2 nėra teršalas! 

Žmonės dažnai pamiršta, kad anglies dioksidas yra augalų maistas, būtinas visai gyvybei Žemėje. Jo dėka vyksta fotosintezė – augalas įkvepia anglies dioksidą ir iškvepia deguonį. Be CO2 nebūtų gyvybės Žemėje. Daugiau CO2 yra naudingas gamtai: papildomas anglies dioksido kiekis ore paskatina pasaulio augalų biomasės augimą. Jis taip pat naudingas žemės ūkiui, nes didina pasėlių derlių visame pasaulyje. 

Jeigu žmonija iš tiesų atsidurtų milžiniško planetos užterštumo situacijoje, bene vienintelis dalykas, ką reikėtų daryti – tai tiesiog apželdinti miestus ir mažiau apželdintas teritorijas, nors labai tikėtina, kad šis procesas vyktų savaime, nes visi gyvi organizmai klesti ten, kur jiems palanku klestėti.

1. Dėl visuotinio atšilimo stichinių nelaimių nepadaugėjo. 

Nėra jokių statistinių įrodymų, kad dėl visuotinio atšilimo uraganai, potvyniai, sausros ir panašios stichinės nelaimės stiprėja ar dažnėja. Tačiau yra įrodymų, kad CO2 poveikio mažinimo priemonės yra ne tik brangios, bet ir žalingos. 

Pavyzdžiui, vėjo turbinos žudo paukščius ir vabzdžius, o palmių aliejaus plantacijos naikina atogrąžų miškų biologinę įvairovę. Abu šie dalykai keičia ekosistemą ir verčia gyvūnus persikelti į kitas vietoves.

1. Klimato politikoje turi būti atsižvelgiama į mokslinę ir ekonominę tikrovę.

Nėra jokios ekstremalios padėties klimato srityje, todėl nėra pagrindo panikuoti ir nerimauti. Šiuo punktu norima išreikšti visišką nepritarimą nulinei CO2 kiekio politikai, kuri turėtų būti įgyvendinta iki 2050-ųjų metų pasaulio mastu. Tarptautinės politikos tikslas neturėtų būti riboti žmonių prieigą prie resursų ir galimybių juos panaudoti.

Ar karšti orai reiškia šylantį klimatą? 

Trumpas atsakymas būtų ne, karštos vasaros ir šiltesnės žiemos nebūtinai reiškia klimato atšilimą. Klimatas yra kur kas labiau kompleksiškas dalykas.

Ne pelno siekiančios organizacijos Friends of Science^[3], jungiančios klimatą tyrinėjančius mokslininkus visame pasaulyje, pateikiamame paaiškinime nurodoma, kad saulė ir jėgos, esančios Saulės sistemoje yra pagrindiniai tiesioginiai ir netiesioginiai klimato kaitos veiksniai. Saulės aktyvumo svyravimai turi įtakos kosminių spindulių patekimo į Žemės atmosferą greičiui, kuris, kaip įrodyta eksperimentais, padeda formuotis debesims ir savo ruožtu veikia temperatūrą. Kitaip tariant, dėl mažesnio kosminių spindulių kiekio mažėtų žemas debesuotumas, todėl Žemės paviršių įšildytų daugiau saulės spindulių.

Tačiau šiuo metu vyksta netgi labai priešingas procesas. Visa saulės sistema turi daugybę ciklinių išraiškų, kurias galima išmatuoti Žemėje. Šiuo metu išgyvename „saulės maksimumo", kuris mus lydėjo didžiąją XX amžiaus dalį, nuosmukį.

Daugelis saulės fizikų prognozuoja, kad po kelių dešimtmečių įvyks „saulės minimumas“, kuris gali būti panašus į 1645–1715 m. saulės minimumą, dar vadinamą mažuoju ledynmečiu.

Visos gamtos jėgos, kurias Žemei primeta Saulės sistema, pasireiškia per poveikį vandenynams, atmosferai ir galbūt litosferai. Kai nusistovėjusios aplinkybės akivaizdžiai keičiasi, tai galima pavadinti „klimato kaita". Tarkime, ateinantis ar praeinantis ledynmetis yra besikeičiantis klimatas. Tačiau bet kokius trumpalaikius pokyčius, kuriuos mūsų planeta šiuo metu patiria, vadinti klimato kaita būtų klaidinga. Tai yra tik besikeičiantys orai.

„Klimatą“ nuo „orų“ skiria bent 30 metų laikotarpis – tai reiškia, kad orai turi nusistovėti bent trisdešimtmečiui, kad būtų galima pradėti kalbėti apie kintantį klimatą. Ir svarbiausia – klimato kaita atsiranda dėl tų jėgų, kurios ilgą laiką veikia atsikartojančiai ir kurios dažnai yra primestos iš už Žemės ribų.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad CO2 šiame žaidime nėra reikšmingas žaidėjas, o pasaulio politinių lyderių siūlomi sprendimai susiję ne su pačiu natūraliausiu anglies dioksido šalinimo būdu – medžių sodinimu, bet su naujų mokesčių įvedimu, naujos energetikos infrastruktūros kūrimu bei prekių ir paslaugų limitavimu planetos gyventojams.

CO2 trūkumas veda prie maisto trūkumo 

Naujoji Zelandija praneša^[4], kad dėl anglies dioksido trūkumo kai kurie maisto produkcijos tiekėjai didiesiems prekybos tinklams nebegalės tiekti tokių kiekių produkcijos, kokius tiekė iki šiol. Kai kurie turės sumažinti savo tiekiamą produkciją iki 50-55 procentų.

Tegel – vienas didžiausių supakuotos vištienos ir paruoštų vištienos patiekalų tiekėjų Naujojoje Zelandijoje praneša, kad nors jų fabrikai dar turi anglies dioksido atsargų, jos greitai baigsis ir dėl to stipriai nukentės maisto tiekimo grandinė. CO2 trūkumą šalyje išprovokavo balandžio mėnesį užsidaręs aliejaus rafinavimo fabrikas, kuris savo vidinių procesų metu kaip šalutinį produktą išskirdavo anglies dioksidą, kurį parduodavo kitoms šalies įmonėms. Tai buvo vienintelis Naujosios Zelandijos viduje esantis CO2 tiekėjas.

Anglies dioksidas yra naudojamas pakuojant mėsos produktus. Tačiau tai palies alaus ir gaiviųjų gėrimų, sūrio, putojančio vyno, termiškai apdorotos mėsos ir greitai paruošiamų maisto gaminių gamintojus. Taip pat CO2 naudojamas medicinoje.

Visuotinis uždarymas dėl klimato kaitos 

Ir vis dėl to, jeigu jau anglies dioksidas nėra toks baugus ir klimato kaita nėra tokia ekstremali, kodėl mes nuolat girdime priešingą informaciją?

Todėl, kad tai yra tam tikras įrankis. Įrankis, skirtas mus visus įtikinti, kad tai dėl mūsų kaltės vyksta katastrofiškas klimato atšilimas, kuris iš tiesų nėra toks katastrofiškas, ir kur mūsų kaltės nėra tiek jau daug, kad vėliau būtų galima mus lengviau įtikinti priimti nulinę CO2 kiekio politiką ir kartu lydinčius stebėjimo, kaip ta politika įgyvendinama, mechanizmus. 

Trumpiau tariant, dirbtinai kuriamas ekstremalaus klimato atšilimo naratyvas yra raktas į palankesnį socialinių kreditų sistemos įvedimą. 

Žmonės, manydami, kad pasaulis tikrai beprotiškai šyla ir kad dėl jų poreikių išskiriamas anglies dioksidas iš tiesų kenkia planetai ir viskam, kas gyva, bus labiau linkę laikytis nurodymų ir nulinės CO2 politikos. 

Na o tie, kas nors kartą užmetė akį į nulinės CO2 politikos tikslus ir vykdymo gaires, žino, kad vienas iš rekomenduojamų dalykų yra – likti namuose ir nesinaudoti praktiškai jokia infrastruktūra. Tai yra dar vienas uždarymas (lockdown’as), kurio metu mes neturėtume palikti savo namų vardan planetos gerovės. O kaip gi mūsų pačių gerovė?

Jeigu dar kažkam atrodo, kad visuotinis uždarymas dėl klimato kaitos neįvyks – sveiki atvykę į realybę – tai jau vyksta! 

Prancūzijoje^[5], Bordo apylinkėse žmonėms uždrausta lankytis koncertuose, lauko susibūrimuose ir renginiuose, nes dėl karščio bangos kyla pavojus gyventojų sveikatai. Net ir uždarose patalpose vykstantys renginiai yra ribojami, jei organizatoriai nepasirūpina oro kondicionieriais. 

Kai pareigūnai paskelbs, kad karščio banga baigėsi, tada ir bus šių ribojimų pabaiga, o iki tol demokratinėje Prancūzijoje už kiekvieną eilinį prancūzą sprendimus priims valdžios atstovai. Tikriausiai prancūzai patys nebegali pasirūpinti savimi, gaivintis vandeniu ir apsispręsti, kaip jiems gelbėtis nuo karščio.