Anykščių rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, lankytinos vietos ir naujienos

Kas yra Anykščių rajono savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė yra šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijos širdyje, Šventosios ir jos intakų slėniuose. Centras – Anykščiai, be jo savivaldybėje yra dar du miestai, Kavarskas ir Troškūnai, aštuoni miesteliai (tarp jų Svėdasai, Debeikiai, Kurkliai, Viešintos) ir daugiau nei septyni šimtai kaimų.

Anykščiai lietuviams pirmiausia žinomi kaip literatūros kraštas: čia gimė ar užaugo Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis, Juozas Tumas-Vaižgantas. Šiandien tai vienas lankomiausių Lietuvos regionų, kuriame kultūros paveldas derinamas su pramogų infrastruktūra.

Anykščių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Anykščiai – kontrastų savivaldybė. Pagal turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose (apie 75 tūkst. per 2025 m.) rajonas yra devintas Lietuvoje, o tūkstančiui gyventojų tenkančių svečių – penktas. Tačiau nuolatinių gyventojų sparčiai mažėja: per dešimtmetį jų sumažėjo beveik 18 %, pensinio amžiaus žmonių dalis (28 %) – penkta didžiausia šalyje, o vaikų iki 15 m. dalis – viena mažiausių.

Tai atsispindi ir savivaldybės išlaidose: socialinei apsaugai skiriama apie 24 % biudžeto – antra didžiausia dalis tarp visų savivaldybių, o socialinės pašalpos gavėjų tūkstančiui gyventojų čia penkta daugiausia šalyje. Registruotas nedarbas (10,9 %) – vienas didžiausių tarp savivaldybių (56-a vieta iš 60, kai 1 – mažiausias nedarbas). Turizmas sukuria sezonines darbo vietas, bet ištisus metus dirbančių įmonių rajone nedaug.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Kęstutis Tubis (rinkimuose iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga); prisiekė 2023 m. balandžio 20 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 5
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 4
• Liberalų sąjūdis – 4
• Lietuvos socialdemokratų partija – 4

VRK sąraše šiuo metu nurodyti 24 tarybos nariai – vienas mandatas laikinai neužimtas arba perduodamas kitam sąrašo kandidatui.

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 26 100, 2026 m. – 21 495 (–17,6 %). Pagal gyventojų pokytį tai 47-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 42,1 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 11,1 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 28,0 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 108 vaikai (5,0 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –337. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –172, iš jų vidaus migracijos saldo – –266.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 082 € (neto – 1 318 €). Tai 80 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 44-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 12,0 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 10,9 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 56-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo panašus – 10,8 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 344 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 831 ūkio subjektas – 38,7 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 5 840 samdomų darbuotojų, arba 272 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje svarbiausi turizmas ir apgyvendinimas, maisto pramonė, medienos perdirbimas ir žemės ūkis. Anykščių vardą žino daugelis vyno ir sidro mėgėjų – mieste veikia viena seniausių šalies vyno gamybos įmonių. Turizmo infrastruktūrą sudaro Kalitos kalno pramogų parkas, Lajų takas, baseinai ir SPA centrai, kaimo turizmo sodybos prie Rubikių ir kitų ežerų. Dalis gyventojų dirba Utenoje, Panevėžyje ar Vilniuje.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 55,5 mln. eurų pajamų – 2 581 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 25). Palyginti su 2021 m. (35,1 mln. eurų), pajamos išaugo 58 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 54,3 % pajamų, valstybės dotacijos – 37,9 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 57,6 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (37,1 %), socialinei apsaugai (24,2 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (10,8 %).

Geografija ir gamta

Rajono reljefas kalvotas; aukščiausia vieta – 194 m Storių kalnas. Per savivaldybę teka Šventoji, Anykšta, Jara, Nevėžis, Virinta ir kitos upės, telkšo 77 ežerai, didžiausi – Rubikių, Nevėžos, Viešintų ir Suosos. Miškai dengia beveik trečdalį ploto, didžiausi masyvai – Šimonių giria ir Troškūnų miškas. Didelę dalį teritorijos užima Anykščių regioninis parkas, taip pat yra keliolika draustinių. Per rajoną eina Aukštaitijos siaurasis geležinkelis Panevėžys–Rubikiai.

Ribojasi su Kupiškio rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Biržų rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė.

Istorija

Anykščių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintų Anykščių, Kupiškio ir Utenos apskričių apylinkių. 1959 m. prie jo prijungtas Troškūnų rajonas, 1962 m. – Kavarsko rajonas, vėliau keletas gyvenviečių perduota Ukmergės, Molėtų ir Panevėžio rajonams. 1995 m. įsteigta Anykščių rajono savivaldybė, 2009 m. – 60 seniūnaitijų.

Anykščiai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1440 m. XIX a. pabaigoje Antanas Baranauskas čia sukūrė poemą „Anykščių šilelis“, kuri tapo vienu žinomiausių lietuvių literatūros kūrinių ir krašto simboliu.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Savivaldybėje – 10 seniūnijų. Didžiausia – Anykščių seniūnija, apimanti rajono centrą ir priemiesčius (apie 12 tūkst. gyventojų 2021 m.). Kitos seniūnijos gerokai mažesnės: Kavarsko ir Troškūnų – po maždaug 2,2–2,4 tūkst. gyventojų, o mažiausiose – Traupio ir Andrioniškio – gyvena vos keli šimtai žmonių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Anykščių šilelis ir Puntuko akmuo – vienas didžiausių Lietuvos riedulių su Dariaus ir Girėno bareljefu.
• Medžių lajų takas – apžvalgos takas ir bokštas virš Šventosios slėnio miško.
• Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – neogotikinė šventovė, kurios bokštai yra vieni aukščiausių Lietuvoje.
• Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – turistiniai traukiniai iš Anykščių į Rubikius ir Panevėžį.
• Arklio muziejus Niūronyse, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Jono Biliūno kapas ant Liudiškių kalvos.
• Kalitos kalnas – žiemos ir vasaros pramogų parkas.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 10 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (J.Biliūno g. 23, LT-29111 Anykščiai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.