Panevėžietis medį pamilo vaikystėje
Savamokslis skulptorius, arba tiksliau sakant medžio skulptūros juvelyras Valerij Kunigel šiemet su vienu iš savo dirbinių pateko į Gineso rekordų knygą. Nors Panevėžio rajone, Uliūnų kaime gyvenantis įspūdingų medžio dirbinių kūrėjas yra kuklus ir savęs menininku nevadina, tačiau garsas apie jo gabumus ir kuriamą grožį sklinda po pasaulį.
„Negalėčiau sakyti, kad polinkį medžio drožybai paveldėjau genais. Nors mano senelis pindavo iš vytelių krepšius, mokiausi iš jo ir aš. Tai gal kažkokia dalis polinkio ir yra paveldėta“, – portalui 77.lt sakė V. Kunigel.
Pašnekovas pasakojo, kad medį pamilo dar vaikystėje, o dabar šį amatą vadina hobiu, gyvenimo būdu, ir pragyvenimo šaltiniu. Būdamas vos šešiolikos, V. Kunigel pradėjo dirbti miške, tuomet ir susidomėjo drožyba.
„Pirmą kartą prie medžio prisiliečiau vaikystėje, kai man padovanojo kaltelių rinkinį medžiui skaptuoti. Bet tuo metu šis amatas neprilipo. Intensyviau tuo užsiimti pradėjau, kai nusipirkau nuosavą sodybą“, – prisiminimais dalijosi vyras.
V. Kunigel užaugo Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje, tačiau dėl meilės moteriai emigravo į nedidelį Panevėžio rajone esantį Uliūnų kaimą. Čia drožėjas jau dešimtmetį intensyviai kuria skulptūras ne tik pagal klientų užsakymus, bet negailėdamas savo darbus dovanoja ir kaimynams, draugams.
Uliūnai jau tapo medinių skulptūrų kraštu, mat medinės pelėdos, katinai, nykštukai ir kiti gyvūnai persikėlę iš gamtos ir pasakų pasaulio gyvena vos ne prie kiekvieno šiame kaime esančio namo, puošia gyventojų kiemus, gėlynus ir pan. Menininkas ne tik kuria pagal užsakymus, bet taip pat dalyvauja ir tarptautinėse grandininio pjūklo drožėjų varžybose. Taigi tokiu būdu, padedamas savo kolegų ir bendraminčių, skleidžia žinią apie save.
Medžio drožėjo skulptūra pateko į Gineso rekordų knygą
Medžio drožėjo skulptūrų parką galima aplankyti ne tik Uliūnuose, bet ir Anykščiuose. Sulaukęs pasiūlymo šiame mieste įkurti savo darbų ekspoziciją, medžio drožėjas nedvejodamas sutiko. Dabar važiuojant link žymiojo Puntuko akmens pakeliui galima užsukti į „Praeities taką“ – tai skulptoriaus V. Kunigel darbų ekspozicija, o joje apie 20 skulptūrų atspindinčių išskirtinę autoriaus fantaziją. Šiame parke puikuojasi ir aukščiausia pasaulyje (25,11 metrų aukščio), medinė „Eglės žalčių karalienės“ skulptūra. Šį, į Gineso rekordų knygą patekusį, medžio dirbinį skulptorius su savo kolegomis – technikos inžinieriumi Virginijumi Taruliu ir idėjos autoriumi bei projekto vadovu Deividu Taruliu kūrė metus laiko. Siekiant rekordo buvo keliamos tam tikros sąlygos – skulptūra turėjo būti pagaminta iš medžio, gamyboje negalėjo būti naudojamos metalinės ar kitokios medžiagos bei konstrukcijos meno kūriniui sutvirtint. Klijai ir impregnantai taip pat turėjo atitikti nurodytus standartus.
Taigi šiais metais pastatyta rekordinė medžio skulptūra sulaukė daug lankytojų dėmesio ir gerų atsiliepimų. Iš Gineso rekordų agentūros kūrėjų drožėjas ir jo pagalbininkų komanda gavo penkis rekordą patvirtinančius sertifikatus. Tačiau V. Kunigel tikino, kad ne Gineso ar valdžios atstovų įvertinimai ar apdovanojimai gyvenime yra svarbiausia.
„Man pats geriausias įvertinimas yra ateinantys mano kūryba pasigrožėti žmonės ir jų įvertinimai“, – tikino pašnekovas.
Ąžuolinė skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ yra sumontuota iš 8 atskirų detalių tvirtinimui visiškai nenaudojant metalo ir pasitelkiant tik medinius kaiščius bei klijus.
Skulptorius idėjų semiasi iš gamtos
Beveik visi skulptoriaus darbai yra miško ir gyvūnų tematika. Vyras kuria dirbinius ne tik eksterjerų puošybai, taip pat ir praktiškai buityje pritaikomus reikmenis – suolus, stalus, buities rakandus.
Ši kryptis yra arčiausiai medžio juvelyro širdies. Labiausiai V. Kunigel patinka kurti smulkius dirbinius. Eskizų medžio kūrėjas nepaišo. Idėją nusipiešia mintyse, o rankoms prisilietus prie medžio – paverčia ją realybe. Kūrybos procese vyras visiškai nenaudoja kaltų ir pasitelkia tik įvairaus dydžio pjūklus ir frezą. V. Kunigel kuria dirbinius tik iš ąžuolo, o jo darbai plačiai sklinda ne tik po Lietuvą, bet ir į tolimesnes pasaulio šalis. Bene toliausiai panevėžiečio medžio dirbinys yra iškeliavęs į Kanadą.
