A. Bilotaitės pasitraukimą gaubia klausimai: prabilo prokuratūra ir STT

Teisėsauga: duomenų apie pareikštus įtarimus nėra

Seimo pirmininko Juozo Oleko mįslingos užuominos apie Agnės Bilotaitės pasitraukimo iš parlamento priežastis sukėlė papildomų klausimų. Ar mandato atsisakanti konservatorė gali būti susijusi su kokiu nors ikiteisminiu tyrimu? Į klausimus apie politikei pareikštus įtarimus atsakė Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tačiau šioje istorijoje yra svarbus niuansas – A. Bilotaitė kol kas vis dar turi Seimo narės teisinę neliečiamybę, o jos įgaliojimai nutrūks spalio 14-ąją.

Generalinė prokuratūra nurodo neturinti duomenų, kad parlamento mandatą paliekanti A. Bilotaitė būtų įtariamoji ikiteisminiame tyrime.

Paklausta, ar konservatorei nėra pareikšti įtarimai kokiame nors ikiteisminiame tyrime, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė Eltai pateikė trumpą atsakymą.

„Tokių duomenų neturime“, – nurodė E. Martinonienė.

Į analogišką klausimą atsakė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos atstovė spaudai Renata Keblienė patvirtino, kad STT atliekamuose tyrimuose politikei įtarimai nėra pareikšti.

„Jūsų minimam asmeniui STT atliekamuose tyrimuose įtarimai nėra pareikšti“, – teigė R. Keblienė.

Taigi abi institucijos viešai nepatvirtino, kad A. Bilotaitė turėtų įtariamosios statusą.

Vis dėlto svarbu atskirti įtarimų nebuvimą nuo klausimo, ar apskritai gali būti vertinamos kokios nors su asmeniu susijusios aplinkybės. Pateikti teisėsaugos atsakymai susiję būtent su įtarimų pareiškimu, todėl iš jų negalima daryti platesnių išvadų apie visus galimus institucijų veiksmus.

Kartu nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad teisėsauga ketintų pareikšti A. Bilotaitei įtarimus pasibaigus jos kadencijai.

Svarbus niuansas – parlamentarės teisinė neliečiamybė

Teisėsaugos komentarai pasirodė likus vos dienai iki A. Bilotaitės Seimo narės įgaliojimų pabaigos.

Kol politikė eina parlamentarės pareigas, jai taikoma Konstitucijoje numatyta Seimo nario teisinė neliečiamybė. Tai reiškia, kad be Seimo sutikimo parlamentarė negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, suimama ar kitaip suvaržoma jos laisvė.

Spalio 14 dieną A. Bilotaitės įgaliojimams nutrūkus, baigsis ir su Seimo nario pareigomis susijusi teisinė neliečiamybė.

Vis dėlto vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad politikės atžvilgiu vykdomas tyrimas ar kad jai gresia įtarimai.

J. Olekas užsiminė apie nepatvirtintą informaciją

Klausimų dėl A. Bilotaitės pasitraukimo kilo po Seimo pirmininko J. Oleko pasisakymų.

Antradienį parlamento vadovas žurnalistams užsiminė turintis informacijos, kuri esą kelia abejonių dėl konservatorės viešai nurodytų pasitraukimo motyvų.

Tačiau kokia tai informacija, J. Olekas neatskleidė. Jis pabrėžė, kad aplinkybės dar turi būti patikrintos.

„Kol kas negaliu, nes tai yra informacija, kuri dar turi būti patikrinta, pasitikrinta“, – žurnalistams Seime sakė parlamento vadovas.

Paklaustas, kaip ši informacija galėtų būti patikrinta, J. Olekas teigė, kad atsakymai ilgainiui gali paaiškėti.

1. „Žinote, yla iš maišo išlenda. Tai palaukime, pažiūrėkime, gal ir nieko nebus. Aš tik pasakiau tai, ką vakar žinojau, tą ir šiandien žinau“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Žurnalistams pasiteiravus, ar jo turima informacija galėtų būti susijusi su teisėsaugos veiksmais, J. Olekas konkretaus atsakymo nepateikė.

Taigi parlamento vadovo užuominos kol kas nėra pagrįstos viešai pateiktais faktais, o jų ryšys su kokiais nors teisėsaugos tyrimais nepatvirtintas.

A. Bilotaitė pasitraukimą aiškina asmeninėmis priežastimis

Pati A. Bilotaitė paneigė, kad jos sprendimas atsisakyti Seimo nario mandato būtų susijęs su teisėsaugos atliekamais tyrimais.

Nuo 2008 metų parlamente dirbanti konservatorė anksčiau pranešė nusprendusi pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos dėl sveikatos ir šeimos poreikių.

„Tai nelengvas sprendimas, kuris brendo jau kurį laiką. Supratau, kad nebegaliu delsti ir turiu pasirūpinti savo sveikata bei šeimos poreikiais. Intensyvus darbas Seime neleido tinkamai to padaryti“, – savo sprendimą aiškino politikė.

Ji taip pat atsiprašė žmonių, kuriuos toks sprendimas galėjo nuvilti, ir pabrėžė nenorinti tęsti parlamentinės veiklos, jeigu negali jai skirti pakankamai laiko bei pastangų.

Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę patenkino A. Bilotaitės prašymą atsisakyti mandato.

Jos įgaliojimai oficialiai nutrūks spalio 14 dieną, o vietą parlamente turėtų užimti konservatorius Kęstutis Masiulis, esantis pirmasis už brūkšnio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąraše.

Nors A. Bilotaitė traukiasi iš aktyvios politinės veiklos, ji lieka TS-LKD nare.

Tą pačią dieną pranešta apie dviejų pasieniečių sulaikymą

Tuo tarpu tą patį trečiadienį, kai A. Bilotaitė paskelbė atsisakanti Seimo nario mandato, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė apie dviejų Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų sulaikymą. Aleksandro Barausko pasienio užkardos jaunesnieji specialistai buvo sulaikyti antradienį, ne tarnybos metu. Abiem pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba. Sulaikymai atlikti vykdant ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir galimo piktnaudžiavimo. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.

VSAT duomenimis, šiemet po Imuniteto valdybos tyrimų įtarimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pareikšti jau 13 pareigūnų. A. Bilotaitė anksčiau vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, kurios valdymo sričiai priklauso VSAT, tačiau nėra patvirtintų duomenų, kad pasieniečių sulaikymai būtų susiję su jos pasitraukimu iš Seimo.