Patyrėte žalą gydymo metu? Seimas svarsto svarbius pokyčius pacientams

Siūloma lengvinti žalos atlyginimą pacientams

Lietuvoje gali keistis pacientams padarytos žalos atlyginimo tvarka. Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems įstatymų projektams, kuriais siekiama palengvinti žalos atlyginimą biomedicininių tyrimų dalyviams ir sudaryti palankesnes sąlygas naujų vaistų kūrimui. Tikimasi, kad pokyčiai suteiks pacientams daugiau galimybių pasinaudoti inovatyviais gydymo metodais dar prieš jiems patenkant į rinką.

Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio teigimu, dabartinė sistema riboja biomedicininių tyrimų vykdymą, todėl būtina pašalinti kliūtis, trukdančias tiek tyrėjams, tiek pacientams.

„Dabar veikianti sistema riboja biomedicininių tyrimų atlikimą, todėl teikdami įstatymų pakeitimus turime tikslą, kad pacientams būtų sudarytos galimybės gauti gydymą naujausiais vaistais ir metodais dar prieš juos oficialiai įregistruojant ir pateikiant į rinką“, – sakė ministras.

Už žalą būtų galima gauti atlyginimą net nenustačius kaltės

Vienas svarbiausių siūlymų – išplėsti vadinamąjį žalos be kaltės modelį, kad jis būtų taikomas visiems biomedicininiams tyrimams, galintiems sukelti žalą žmogaus sveikatai.

Tai reikštų, kad dėl tyrimo metu patirtos žalos atlyginimo būtų galima kreiptis net ir nenustačius konkretaus mediko ar tyrėjo kaltės, jeigu būtų tenkinamos įstatyme numatytos sąlygos.

Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti aplinkybes, kuriomis tyrimo dalyvio sveikatos sutrikdymas ar mirtis būtų laikomi atlygintina žala.

Dėl jos būtų galima kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

Be to, teisę į žalos atlyginimą siūloma suteikti žuvusio vaisiaus tėvui ir asmeniui, kuris patyrė mirusio paciento laidojimo išlaidų.

Pacientams – daugiau galimybių išbandyti naujus vaistus

Ministerija tikisi, kad pakeitimai paskatins farmacijos bendroves ir kitus tyrimų užsakovus dažniau rinktis Lietuvą klinikiniams tyrimams.

Tai galėtų suteikti pacientams daugiau galimybių dalyvauti tyrimuose, kurių metu išbandomi nauji vaistai, diagnostikos ar gydymo metodai.

Vis dėlto dalyvavimas klinikiniame tyrime savaime negarantuoja geresnių gydymo rezultatų, nes tiriamų preparatų veiksmingumas ir saugumas dar vertinami.

Pagal siūlomą tvarką žalą galintys sukelti biomedicininiai tyrimai būtų vykdomi tik sveikatos priežiūros įstaigose.

Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo, kad vėlyvųjų fazių klinikinius vaistų tyrimus atliekantis tyrėjas būtinai turėtų ankstesnės tokių tyrimų vykdymo patirties.

Keistųsi ir žalos atlyginimo finansavimas

Įstatymų projektuose numatoma lankstesnė įmokų į pacientams padarytos žalos atlyginimo sąskaitą nustatymo tvarka.

Biomedicininių tyrimų užsakovams ir tyrėjams papildomų įmokų mokėti nereikėtų – jas mokėtų sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose vykdomi tyrimai.

Kartu siūloma išplėsti pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bazę, įtraukiant ir už biomedicininius tyrimus gaunamas pajamas.

Iš žalos atlyginimo sąskaitos taip pat būtų apmokamos su šios sistemos veikimu susijusios išlaidos, įskaitant žalos prevenciją ir teismo išlaidas.

Kada pokyčiai įsigaliotų?

Kol kas tai tik įstatymų projektai – Seimas jiems pritarė po pateikimo, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Numatyta, kad gruodžio 1 dieną siūlymus svarstys Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Jeigu pakeitimai būtų priimti, jie įsigaliotų 2028 metų sausio 1 dieną.

Ministerija tikisi, kad aiškesnė žalos atlyginimo tvarka padidins pacientų pasitikėjimą biomedicininiais tyrimais ir paskatins naujų gydymo galimybių plėtrą Lietuvoje.