VRK užkirto kelią LVŽS kandidatui tęsti kovą dėl Anykščių rajono mero posto
Savivaldos ir mero rinkimų pirmasis turas pasibaigė sekmadienį. Po jo paaiškėjo, kad Anykščių rajone dėl mero posto kovą antrajame ture pratęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Kęstutis Tubys ir socdemų deleguotas Dainius Žiogelis – būtent šie kandidatai sulaukė didžiausio visuomenės palaikymo.
Vis tik, vos pasirodžius žiniai apie tai, kad K. Tubys keliauja į antrąjį turą, į dienos šviesą vėl iškeltas klausimas, plačiai aptarinėtas dar iki rinkimų: ką daryti su politiko teistumu?
Antradienį į posėdį susirinkusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galiausiai nusprendė LVŽS atstovą pašalinti iš tolimesnės kovos. Sprendimas pagrįstas tuo, kad dar šių metų vasario mėnesį K. Tubys teismo pripažintas kaltu dėl korupcijos[1].
Panaikinti politiko kandidatūrą siūloma būtent Panevėžio apygardos teismo išaiškinimu, kuriame teigiama, kad teismas, patenkindamas prokuratūros apeliacinį skundą, buvusį Anykščių merą, LVŽS atstovą K. Tubį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, skyrė 9,9 tūkst. eurų baudą, 1 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimą bei uždraudė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
LVŽS kandidatas į Anykščių rajono merus pirmame ture surinko 19,45 proc. rinkėjų balsų ir buvo aiškus lyderis. Rajono žmonių pasitikėjimo nepraradęs K. Tubys teigia, kad iš tiesų jokio nusikaltimo nepadarė ir piktinasi, kad diskusijos dėl teismų vėl suaktyvėjo dabar, kai jis sėkmingai pasirodė rinkimuose.
Šioje situacijoje galimas politines manipuliacijas ir siekį susidoroti su konkurentu įžvelgia ir K. Tubio atstovaujama LVŽS. Partija VRK sprendimą po pirmojo rinkimų etapo šalinti K. Tubį vertina kaip „teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje“.
Su tokiais teiginiais sutiktų ir daugiau su savivaldos rinkimų užkulisiais susipažinusių Lietuvos piliečių. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose netrūksta įvairių rajonų ir miestų rinkiminių komisijų atstovų nusiskundimų apie iš nežinia kur atsiradusius trūkstamus balsus ar netinkamai vykdomas rinkimines saugos praktikas.
Teistas politikas pirmame ture dalyvauti galėjo, antrame – jau ne
VRK nusprendus pašalinti į antrąjį Anykščių rajono mero rinkimų turą patekusį K. Tubį, VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė teisinasi, kodėl gi komisija negalėjo priimti tokio sprendimo tada, kai jis dar būtų pateisinamas – prieš rinkimus. Pasak J. Petkevičienės, tokių veiksmų laisvės nesuteikė Rinkimų kodekse numatyti procedūrų terminai.
„Norint sušaukti VRK posėdį, mes galėjome tą geriausiu atveju padaryti rinkimų dieną arba naktį“, – teigia J. Petkevičienė[2].
VRK pirmininkės J. Petkevičienės teigimu, pagal Rinkimų kodeksą, tik po rinkimų, iki galutinių rezultatų paskelbimo dienos, komisija turi teisę tokį sprendimą vis dėlto priimti.
Antradienio posėdyje už tai, kad būtų panaikinta K. Tubio kandidato registracija rinkimuose, antradienį balsavo 10 VRK narių, 1 buvo prieš.
Pats K. Tubis teigia, jog VRK sprendimą neabejotinai skųs teismui. Jeigu teismas panaikins VRK sprendimą, LVŽS kandidatas galės dalyvauti antrajame rinkimų ture; jei ne, tuomet jo vietą perims trečias mero rinkimuose likęs konservatorius Sigutis Obelevičius.
Tačiau K. Tubio pergale teisme tiki politiką atstovaujantis advokatas Justas Vilys, kuris ir pačiame VRK posėdyje aiškino, kad pašalinti politiką iš savivaldos rinkimų, kai šis yra patekęs į antrąjį rinkimų turą negalima, mat rinkėjai jau yra pareiškę savo valią.
„Tai yra netinkamas momentas, nes vyks antras turas, rinkėjų teisė yra realizuota jau viename ture“, – sako advokatas ir viliasi, kad teismas įžvelgs VRK klaidą bei K. Tubiui leis tęsti kovą dėl mero posto.
LVŽS kalba apie oponentų siekius pašalinti stiprų konkurentą
Į šią neeilinę situaciją suspėjo sureaguoti ir K. Tubio atstovaujama LVŽS. Partija stoja savo kandidato pusėn ir nevengia kritikos VRK, akcentuodama tai, kad komisija atmetė logiškus ir teisėtus argumentus iš profesionalų lūpų.
„VRK nariai, kuriuos delegavusios partijos turėjo aiškų suinteresuotumą pašalinti K. Tubį iš rinkimų kovos, net ir paraginti kolegų nuo svarstymo ir balsavimo nenusišalino“, – teigiama LVŽS pranešime spaudai[3].
Tokius kaltinimus LVŽS grindžia tuo, kad už K. Tubio pašalinimą balsavo tiek TS/LKD, tiek Lietuvos socialdemokratų deleguoti VRK nariai. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad rinkimuose Anykščių rajone būtent socialdemokratų kandidatas liko antras, o konservatorių – trečias.
Partija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vieno teisėjo nuomonė, išdėstyta rašte be pavadinimo ir be datos, nėra „teismo išaiškinimas“, o įstatymai numato aiškią tvarką, kuria vadovaujantis gali būti aiškinami teismų sprendimai.
„Vertinant visas aplinkybes LVŽS mano, kad VRK tapo politiniu įrankiu, panaudotu siekiant susidoroti su nepalankiais kandidatais. Atkreipiame dėmesį, jog teismo nuosprendis K.Tubiui buvo priimtas vasario 2 d. ir iš karto tapo viešai žinomas, tačiau VRK kandidatui pažymėjimą išdavė. Abejonės dėl to, ar pagrįstai K. Tubis dalyvauja rinkimų kovoje, VRK apniko praėjus beveik mėnesiui, prieš pat pirmąjį rinkimų turą, kuomet VRK viešai nurodė svarstysianti dėl kandidato registracijos panaikinimo“, – teigiama LVŽS pranešime.
Partijos nuomone, Anykšių rajone VRK turėtų paskelbti naujus rinkimus ir pažymi, kad priimtas komisijos sprendimas tikrai bus skundžiamas teismui.
Rinkimų pažeidimų netrūko, link VRK keliauja pirmieji skundai
O pirmajam savivaldos rinkimų turui praūžus, į dienos šviesą kyla vis daugiau rinkiminių pažeidimų ir įdomių „sutapimų“. Kai kurie rinkiminėse komisijose dirbę asmenys kalba apie masinius rinkimų protokolų nepaisymo atvejus, stebėtinai didelį iš anksto balsavusiųjų skaičių ir nežinia iš kur atsirandančius balsus.
Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybės rinkiminės komisijos narė Adelina Sabaliauskaitė jau kreipėsi į VRK dėl galimų rinkiminių procedūrų nesilaikymo per išankstinį balsavimą[4].
A. Sabaliauskaitė savo laiške VRK išdėstė esminius jos pastebėtus rinkiminės politikos nesilaikymo atvejus. Pavyzdžiui, moteris teigia pastebėjusi, kad vykstant balsavimui, ne visi kompiuteriai buvo vienoje bendroje patalpoje. Jos teigimu, dalis kompiuterių buvo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės deleguoto į SRK nario Petro Kaminsko kabinete.
A. Sabaliauskaitės teigimu, šiuose kompiuteriuose buvo suvedami holograminių ženklų numeriai, o net išankstinio balsavimo vokai buvo P. Kaminsko žinioje. Negana to, kovo 2 d. pasibaigus balsavimui, SRK narys P. Kaminskas ir SRK pirmininkas papildomai atnešė apie 300 vokų, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo, iš kur vokai atsirado.
Palangos miesto savivaldybės rinkiminės komisijos narės teigimu, išankstinio balsavimo paštu protokolas nebuvo surašomas, o patalpos, kur buvo saugomi biuleteniai, nebuvo plombuojamos.
„Aš, kaip komisijos narė, neturiu duomenų ir nesu tikra dėl išankstinio balsavimo duomenų patikimumo, kadangi su balsavimo rezultatų protokolais mobiliuose punktuose ir išankstinio balsavimo vietoje nebuvau supažindinta“, – teigia A. Sabaliauskaitė.
Rinkimus stebėję visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ nariai pažeidimų rinkimuose užfiksavo beveik 400[5]. Didžioji dalis pažeidimų iš tiesų susiję su netinkamu komisijų darbu: 82 kartus pranešta apie netinkamai plombuotas balsadėžes, 68 kartus – apie nenaudojamus juodus duomenų apsaugos lakštus, daugiau nei 50 kartų buvo fiksuoti su balsavimo kabinomis susiję pažeidimai.
Tuo tarpu policija per visą rinkiminį laikotarpį fiksavo 170 pranešimų dėl įvairių galimų pažeidimų, pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai[6]. Pagrindinę rinkimų dieną sekmadienį policija gavo 90 pranešimų apie galimus pažeidimus.
