Dronai atakavo du laivus prie Bulgarijos: vienas nuskendo, dėl dingusių žmonių skaičiaus šaltiniai nesutaria

Antradienį Juodojoje jūroje prie Bulgarijos krantų dronai atakavo du laivus, vienas jų nuskendo, pradėtos gelbėjimo operacijos. Tai jau antras panašus išpuolis per savaitę netoli NATO ir ES valstybės pakrantės, todėl įvykis svarbus ne tik Ukrainos karo kontekste: jis kelia klausimų apie laivybos saugumą ir prekybos maršrutų patikimumą visame regione.

Kas žinoma apie ataką

Apie incidentą socialiniuose tinkluose pranešė Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas. Pasak jo, į vieną laivą pataikė trys dronai. Nuskendo laivas „Chelsea 3“, kurio įgulą sudarė 15 žmonių: 7 ukrainiečiai ir 8 azerbaidžaniečiai.

Dėl žmonių likimo informacija skiriasi. Vienas šaltinis mini tik vieną išgelbėtą įgulos narį, kitas preliminariai nurodo penkis išgelbėtus ir 11 dingusių. Dar vienoje versijoje teigiama, kad visi 15 žmonių išgelbėti, o penkiems suteikta medicininė pagalba dėl lengvų sužalojimų. Galutinio, oficialiai patvirtinto skaičiaus kol kas nėra, todėl dingusiųjų skaičių reikėtų laikyti preliminariu.

Neaišku ir kas nutiko antrajam laivui: skirtinguose pranešimuose jis apibūdinamas nevienodai – ar jis buvo nuskandintas, ar tik kliudytas. Todėl tikslus incidento mastas dar tikslinamas.

Kas kaltas: Sofija atsargi, Kyjivas kaltina Maskvą

Bulgarijos vadovas kaltininko tiesiogiai nenurodė. Jo žodžiais, kaip citavo LRT: „Neturime tvirtų, aiškių įrodymų, kad galėtume pateikti kaltinimus kuriai nors konkrečiai šaliai, tačiau (...) logika rodo, kad tokia baigtis naudinga Rusijos Federacijai“. Lrytas nurodė, kad R. Radevas incidentus pavadino „visiškai nepriimtinais“. Jis taip pat žadėjo kviesti Rusijos ambasadorių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha buvo kategoriškesnis. Socialiniame tinkle X jis apkaltino Rusiją ir pasmerkė „sąmoningą civilių gyvybių ir jūrų saugumo Juodojoje jūroje nepaisymą“. Pasak jo, „Juodoji jūra yra gyvybiškai svarbi pasaulio aprūpinimo maistu saugumui. Rusija ją puola siekdama paversti badą ginklu ir laikyti pasaulį įkaitu“. Oficialaus kaltininko patvirtinimo kol kas nėra.

ES ir NATO reakcija

Bulgarijos premjeras po atakų paprašė NATO ir ES pagalbos bei reakcijos. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atakas pavadino „dar vienu Rusijos karo Ukrainoje eskalacijos frontu“. Anot jos, kaip cituoja LRT: „Reiškiame solidarumą Bulgarijai ir dėkojame jos gelbėtojams už greitą reakciją. Atsakingi už šiuos išpuolius turi būti patraukti atsakomybėn“. Kitas portalas, 15min, jos žodžius pateikė šiek tiek kitaip, todėl tikslesnė formuluotė priklauso nuo originalaus pranešimo. Konkrečių NATO sprendimų ar Rusijos reakcijos pateiktoje informacijoje nėra.

Kontekstas: ne pirmas incidentas

Praėjusią savaitę netoli Bulgarijos krantų jau buvo apgadinti du komerciniai laivai. Tada irgi buvo kaltinama Rusija, tačiau aplinkybės liko neaiškios. Dabar incidentų grandinė rodo, kad pavojus kyla ne tik prie Ukrainos pakrančių ar jos uostų, bet ir arčiau NATO šalių vandenų. Apie dronų keliamą grėsmę Europoje jau esame rašę ir apžvelgę, ar Lietuva pasirengusi atremti dronų atakas.

Ką tai gali reikšti laivybai ir kainoms

Oficialių sprendimų dėl laivų draudimo ar maršrutų pakeitimų kol kas nepaskelbta, todėl spėlioti apie konkrečius pokyčius būtų pernelyg drąsu. Logika paprasta: kai didėja pavojus laivams, brangsta rizikos vertinimas, o kartu gali augti ir vežimo išlaidos. Juodoji jūra svarbi grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportui, kaip pabrėžė ir A. Sybiha, todėl laivybos sutrikimai galėtų atsiliepti pasaulinėms maisto rinkoms. Kiek tai paveiktų kainas Lietuvos parduotuvėse, kol kas nežinoma.

Kas toliau

• Bulgarijos institucijos turėtų patikslinti, kiek žmonių išgelbėta ir kiek dingo.
• Laukiama pokalbio su Rusijos ambasadoriumi Sofijoje ir galimų NATO bei ES sprendimų.
• Tyrimas turėtų parodyti, iš kur paleisti dronai ir kas už to stovi.