Pasvalio rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, smegduobės ir naujienos

Kas yra Pasvalio rajono savivaldybė

Pasvalio rajono savivaldybė yra šiaurės Lietuvoje, Mūšos–Nemunėlio ir Žiemgalos žemumose, prie Latvijos sienos. Centras – Pasvalys, antras miestas – Joniškėlis, miesteliai – Daujėnai, Krikliniai, Krinčinas, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai ir Vaškai, kaimų – beveik 400.

Per rajoną eina „Via Baltica“ magistralė į Rygą, todėl Saločiai ir aplinkinės vietovės yra svarbus pasienio tranzito koridorius.

Pasvalio skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Pasvalio rajonas – lygumų ir žemės ūkio kraštas, kurio gyventojų per dešimtmetį sumažėjo beveik 18 %. Registruotas nedarbas (10,2 %) – 11-as didžiausias šalyje, socialinei apsaugai tenka apie 20 % išlaidų (12-a didžiausia dalis). Ekonomikai, priešingai, skiriama vos 6 % biudžeto – antra mažiausia dalis Lietuvoje.

Kartu savivaldybė nemažai investuoja į kultūrą ir aplinką: kultūrai, sportui ir poilsiui tenka apie 11 % išlaidų (aštunta didžiausia dalis), būstui ir komunaliniam ūkiui – apie 7 % (devinta). Politiškai rajone stiprūs konservatoriai: 2023 m. Tėvynės sąjungos sąrašas laimėjo 10 iš 25 tarybos vietų, meru išrinktas Gintautas Gegužinskas.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Gintautas Gegužinskas (rinkimuose iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai); prisiekė 2023 m. balandžio 19 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 10
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3
• Darbo partija – 2
• Lietuvos socialdemokratų partija – 2
• Lietuvos regionų partija – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 25 786, 2026 m. – 21 228 (–17,7 %). Pagal gyventojų pokytį tai 49-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 33,6 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 12,7 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 24,7 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 101 vaikas (4,8 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –282. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –181, iš jų vidaus migracijos saldo – –235.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 116 € (neto – 1 335 €). Tai 81 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 37-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 13,0 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 10,2 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 50-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 12,1 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 189 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 789 ūkio subjektai – 37,2 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 6 284 samdomi darbuotojai, arba 296 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje vyrauja žemės ūkis – grūdų ir rapsų auginimas derlinguose dirvožemiuose, gyvulininkystė, maisto perdirbimas. Prie „Via Baltica“ veikia transporto ir paslaugų verslai. Pramonės įmonių nedaug, turizmas silpnas – apgyvendinimo įstaigose 2025 m. apsistojo apie 4,8 tūkst. svečių.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 56,2 mln. eurų pajamų – 2 647 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 20). Palyginti su 2021 m. (35,5 mln. eurų), pajamos išaugo 58 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 49,6 % pajamų, valstybės dotacijos – 38,6 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 57,0 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (39,0 %), socialinei apsaugai (19,6 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (11,3 %).

Geografija ir gamta

Rajono šiaurėje driekiasi Žiemgalos žemuma, kitur – Mūšos–Nemunėlio žemuma; aukščiausia vieta – vos 73 m ties Grūžiais, žemiausia – 16 m Mūšos slėnyje prie Latvijos sienos. Teka Mūša su Mažupe, Lėvuo, Pyvesa ir Tatula; ežerų beveik nėra (Šilo ir Švendežerio). Miškingumas – apie 16 %, didžiausi miškai – Jakūbonių, Moliūnų, Žaliosios girios dalis. Rajone, kaip ir gretimame Biržų krašte, vyksta karstiniai procesai – Pasvalyje susidaro smegduobės.

Ribojasi su Panevėžio rajono savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Anykščių rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė.

Istorija

Pasvalys minimas nuo XV a. pabaigos, o XVI a. tapo valsčiaus centru. Pasvalio rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d., 1959 m. prie jo prijungtas panaikintas Joniškėlio rajonas. Joniškėlio dvaras XIX a. garsėjo Karpių giminės valdomis ir mokykla. 1995 m. įkurta Pasvalio rajono savivaldybė, 2009 m. – 35 seniūnaitijos.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Pasvalio miesto seniūnijoje gyvena apie 6,5 tūkst. žmonių, Pasvalio apylinkių – apie 2,8 tūkst.; Pasvalys ir Joniškėlis turi atskiras miesto ir apylinkių seniūnijas. Mažiausios – Daujėnų ir Namišių seniūnijos.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Pasvalio smegduobių parkas – karstinių įgriuvų pažintinė vieta mieste.
• Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir Lėvens slėnio parkai.
• Joniškėlio dvaro sodyba.
• Pasvalio krašto muziejus.
• Mūšos slėnis ir Saločių apylinkės prie Latvijos sienos.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vytauto Didžiojo a. 1, LT-39143 Pasvalys). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.