Biržų rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, karstas, Širvėna ir naujienos

Kas yra Biržų rajono savivaldybė

Biržų rajono savivaldybė yra Lietuvos šiaurėje, Mūšos–Nemunėlio žemumoje, prie Latvijos sienos. Centras – Biržai, buvusi Radvilų giminės rezidencija; antras rajono miestas – Vabalninkas, o didesni miesteliai – Papilys, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė ir Kupreliškis. Biržai užima apie 1 480 km² – 2,3 % Lietuvos ploto.

Kraštas išsiskiria ir religiniu paveldu: dėl Radvilų globos čia nuo XVI a. įsitvirtino evangelikai reformatai, kurių bendruomenė Biržuose iki šiol viena didžiausių Lietuvoje.

Biržų skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Biržai – kultūros ir paveldo sostinė su ekonominiais sunkumais. Kultūrai, sportui ir poilsiui savivaldybė skiria apie 15 % biudžeto – penktą didžiausią dalį šalyje: išlaikoma pilis su muziejumi, Širvėnos ežero pakrantės ir pėsčiųjų tiltas, gausūs renginiai. 2024 m. Biržai buvo Lietuvių kalbos dienų sostinė.

Tuo pat metu socialiniai rodikliai sunkūs: socialinės pašalpos gavėjų tūkstančiui gyventojų – antra daugiausia šalyje, registruotas nedarbas (10,7 %) – vienas didžiausių (54-a vieta iš 60, kai 1 – mažiausias), o vidutinė bruto alga – 55-a vieta iš 60. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo daugiau nei 17 %. Valstybės dotacijos sudaro beveik 45 % savivaldybės pajamų – devinta didžiausia priklausomybė nuo valstybės lėšų.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Kęstutis Knizikevičius (rinkimuose iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija); prisiekė 2023 m. balandžio 20 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos socialdemokratų partija – 7
• Biržų atgimimas – 5
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4
• Liberalų sąjūdis – 3
• Darbo partija – 2
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 2
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 25 755, 2026 m. – 21 322 (–17,2 %). Pagal gyventojų pokytį tai 44-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 49,9 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 11,8 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 27,6 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 122 vaikai (5,7 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –298. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –162, iš jų vidaus migracijos saldo – –251.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 002 € (neto – 1 277 €). Tai 77 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 55-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 10,2 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 10,7 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 54-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo mažesnis – 8,9 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 247 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 638 ūkio subjektai – 29,9 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 5 754 samdomi darbuotojai, arba 270 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Biržų krašto ekonomikoje svarbūs žemės ūkis, maisto pramonė ir aludarystė – Biržai garsėja šimtametėmis alaus tradicijomis, mieste veikia alaus darykla. Rajone kasamas gipsas, dolomitas, žvyras, durpės, yra mineralinio vandens telkinys Likėnuose. Didžioji dalis įmonių – smulkios; ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų yra mažai (50-a vieta).

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 59,6 mln. eurų pajamų – 2 795 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 9). Palyginti su 2021 m. (36,3 mln. eurų), pajamos išaugo 64 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 46,2 % pajamų, valstybės dotacijos – 44,7 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 60,9 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (35,4 %), socialinei apsaugai (18,9 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (15,1 %).

Geografija ir gamta

Teritorija lygi, aukštėja nuo 21 m Nemunėlio slėnyje iki 88 m ties Einoriais. Biržų krašto ypatybė – karstas: vidurio ir šiaurės vakarų dalyje suskaičiuota apie 8 000 karstinių įgriuvų, kurios atsiranda tirpstant gipso ir dolomito klodams. Per rajoną teka Nemunėlis, Apaščia ir Tatula; yra 17 ežerų, tarp jų Širvėnos ežeras Biržuose, užtvenktas XVI a. pabaigoje ir laikomas seniausiu Lietuvos dirbtiniu ežeru. Miškai dengia apie ketvirtadalį ploto, didžiausia – Biržų giria.

Ribojasi su Pasvalio rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Anykščių rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė.

Istorija

Biržai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XV a., o XVI–XVII a. tapo Radvilų kunigaikščių valdų centru; jų pastatyta bastioninė pilis sekė to meto Vakarų Europos tvirtovių pavyzdžiu. 1950 m. birželio 20 d. sudarytas Biržų rajonas, 1959 m. prie jo prijungtas Vabalninko rajonas, 1962 m. – dalis Rokiškio rajono apylinkių. 1995 m. įsteigta Biržų rajono savivaldybė, 2009 m. – 54 seniūnaitijos.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – aštuonios seniūnijos. Biržų miesto seniūnijoje gyvena apie pusė visų savivaldybės gyventojų; aplink miestą esanti Širvėnos seniūnija taip pat administruojama iš Biržų. Kitų seniūnijų centrai – Vabalninkas, Papilys, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Parovėja ir Pačeriaukštė.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Biržų pilis – atkurta Radvilų tvirtovė su Biržų krašto muziejumi „Sėla“.
• Širvėnos ežeras ir apie 525 m ilgio pėsčiųjų tiltas per jį į Astravo dvarą.
• Karvės ola ir Kirkilų karstiniai ežerėliai su apžvalgos bokštu – Biržų regioninio parko karsto reiškiniai.
• Evangelikų reformatų bažnyčia ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Biržuose.
• Biržų giria – pažintiniai takai ir pušynai.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 8 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vytauto g. 38, LT-41143 Biržai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.