Kaimo vietovės tampa ramybės ištroškusiųjų oazėmis
Gyvenimas mieste gali būti vertinamas gana skirtingai ir prieštaringai. Vieni idealizuoja greitą miesto gyvenimo tempą, siūlomas karjeros galimybes, didžiulį žmonių srautą ir šūsnį pramogų. Miesto šviesos, kasdienės spūstys centre ar automobilio parkavimo vietos trūkumas žavi, erzina, atbaido, tačiau vis dėlto į Lietuvos bei pasaulio didmiesčius skuba tūkstančiai ar net milijonai gyventojų.
Tiesa, kitoje barikadų pusėje dėl miestiečių dėmesio konkuruoja priemiesčiai, mažesni rajono miesteliai ir kaimeliai. Idiliškai vaizduojama jų kasdienybė, nuo žmonių ir spūsčių pavargusius miestiečius užburia, o vis sėkmingiau vykdomi regionų plėtros projektai, atgimstančios ir naujai duris atveriančios įmonės, galinčios pasiūlyti daugybę darbo vietų, net pačius didžiausius miesto gyvenimo gerbėjus ir jaunuolius, užaugusius asfaltu grįstuose kiemuose skatina rimtai apsvarstyti persikėlimo į kaimą galimybes.
Juk šiais laikais žodis „kaimas” jau nėra asocijuojamas tik su žemės ūkiu ir sunkiu darbu laukuose. Kaimo vietovės gali pasiūlyti natūralų gamtos prieglobstį, ramybę ir harmoniją tiek jauniems individualistams, tiek atžalas auginančioms šeimoms ar jau subrendusiems ir puikiai save suvokiantiems asmenims, todėl šis migracijos procesas tampa įdomia augančios, nebijančios keistis visuomenės ypatybe.
Gyventi galima ne tik Vilniuje
Pavyzdžiui, sostinės gyventojai visuomet didžiavosi būdami vilniečiais, tačiau pastarąjį dešimtmetį miestas regis sutraukė visus rajonų ir regionų gyventojus, ištroškusius atrasti gyvenimo sostinėje svajonę ir idilę, įgyti išsilavinimą ar rasti geresnę darbo vietą.
Didžioji dalis atvykėlių Vilnių prisijaukina ir į savo gimtuosius miestelius grįžta tik vedami ilgesio giminėms ar draugams. Būtent todėl Vilnius taip sparčiai auga, 2020-aisiais mieste savo gyvenamąją vietą deklaravo 588 412 tūkst. gyventojų, tačiau reali situacija gali būti kiek kita – sostinėje gyvenančių asmenų skaičius nėra tikslus, daugelis jų taip ir lieka registruoti regionuose ar rajonuose[1].
Toks spartus miesto pilnėjimas veda prie įvairių problemų: kamščių gatvėse, itin sparčios urbanizacijos, ramybės trūkumo. Ramios ir harmoningos gyvenamosios vietos pasiilgę žmonės skuba ieškoti naujų alternatyvų ir jei vieni pasirenka gyvenimą priemiestyje, kiti didmiesčio gyvenimą palieka naujakuriams ir keliasi į gamtos apsuptus Lietuvos kaimelius.
Toks sprendimas daugelį gali nustebinti: ką gi miesto žmogus, gimęs ir augęs pačioje miesto širdyje ir įpratęs prie pramogų ir miesto siūlomų malonumų gali veikti nedideliame rajono kaimelyje? Tačiau realybė tokia, kad niūrus ir nykus provincijos gyvenimas, dažnai vaizduojamas medijose ir apkalbamas draugų kompanijose, lėtai, bet kinta.
Šiuolaikinis kaimo gyventojas yra modernus žmogus, prisitaikęs prie pasaulio naujovių ir technologijų, o patogi geografinė padėtis Lietuvoje neleidžia jaustis atskirtiems nuo pasaulio – retas mūsų šalies kaimas yra nutolęs toliau nei valanda kelio automobiliu nuo artimiausio miesto.
Į kaimišką prigimtį atsigręžti verčia ne tik ramybės siekis, bet ir ekologiškos tendencijos bei verslo idėjos. Užsienyje ar Lietuvoje mokslus baigę išsilavinę žmonės imasi tvarių, aplinkosauginėmis tendencijomis paremtų verslo idėjų, įkuria ekologiškus ūkius, imasi augalininkystės ar bitininkystės.
Kaimo vietovės tam tampa ne tik idealia aplinka, tačiau skatina ir regioninį atsigavimą ir plėtrą: kuriamas naujos darbo vietos, atkreipiamas savivaldos pareigūnų dėmesys. Verslas regionuose nekovoja su tokia konkurencija kaip sostinėje ar kitose Lietuvos miestuose, todėl tik pradedantiems plėtoti savo idėjas, tai tampa saugia aplinka įsukti sėkmingą įmonės veiklą.
Ne mažiau kaimo vietovės traukia ir turizmo verslo idėjų turinčius asmenis. Lietuva garsėja nuostabia gamta, ilgomis upėmis ir melsvais ežerais. Tinkamai pasirinkus vietovę, turint gerą idėją ir pasitelkus vietos savivaldos pagalbą, niekam nežinomas regiono kaimelis gali tapti puikia poilsio oaze.
Gerai apsvarstytas plėtros planas ir verslininkų investicijos gali pritraukti šimtus turistų, kurie džiaugsis neužterštu oru ir gamta bei regionui pritaikytomis pramogomis. Puikus to pavyzdys yra Anykščių miestelis, kuriame, pasinaudojus puikia geografine vieta tarp miškų ir ežerų buvo įrengtas Lajų takas, šiandien pritraukiantis tūkstančius turistų iš Lietuvos ir užsienio.
Šis pavyzdys rodo, jog sumaniai planuojant, rajonų miesteliuose ir kaimeliuose galima sukurti tiek naujų darbo vietų, tiek pritraukti daugiau turistų, kurie neabejotinai išleis nemenką sumą pinigų. Tai puikus variantas tiek regionų gaivinimo, tiek miestiečių, svarstančių persikelti į rajonus ir ieškančių darbo bei veiklos perspektyvų, požiūriu.
Užsienio šalys susiduria su kitokiomis problemomis
Migracija iš didmiesčių į mažesnes kaimo vietoves pastebima ir užsienio valstybėse. Vis dėlto, ten gyventojai iš miesto bėga paskatinti kitų priežasčių: dažnas tiesiog nebegali sau leisti brangaus gyvenimo mieste, kuris Europoje ar Jungtinėse Amerikos valstijose gerokai skiriasi nuo Vilniuje ar Kaune leidžiamų finansų.
Iš didžiųjų miestų išvykę gyventojai dažnai nėra vedami ir ramybės bei atsipalaidavimo siekio. Daugelis susiduria su skaudžia realybe, suvokus socialinius ir kultūrinius skirtumus tarp miesto ir provincijos gyvenimo ir yra gerokai labiau išlepę pramogų ir paslaugų prieinamumo klausimu nei lietuviai.
JAV ir Vakarų Europos didmiesčiai susiduria ir su gerokai didesne populiacijos problema nei Lietuvos miestai. Niujorkas ar Londonas nebesusitvarko su didžiuliais kamščiais, pilnais metro vagonais piko valandų metu ar neturinčiais kur prisiglausti benamiais.
Dėl šių priežasčių kraustymasis į priemiestį ar kaimus tampa bene vieninteliu pasirinkimu. Didžiųjų miestų priemiesčiai ir rajonai tampa sparčios urbanizacijos dalimi: miesto gyvenimo išlepinta visuomenė yra sunkiai įsivaizduojama be savaitgalio pramogų bare, kavinių ar sporto klubų. Nors tokie pokyčiai atneša didžiulę finansinę naudą provincijai: įkuriamos naujos darbo vietos, o naujakuriai iš miesto dažnai yra įpratę lengviau leisti pinigus, patys kaimo vietovių ar priemiesčių gyventojai tokiais pokyčiais nesidžiaugia ir skundžiasi sudrumsta ramybe.
Skirtumai tarp miesto ir kaimo gyvenimo suvokimo pasaulyje ir Lietuvoje skiriasi drastiškai. Su didžiuliu gyventojų skaičiumi nesusitvarkantys pasaulio megapoliai neišvengiamai turi ieškoti alternatyvų spręsti vietos trūkumo problemas. Kaimeliai ar nedideli priemiesčiai siūlo patogų, o dažnai ir vienintelį atsakymą į klausimą, kaip sutalpinti milijonus gyventojų nedidelėje geografinėje vietoje.
Manoma, kad ateityje tokie rajonai taps miestais satelitais – mažomis didmiesčių kopijomis su įvairiomis pramogų ir paslaugų vietomis, transporto sistema ir kitais miesto teikiamais malonumais[2]. Tai novatoriškas būdas, kuris gali pasiteisinti siekiant nuimti rūpesčių naštą nuo didžiųjų miestų pečių.
Miestai ir kaimai yra tarsi atskiri mikroorganizmai, funkcionuojantys pagal savitą gyvenimo ritmą, tempą, susiduriantys su individualiais iššūkiais ir problemomis. Kova tarp šių gyvenamųjų vietovių šalininkų visuomet buvo arši, tačiau vis laisvėjanti visuomenė, gerėjanti komunikacija, prisijungimas prie technologijų ir išmaniųjų įrenginių, geografinę vietą paverčia antraeiliu dalyku.
Tiek jaunoji karta, tiek ir vyresnieji gyventojai nebėra pririšti prie gyvenamos vietos, vis laisviau keičia darbus ir profesiją, yra linkę į nuotykius ir savęs išbandymus bei atradimą. Gyvenamosios vietos pakeitimas gali kaip niekas kitas sudrebinti nusistovėjusį gyvenimą ir pasaulėžiūrą, o kaimo teikiama harmonija atpalaiduoti net didžiausią miesto mylėtoją.
Vis dėlto, tokie pokyčiai turėtų būti gerai apsvarstomi, įvertinant tiek savo asmenybę, tiek ir gyvenimo tempą, poreikius bei finansinius aspektus. Gyvenimas kaimo vietovėje nėra toks idiliškas kaip gali pasirodyti. Lygiai taip pat ir miestietiška kasdienybė dažną gali tiesiog nuvilti. Sėkmingam gyvenimui vieta, kurią vadiname namais lemia daug, todėl atidus planavimas – būtinas.
