Anykščių ūkininkas 30 metų verčiasi paukštininkyste
Anykščių rajone Debeikiuose esančio paukštininkystės ūkio savininkas Vladislovas Tamošiūnas įsitikinęs, kad Lietuvos ūkis smunka žemyn, o mūsų šalyje egzistuojanti santvarka prilygsta laukiniam kapitalizmui.
Pašnekovas prieš 30 metų nusipirko buvusio kolūkio kiaulių komplekso pastatus, kurie užima daugiau nei 5 000 kvadratinių metrų, pritaikė juos paukščiams ir įregistravo ūkį. Didžioji dalis kapitalo, anot ūkio savininko, asmeninės lėšos, taip pat pasinaudota ir Europine parama.
„Po 1990-ųjų, privatizavus buvusių kolūkių, tarybinių ūkių turtą pradėjo kurtis daug privačių ūkių, žemės ūkio bendrovių. Tuomet, pasak ūkininko, žmonės dar griebėsi žemės ūkio veiklos, susipirko techniką, bet šiai dienai nemažai jų jau yra žlugę. Lietuvos valstybei žemdirbiai nerūpi“, – portalui 77.lt pasakojo pašnekovas.
Turguose apstu spekuliantų apgaudinėjančių klientus
Pradėjęs veiklą ūkininkas konsultavosi, bendradarbiavo su mokslininkais, ūkyje atliko ne vieną mokslinį tyrimą ir sėmėsi žinių iš įvairių šaltinių.
„Parsisiunčiau kiaušinių, išperinome kalakučiukų ir tada daug kas pasigavo šią mano idėją auginti mėsinius kalakutus. Į verslą investavau kelis dešimtmečius savo gyvenimo amžiaus, o kiek teko investuoti pinigų jau nesuskaičiuosi“, – pasakojo V. Tamošiūnas.
Turguose, šalia ūkiuose užauginta produkcija prekiaujančių ūkininkų, taip pat prekiauja ir perpardavinėtojai. Jie, anot pašnekovo, apgaudinėja pirkėjus ir šmeižia sąžiningai dirbančius ūkininkus.
„Tai yra nesąžininga konkurencija, kurios niekas nekontroliuoja. Perpardavinėtojai reklamuojasi neva pardavinėjantys vakcinuotus paukščius iš paukštyno. Tačiau, jie net nesilaiko paukščių pervežimui būtinų reikalavimų. Aš dirbu su rimtomis paukštininkystės įmonėmis Lenkijoje, Švedijoje, tačiau prekiaudamas teritorijose kartu su perpardavinėtojais rizikuoju, kad mano paukščiai bus užkrėsti įvairiomis ligomis“, – dėstė ūkininkas.
V. Tamošiūno teigimu, paukštininkystės ūkyje investuoti tenka nuolat. Paukščiams dalį reikalingų lesalų ūkininkas užsiaugina pats, mat dirba apie 30 hektarų žemės ir augina kviečius, žirnius, lubinus, miežius, avižas. Tuo tarpu pirktinių granuliuotų pašarų auginamiems paukščiams lesinti per metus ūkyje sunaudojama dešimtimis tonų.
V. Tamošiūnas savo ūkį vadina kalakutų vaikų lopšeliu
Sezonas Debeikių paukštininkystės ūkyje prasideda pavasarį kartu su grįžtančiais paukščiais. Apie 8 000 vienadienių kalakučiukų iš inkubacijos į Debeikių paukštyną „atskrenda“ balandžio viduryje. V. Tamošiūnas savo ūkį vadina kalakutų vaikų lopšeliu, kuriame kalakučiukai paauginami iki mėnesio amžiaus ir parduodami. Toks paaugęs paukštis, anot ūkininko, sveria apie 1,5-2 kilogramus, jam nebereikia intensyvios priežiūros. Todėl nupirktus kalakutus žmonės patys sėkmingai pabaigia užsiauginti iki mėsinio svorio.
Tačiau nuspėti rinkos pokyčius gana sudėtinga, o pasekmės kartais būna skausmingos.
„Yra buvę, kai kelias tonas kalakutų turėjau išvežti į sąvartyną, nes užaugintų mėsinių kalakutų niekas nepirko. Parduoti kalakutų mėsos aš negaliu, nes reikia turėti įrengtą skerdyklą arba šią paslaugą pirkti, bet tai yra gana brangu“, – kalbėjo ūkininkas.
Ūkyje taip pat auginama ir apie 10 000 vištų. Dominuoja dviejų veislių vištos: vokiečių Lomano rudosios ir čekų Dominant. Pastarosios, anot ūkininko, panašios į anksčiau mūsų tėvų, senelių kaimuose augintas vištas. Vištaitės ūkyje paauginamos iki 5-6 mėnesių amžiaus, kol pradeda dėti kiaušinius, tuomet parduodamos.
Užaugintus paukščius ūkininkas realizuoja Utenos, Zarasų, Ignalinos turguose, nuolatinių užsakymų sulaukia iš Pasvalio, Pakruojo, Joniškio rajonų.
Paukštininkytė: pelningas, bet rizikingas verslas
Paukštininkystė, anot V. Tamošiūno, pelningas verslas. Jeigu tinkamai įrengtos paukščių laikymo patalpos, kompiuterizuota šėrimo, girdymo įranga, tai auginti paukščius nėra sunku.
„Paukščiai gana savarankiški, patys atranda ir maistą, ir vandenį, taip, kaip bitės atranda medų. Nors tai gana rizikingas verslas dėl galimų ligų. Darbuotojai pas mus dėvi specialią darbinę aprangą, fermoje yra įrengti dezomatai, kartą metuose dezinfekuojamos patalpų sienos, lubos“, – apie paukštininkystės subtilybes pasakojo ūkininkas.
Nors V. Tamošiūnas atvirai teigė, kad mūsų valdžiai trūksta ūkinio požiūrio daugeliu klausimų, tačiau nepaisant sunkumų ūkininkas veiklą tęsia. Tik pastaruoju metu jau pradeda galvoti, kad su besikaupiančiu amžiaus kraičiu, veiklą kažkada teks uždaryti.
„Padariau klaidą leisdamas į mokslus savo vaikus. Būtų likę prie ūkio, o dabar sėdi kontorose. Baigę teisę ar vadovaujantys verslui paskui vištas juk nebėgios. Na bet bent anūkams gero, sveiko maisto užauginame“, – juokaudamas kalbėjo Anykščių rajono Debeikių seniūnijos paukštininkystės ūkio savininkas.
