Kelmės rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, Tytuvėnai, Kražiai ir naujienos

Kas yra Kelmės rajono savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, rytinėje Žemaitijos dalyje, tarp Šiaulių ir Raseinių. Centras – Kelmė, antras miestas – Tytuvėnai, o žinomiausi miesteliai – Kražiai, Užventis, Šaukėnai, Liolai. Plotu (apie 1 705 km², 2,6 % Lietuvos teritorijos) tai vienas didesnių rajonų – septintas šalyje.

Per rajoną eina A12 magistralė Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, kurios trasa iš dalies sutampa su istoriniu „Via Hanza“ keliu, ir Radviliškio–Tilžės geležinkelis.

Kelmės skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Kelmės rajonas – gamtos ir paveldo turtingas, bet sparčiai tuštėjantis kraštas. Jame yra keturių regioninių parkų – Tytuvėnų, Dubysos, Kurtuvėnų ir Varnių – teritorijos, tačiau turistų apgyvendinimo įstaigose 2025 m. buvo vos apie 3,5 tūkst., vieni mažiausių skaičių šalyje. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 19 % (šeštas didžiausias nuosmukis), o registruotas nedarbas (11 %) yra trečias didžiausias Lietuvoje.

Darbo vietų tūkstančiui gyventojų čia vienos mažiausių šalyje, tad nemaža dalis žmonių dirba Šiauliuose ar kitur. Tuo pačiu biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 2 667 eurai) yra didesnės už vidurkį – mažėjant gyventojų, valstybės skiriamos lėšos tenka mažiau žmonių. 2023 m. rinkimuose daugiausia tarybos vietų (10 iš 25) gavo partija „Laisvė ir teisingumas“, nuo kurios išrinktas ir meras Ildefonsas Petkevičius.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Ildefonsas Petkevičius (rinkimuose iškėlė Partija „Laisvė ir teisingumas“); prisiekė 2023 m. balandžio 20 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 10
• Lietuvos socialdemokratų partija – 6
• Lietuvos žaliųjų partija – 2
• Liberalų sąjūdis – 2
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 1
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1

VRK sąraše šiuo metu nurodyti 24 tarybos nariai – vienas mandatas laikinai neužimtas arba perduodamas kitam sąrašo kandidatui.

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkami 25 tarybos nariai ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 29 141, 2026 m. – 23 577 (–19,1 %). Pagal gyventojų pokytį tai 55-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 39,8 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 12,0 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 27,1 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 110 vaikų (4,7 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –271. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –221, iš jų vidaus migracijos saldo – –286.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 106 € (neto – 1 330 €). Tai 81 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 39-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 15,7 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 11,0 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 58-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 13,5 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 1 348 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 752 ūkio subjektai – 31,9 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 5 667 samdomi darbuotojai, arba 240 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje vyrauja žemės ūkis, miškininkystė ir medienos perdirbimas, smulkioji prekyba ir paslaugos. Pramonės įmonių nedaug; svarbiausi darbdaviai – savivaldybės įstaigos, švietimas ir sveikatos priežiūra. Turizmo potencialą kuria Tytuvėnų ansamblis, Kražiai ir regioniniai parkai, tačiau apgyvendinimo paslaugų tinklas kol kas menkas.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 62,9 mln. eurų pajamų – 2 667 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 17). Palyginti su 2021 m. (39,0 mln. eurų), pajamos išaugo 61 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 49,8 % pajamų, valstybės dotacijos – 40,3 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 66,2 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (36,3 %), socialinei apsaugai (19,2 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (10,5 %).

Geografija ir gamta

Vakarinė rajono dalis yra Vidurio Žemaičių aukštumoje (aukščiausia vieta – 204 m Spąsties kalva prie Šlapgirės), rytinė – Rytų Žemaičių plynaukštėje; žemiausia vieta – 66 m prie Dubysos. Teka Dubysa su Šiauše, Gryžuva ir Kražante, šiaurėje – Ventos aukštupys. Rajone yra per 40 ežerų, didžiausi – Gauštvinis, Gludas ir Bridvaišis, ir apie 10 tvenkinių. Pelkės užima apie 6 000 ha, didžiausios – Tytuvėnų ir Šiluvos tyreliai; miškai dengia apie ketvirtadalį ploto.

Ribojasi su Raseinių rajono savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Prienų rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė.

Istorija

Kelmės kraštas – viena seniausių Žemaitijos kultūros sričių. Kražiuose XVII a. veikė jėzuitų kolegija, o 1893 m. čia įvyko vadinamosios Kražių skerdynės – caro valdžios bandymas uždaryti bažnyčią sukėlė gyventojų pasipriešinimą, nuslopintą jėga. Tytuvėnuose XVII a. pastatytas bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis. Kelmės rajonas sudarytas 1950 m., vėliau prie jo prijungtos dalys panaikintų Tytuvėnų ir Kražių rajonų; 1995 m. įsteigta Kelmės rajono savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 11 seniūnijų. Kelmės seniūnijoje (miestas) 2021 m. gyveno apie 7,7 tūkst. žmonių, kitose – nuo 0,7 iki 2,5 tūkst. Kelmė ir Tytuvėnai turi atskiras miesto ir apylinkių seniūnijas, o Pakražančio seniūnija administruojama iš Grinių.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis – vienas vertingiausių ankstyvojo baroko paminklų Lietuvoje.
• Kražiai – Kražių skerdynių atminimo vietos, Medžiokalnis, kolegijos paveldas.
• Kelmės dvaras su Kelmės krašto muziejumi.
• Tytuvėnų regioninis parkas – ežerai, Tytuvėnų tyrelis, pažintiniai takai.
• Dubysos slėnis ir Kurtuvėnų regioninis parkas rajono šiaurėje.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 11 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.