15-metę išžaginęs jaunuolis lieka laisvėje
Penkiolikmetę moksleivę pramogų parke išžaginęs jaunuolis realios laisvės atėmimo bausmės neatliks. Nors teismas jį pripažino kaltu ir skyrė trejus metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismui palikus nuosprendį galioti, toks sprendimas sukėlė aštrią viešą reakciją ir iš naujo iškėlė klausimą, kaip Lietuvos teisinė sistema vertina seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
Nusikaltimas įvykdytas Anykščių rajone esančiame pramogų parke. Parko darbuotoju dirbęs jaunuolis išžagino nepilnametę lankytoją. Vyras kaltės nepripažino, tačiau teismas konstatavo, kad jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiajai po patirto seksualinio smurto išsivystė potrauminio streso sutrikimas[1].
Įsiteisėjęs nuosprendis sulaukė politikų kritikos, o Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras atkreipė dėmesį ne tik į paskirtą bausmę, bet ir, centro teigimu, į nuteistojo elgesį teismo proceso metu. Kartu keliami klausimai ir dėl to, kaip pramogų parke buvo užtikrinamas nepilnamečių lankytojų saugumas.
Utenos apylinkės teismas vyrą pripažino kaltu dėl nepilnametės išžaginimo ir jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.
Per šį laikotarpį nuteistasis privalo dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Jam taip pat paskirta dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vyrui draudžiama nuo 22 iki 6 valandos išeiti iš namų, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar mokslu.
Nukentėjusiajai priteista 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti
Spręsdamas dėl bausmės teismas vertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo jauną amžių bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas ir nebaustas administracine tvarka.
Teismas nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Nukentėjusiajai iš nuteistojo priteista 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Dėl dar vieno kaltinimo – fizinio skausmo sukėlimo kitam parko lankytojui – teismas kaltinamąjį išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas – jie nuosprendį apskundė. Apeliacinį skundą pateikė ir nuteistojo gynėjas.
Tačiau Panevėžio apygardos teismo trijų teisėjų kolegija skundus atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Po šio verdikto nuosprendis įsiteisėjo.
Nusikaltimas pramogų parke
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2024 metų rudenį teisėsaugos pareigūnams moteris pranešė, kad pramogų parko darbuotojas prieš jos nepilnametę dukrą galimai atliko seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką.
Teismas konstatavo, kad parko darbuotojas, žinodamas, jog lankytoja yra nepilnametė, ir atimdamas jai galimybę priešintis, ją išžagino.
Vyras savo kaltę neigė, tačiau teismas nusprendė, kad byloje surinktų įrodymų pakako jo kaltei pagrįsti.
Byloje nustatytos ir nusikaltimo pasekmės nukentėjusiajai – po patirtos seksualinės prievartos merginai išsivystė potrauminio streso sutrikimas, kuris buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
KOPŽI: nuteistasis nesigailėjo, neatsiprašė ir kaltino auką
Įsiteisėjus nuosprendžiui savo poziciją viešai paskelbė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI).
Centras akcentavo, kad nukentėjusi nepilnametė pati viešai nepasakos visuomenei, kaip sunkiai ji gijo, kokias nusikaltimo pasekmes jaučia iki šiol ir kokią naštą jai sukėlė teisinis procesas. Tai – centro pateiktas nukentėjusiosios situacijos vertinimas.
Ypač griežtai KOPŽI pasisakė apie, centro teigimu, nuteistojo laikyseną abiejose teisminėse instancijose.
„Jis nuosekliai, sąmoningai abiejų teisinių instancijų metu nesigailėjo, neatsiprašė, dar daugiau, jis kaltino pačią auką dėl to, ką jis jai padarė.
Taip, jaunas, taip, neteistas. Bet nematantis savo kaltės tame, jog darbo metu išprievartavo vaiką“, – rašė centras.
KOPŽI taip pat kėlė klausimą, ar tokia nuteistojo laikysena buvo pakankamai įvertinta teismams sprendžiant dėl bausmės.
„Nei teisėja Utenoje, nei trys teisėjai Panevėžyje nemanė, jog tai būtų svarbu“, – savo įraše teigė centras.
Kartu KOPŽI pabrėžė, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, jų vertinimu, laikas kalbėti ne tik apie patį nuteistąjį, bet ir apie pramogų parko atsakomybę už vaikų saugumą.
Centras viešai iškėlė klausimą, kaip buvo atrinkti parke dirbę žmonės, kokius mokymus jie praėjo ir kokios saugumo priemonės turėtų užtikrinti, kad panaši situacija nepasikartotų.
„Kaip buvo atrinkti darbuotojai, kokius apmokymus jie praėjo, kokios garantijos, jog ateityje jaunųjų lankytojų gąsdinimas vėl nevirs jų prievartavimu?“ – klausė KOPŽI.
KOPŽI klausimą adresavo ir Anykščių rajono savivaldybei, teiraujantis, kaip ši vertina vaiko išžaginimą jos remto parko teritorijoje.
Teismo sprendimas sukėlė ir politikų reakciją
Įsiteisėjęs nuosprendis sulaukė ir politikų kritikos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė viešai teigė sunkiai suvokianti situaciją, kai už nepilnametės išžaginimą nuteistas asmuo realios laisvės atėmimo bausmės neatlieka.
Jos vertinimu, tokie sprendimai gali turėti platesnių pasekmių ir paveikti seksualinio smurto aukų pasitikėjimą teisingumo sistema.
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius taip pat kritikavo sprendimą. Jo vertinimu, nukentėjusiosios patirtis ir orumas šiame procese liko antrame plane.
Viešame komentare politikas taip pat reagavo į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kurioje buvo teigiama, esą skiriant bausmę atsižvelgta į nuteistojo ankstesnę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, veiklą Lietuvos šaulių sąjungoje ir teigiamas charakteristikas.
Tačiau būtent ši informacijos dalis, kaip paaiškėjo palyginus skirtingų bylų duomenis, K. S. bylai nepriklauso.
Žiniasklaidoje sumaišytos dvi skirtingos bylos
Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį, kad viešojoje erdvėje aptariant K. S. bylą buvo sumaišytos dviejų skirtingų buvusių to paties pramogų parko darbuotojų baudžiamųjų bylų aplinkybės.
K. S. yra asmuo, kurį Utenos apylinkės teismas 2026 metų vasario 26 dieną pripažino kaltu dėl nepilnametės išžaginimo ir nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo. Jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Šis nuosprendis po apeliacinio proceso įsiteisėjo.
Tačiau dalyje žiniasklaidos publikacijų K. S. buvo priskirtos aplinkybės iš kito pramogų parko darbuotojo – D. E. – baudžiamosios bylos.
Būtent D. E. byloje buvo nurodyta, kad darbuotojas siaubo pramogų parke buvo persirengęs klounu. Toje pačioje byloje, sprendžiant dėl D. E. bausmės, buvo minima jo tarnyba Lietuvos kariuomenėje, priklausymas Lietuvos šaulių sąjungai, teigiamos charakteristikos ir gauti apdovanojimai.
K. S. bylos oficialiame teismo pranešime tokių aplinkybių nėra[2].
Tai yra dvi atskiros bylos, susijusios su skirtingais buvusiais pramogų parko darbuotojais ir skirtingomis nukentėjusiomis nepilnametėmis.
D. E. buvo teisiamas dėl nepilnametės nežymaus sveikatos sutrikdymo. K. S. byla – dėl kitos nepilnametės išžaginimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Dar nagrinėjant šiuos įvykius teisėsauga buvo nurodžiusi, kad tyrimai atskirti: vienas jų buvo susijęs su vieno parko darbuotojo veiksmais prieš vieną nepilnametę, kitas – su kito darbuotojo galimai padaryta seksualinio pobūdžio nusikalstama veika prieš kitą nepilnametę.
Todėl ankstesnėse publikacijose K. S. priskirti teiginiai, kad jis nusikaltimo metu buvo persirengęs klounu, buvo Lietuvos kariuomenės savanoris ar Lietuvos šaulių sąjungos narys, nėra šios bylos aplinkybės. Šie duomenys buvo perkelti iš kitos – D. E. – bylos.
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi komentaro ir į K. S. įdarbinusį parką. Gavus atsakymą, tekstas bus papildytas.
