Audra buvo gerokai stipresnė nei prieš dvejus metus
Šeštadienį Lietuvoje praūžusi audra pridarė tiek žalos, kad jos padariniai kai kuriose šalies vietose bus šalinami dar kelias dienas, o ESO vertinimu, ši stichija buvo maždaug 35 proc. intensyvesnė nei 2024 metais Lietuvą užklupusi audra.
„Kuo greičiau reikia susitvarkyti – audrą tikrai turėjome neeilinę, kai lyginame ją su ankstesnėmis, matome, kad ji yra net beveik (…) 35 proc. didesnė negu paskutinė, kuri buvo 2024 metais – ir tai mes vertiname ne pagal mūsų tinklo pažeidimus, bet pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento iškvietimus – tai reiškia kiek jie gauna iškvietimų dėl nuvirtusių medžių iš gyventojų“, – LRT radijui pirmadienį sakė ESO vadovas Renaldas Radvila[1].
Elektros tiekimo sutrikimai vis dar jaučiami didelėje šalies dalyje, o be elektros tebėra apie 129 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose. R. Radvilos teigimu, būtent šiose vietovėse gedimų šalinimo darbai gali užsitęsti iki šeštadienio, tuo metu Šiaulių ir Klaipėdos regionuose tiekimą tikimasi atkurti dar pirmadienį.
Į pagalbą pasitelktos papildomos pajėgos ir generatoriai
Dėl didelio audros masto gedimų šalinimas reikalauja itin daug pajėgų, todėl ESO į darbus įtraukė ne tik savo specialistus, bet ir savivaldybių energetikus, geležinkelių atstovus, Lietuvos šaulių sąjungos narius bei miško pjovėjus. Papildomos komandos padeda pasiekti labiausiai nukentėjusias vietoves, šalinti nuvirtusius medžius ir sudaryti sąlygas elektros tinklo remonto darbams.
Po 2024 metų vasaros audros ESO sustiprino pasirengimą panašioms stichijoms ir papildomai įsigijo 200 generatorių, skirtų vietovėms, kuriose elektros tiekimo greitai atkurti nepavyksta. Šiuo metu 183 generatoriai jau pristatyti į 16 savivaldybių, o apie papildomą jų poreikį pranešus vietos atstovams, įranga gali būti pristatyta maždaug per dvi valandas.
Tarnyboms – rekordinis iškvietimų srautas
Audros padarinius pajuto ne tik elektros vartotojai, bet ir gelbėjimo bei pagalbos tarnybos, kurioms teko susidurti su neįprastai dideliu iškvietimų srautu. Per parą ugniagesiai gelbėtojai sulaukė beveik 2 tūkst. iškvietimų, daugiausia Kauno, Vilniaus ir Alytaus apskrityse, o Bendrasis pagalbos centras šeštadienį užregistravo beveik 25 tūkst. skambučių – maždaug penkis kartus daugiau nei įprastą dieną[2].
Stiprus vėjas vertė medžius ant kelių, automobilių ir pastatų, todėl kai kur sutriko viešojo transporto bei traukinių eismas, o greitosios medicinos pagalbos ekipažams kilo sunkumų pasiekiant pacientus. Audros poveikis buvo juntamas ir valstybinės reikšmės keliuose, kur dalis šviesoforų neveikė, tuo metu Šilutėje per vieną dieną iškrito apie 93 proc. įprastos viso mėnesio kritulių normos.
Stichija pareikalavo aukų, planuojamos investicijos į tinklą
Audra pareikalavo ir žmogaus gyvybės – Anykščių rajone virstantis medis į vandens telkinį įstūmė žvejojusį vyrą, kurio išgelbėti nepavyko. Dar keli žmonės nukentėjo nuo užvirtusių medžių, o Jonavos rajone buvo sužeisti du ugniagesiai, kuriuos, šalinant nuo kelio nuvirtusius medžius, kliudė automobilis.
Didelio masto elektros tiekimo sutrikimai dar kartą išryškino oro linijų pažeidžiamumą per stiprias audras, todėl ESO planuoja toliau investuoti į tinklo atsparumą. Šiuo metu po žeme nutiesta apie 40 proc. šalies elektros tinklo, o pagal numatytą ketverių metų programą ketinama investuoti apie 160 mln. eurų ir rizikingiausiose vietose požeminiais kabeliais pakeisti maždaug 2 tūkst. kilometrų oro linijų.
