Lietuva pagaliau „išspirko“ savo amerikietiškąją svajonę, vardu „Independence“
Bene svarbiausias šių dienų, metų, o gal net ir dešimtmečio įvykis – tai Lietuvos sprendimas pagaliau po dešimtmečio ir didžiulių permokų išsipirkti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą „Independence“ iš Norvegijos įmonės už 140 mln. eurų sumą.
Kiek anksčiau dabar jau seimo Audito komiteto vadovu tapęs Artūras Skardžius svarstė, kad laivas „Independence“ galimai tapęs amžiaus afera – jo vertė yra 220 mln. eurų, bet iki šios dienos Lietuva už jį jau sumokėjusi 1 mlrd. 200 mln. eurų.
Tiesa, reiktų paminėti ir tai, kad nors dabar garsiai skamba naujienos apie ant laivo iškeltą plazdančią trispalvę, mokama bus už tai „į skolą“, kuri turės būti atiduota iki 2044-ųjų. Taip pat neaišku, kokia bus galutinė suma su palūkanomis – apie tai neskelbiama.
Lietuva ir toliau bando Kinijos kantrybę – apie namo išsiųstus kinų diplomatus G. Paluckas teigė nežinojęs
„Nueinanti“ Vyriausybė ir toliau visais įmanomais būdais stengiasi kaišioti pagalius į ratus Lietuvos ir Kinijos santykiams. Po to, kai vos premjeru tapęs Gintautas Paluckas prakalbo apie galimą Lietuvos ir Kinijos draugystę, jau dabar tampa nebeaišku, ar vietoje taikos vėliavėlių neteks rinktis kovos pabūklų.
Mat pirmadienį, po to, kai Lietuva išsiuntė tris Kinijos ambasados darbuotojus „namo“ ir Pekinui įteikė diplomatinę notą, šis perspėjo galintis imtis „atsakomųjų priemonių“.
Neva tokių žingsnių Lietuva ėmėsi įtardama, kad praėjusį mėnesį Baltijos jūroje ir Švedijos teritoriniuose vandenyse būtent kinų laivas „Yi Peng 3“ esą galimai nutraukęs du telekomunikacijų kabelius.
Dabartinis ministras pirmininkas G. Paluckas teigė apie nušalintus tris Kinijos diplomatus nežinojęs ir atsakomybę už tokius sprendimus perkėlęs savo kadenciją baigiantiems valdantiesiems ant pečių. Nepaisant to, naujajam Vyriausybės vadovui pristačius 19-ąją naujosios Vyriausybės programą, joje buvo paminėta dviprasmybė apie tolesnius Lietuvos ir Kinijos santykius. Pavyzdžiui, kad ir toliau ketinama bendradarbiauti su Taivanu, o Kiniją laikyti grėsme Lietuvai.
Patvirtintas naujasis Ministrų kabinetas be dviejų ministerijų vadovų
Po gana ilgai laikytos įtampos, šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pagaliau patvirtino didžiąją dalį naujojo Ministrų kabineto. Tiesa, čia trūko dviejų ministrų – aplinkos ir teisingumo – kuriuos turi deleguoti vietą valdančiojoje koalicijoje gavusi „Nemuno aušra“.
Partijos siūlyti kandidatai šalies vadovui neįtiko, nes… Gamtos tyrimų centro vadovas Sigitas Podėnas turi per menką patirtį ir gali nesusitvarkyti su jį užgriūsiančiais sunkumais tapus ministru. Todėl Aplinkos ministerijos vadovo kėdė dar liko tuščia.
Gana skandalingai pratuštėjusi ir kandidatų į teisingumo ministrus „eilė“. Štai iki tol „aušriečių“ pasitikėjimą gavęs Gintautas Bartkus, kuris ir buvo pasiūlytas užimti šioms pareigoms, galiausiai pats šio posto atsisakęs.
Galiausiai Jo Ekscelencija patvirtinusi 12-os naujų ministerijos vadovų sąrašą, o jame – ir nei kiek dvejonių dėl savo turimos patirties nacionalinio saugumo klausimais nesulaukusi socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Likę ministrai – mažiau „nusipelnę“: finansų ministerijai darkart vadovaus socialdemokratai Rimantas Šadžius, kultūros ministerijai – Šarūnas Birutis, socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – Inga Ruginienė, susisiekimo ministerijai – Eugenijus Sabutis, sveikatos apsaugos ministerijai – Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – Raminta Popovienė, vidaus reikalų ministerijai – Vladislavas Kondratovičius, užsienio reikalų – Kęstutis Budrys.
Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijoms vadovaus du „Vardan Lietuvos“ deleguoti ministrai – Lukas Savickas ir Žygimantas Vaičiūnas.
Iš trijų „aušriečių“ pasiūlytų kandidatų buvo patvirtintas tik žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Reformos švietime: darželinukams – daugiau galimybių, o būsimiems studentams – aukštesni standartai
Tuo tarpu suskubta prabilti ir apie į švietimo sistemą ateinančius šiokius tokius pokyčius, kurie palies ne tik mokyklinio amžiaus vaikus, bet ir darželinukus. Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi reikšmingų pokyčių siekiant padėti „nemiegaliams“, kurie jau nuo gegužės mėnesio turės pilną teisę nemiegoti pietų miego, o vietoje to užsiimti ramia veikla – pavyzdžiui, piešti, skaityti, klausytis muzikos ir pan.
O štai naujai ateinanti Vyriausybė žada imtis valstybinių mokyklų audito bei stabdyti karštligiškai stumiamas reformas, galinčias neigiamai paveikti švietimo sistemą.
Per ateinančius ketverius metus naujasis Ministrų kabinetas žada daugiau dėmesio skirti švietimui: didinti finansavimą neformaliam ugdymui, tobulinti mokslinių tyrimų sąlygas, plėsti visos dienos mokyklų veiklą ir modernizuoti „geltonųjų autobusų“ programą. Taip pat planuojama pagerinti studentų sąlygas – skirti daugiau lėšų bendrabučiams, stipendijoms ir sportui. Bus siekiama skatinti mokymąsi visą gyvenimą, remti trečiojo amžiaus universitetus ir stiprinti skaitmeninimą švietimo srityje. Be to, žadama reguliuoti mokinių skaičių klasėse ir užtikrinti, kad privačios mokyklos laikytųsi tokių pačių reikalavimų kaip valstybinės.
Naujienų yra ir stojantiesiems į universitetus, mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbusi, jog jau kitais metais tam, kad pavyktų įstoti į universitetą, reikės pasiekti bent 50 balų vidurkį iš valstybinių egzaminų, o stojant į kolegijas prireiks bent 41 balo iš 100. Tačiau kalbama, kad tokiais užmojais bus sulaukta tik priešingo rezultato – kartelė stojimo balui kyla vis dar esant švietimo kokybės nelygybei.
Paskutinės J. Bideno kadencijos valandos rodo, kad po jo – nors ir tvanas
Prieš atlaisvindamas JAV prezidento kėdę, Joe Bidenas imasi veikti, ir kuo skubiau – tuo geriau. Štai palikdamas savo postą ir suvokdamas, kad į jį veikiausiai niekada nebesugrįš, pokyčių imasi nuo savo šeimos narių – štai sekmadienį išteisino savo šaunamųjų ginklų bei korupcinių ryšių bylose nuo pat 2014-ųjų mirgėjusį sūnų Hunterį Bideną, dovanodamas jam savo malonę. O šis savo ruožtu pažadėjo tėtušio nenuvilti.
Už keleto savaičių į postą ateinant visiškai priešingų pažiūrų respublikonui Donaldui Trumpui, J. Bideno administracija ėmėsi ir daugiau pokyčių karo Ukrainoje fronte, jau neskaitant čia skubamo „kišti“ finansavimo ir siunčiamos ginkluotės.
Štai iš kai kurių JAV karo ir politikos ekspertų pasirodė pasvarstymai, kad norint Ukrainai atremti Rusijos kariuomenę, savąją reiktų išplėsti. O tam esą būtina nuleisti kartelę ir sumažinti šaukimo į kariuomenę amžių iš 25 į 18 metų. Tačiau pati Ukraina tam priešinasi ir laimėti jau ir taip jai nuostolingą karą nori tik patogiai finansuojama iš JAV.
Apie tolimesnę karo eigą buvo aptarta ir šią savaitę įvykusiame interviu, kuriame pavyko pasikalbėti Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui ir amerikiečių žurnalistui T. Carlsonui. Čia S. Lavrovas teigė, kad Rusija su Amerika nekariauja, šalys esą kalbasi, o ukrainiečiai rusams iš tiesų yra „broliai ir seserys“. Tam, kad regione įsivyrautų taika esą Ukraina turėtų atlikti vos keletą žingsnių: nestoti į NATO gretas bei nerengti nei NATO, nei karinių bazių, nei karinių pratybų.
Protestai Sakartvele: progą pasireikšti gavo ir kovingai nusiteikusi Lietuva
Sakartvele tebesitęsiant protestams prieš valdančiąja partija tapusią „Sakartvelo svajonę“, į priekį „išjojo“ pasaulio gelbėtojos Baltijos šalys (įskaitant ir Lietuvą) su Kanada priešakyje. Šis kultinis ketvertukas sumanė, kad reikia pradėti sankcionuoti tuos, kurie drįs malšinti ar prieštarauti Gruzijoje vykstantiems „teisėtiems protestams“.
Prisiminkime, kad protestai prasidėjo tada, kai valdančioji dauguma pareiškė atidedanti Gruzijos stojimą į Europos Sąjungą bent iki 2028-ųjų, kas reiškia, kad nuplauks ir… ES skiriama „paramėlė“, didesnė nei 126 mln. dolerių. O sprendžiant iš Vakarų reakcijos, galimai, ja norėta draugiškai pasidalinti prie šventinio stalo.
Štai Lietuvos parlamentarai ketvirtadienį absoliučia dauguma patvirtino naująją rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje, kuriai vienintelis nepritarė tik „valstietis“ Valius Ąžuolas, teigęs, jog Gruzijos žmonės, net ir įvykus pakartotiniams rinkimams, vis tiek veikiausiai išsirinktų tą pačią „Sakartvelo svajonę“, nes tiki šios partijos idėjomis ir iki kaulų gelmių atsikando visos stumiamos vaivorykštinės ideologijos bei Stambulo konvencijos.
Kad Gruzijoje įvykę rinkimai yra teisėti, parodė ir konstitucinio teismo sprendimas, kad nepaisant Sakartvele kilusios pasipiktinimų bangos, rinkimų rezultatai yra teisėti ir neprieštaraujantys šalies Konstitucijai.
Prancūzijos politinė griūtis – naujųjų vyriausybės atstovų rinkti neskubama
Tuo tarpu Prancūzijoje – ne ką ramesni laikai. Būtent pastarojo meto rinkimai pasaulyje rodo viena – Vakarai suka į dešinę. Tačiau kairiųjų atstovai niekaip negali susitaikyti, kad progresas vyksta kitaip, nei jie įsivaizduoja.
Štai per plauką į Prancūzijos valdančiųjų gretas vos prieš keletą mėnesių prasibrovus Michelio Barniero vadovaujamai vyriausybei, šis jau atsistatydino iš pareigų dėl išreikšto daugumos nepasitikėjimo. Panašus likimas, panašu, laukia ir liberaliojo prezidento E. Macrono.
Svarstoma, kad vietoje jo prie šalies valdymo vairo galėtų žengti Marine Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis susivienijimas“.
Kol kas nėra aišku, kas perims kritusio M. Barnier pareigas ir ar E. Macronas galės ramiai laukti šios kadencijos pabaigos.
Tiesa, politinę griūtį šiuo metu išgyvenanti ne vienintelė Prancūzija – šią savaitę pradėti svarstymai dėl Pietų Korėjos prezidento Junko Sonjolui likimo po to, kai šis nusprendė šalyje įvesti karo padėtį. Po tokių šalies vadovo veiksmų atsistatydino keli jo patarėjai bei gynybos ministras Kimas Jongjunas.
