Ilgai lauktas pokalbis su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu įvyko
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas davė interviu amerikiečių žurnalistui Takeriui Karslonui (Tucker Carlson). Jiedu kalbėjo apie konfliktą Ukrainoje, galimas derybas, prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), Rusijos raketinių sistemų „Orešnik“ bandymą ir galimus apsikeitimus branduoliniais smūgiais tarp Rusijos ir JAV. Interviu buvo paskelbtas penktadienio, gruodžio 6-osios, naktį.[1]
S. Lavrovas: su Jungtinėmis Valstijomis Rusija nekariauja, o kalbasi
Ministras pabrėžė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos šiandien nekariauja. Tačiau šalių santykius atsižvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje, galima pavadinti hibridiniu karu.
Pasak jo, Rusijos pusė nenori pabloginti santykių su JAV, tačiau dėl atakų prieš Rusijos teritorijos gilumą, naudojant tam vakarietiškus ilgojo nuotolio ginklus ji yra priversta siųsti signalus, paaiškino S.Lavrovas.
Signalas, pasiųstas panaudojant „Orešnik“ balistines raketas, kaip tikisi Rusijos pusė, buvo priimtas rimtai. Vakarų šalys, tiekiančios Ukrainai ilgojo nuotolio ginklus, turi suprasti, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti bet kokias priemones, kad užkirstų kelią Vakarams primesti jai „strateginį pralaimėjimą“.
Taip pat, pasak ministro, Rusija negalvoja apie karą su Jungtinėmis Valstijomis, nes jis galėtų būti branduolinio pobūdžio. Rusijos branduolinė doktrina teigia, kad svarbiausia yra išvengti branduolinio karo. Tačiau Rusijos saugumo interesai pastaraisiais metais buvo ir yra visiškai ignoruojami. Rusijos pusė yra pasirengusi siųsti „papildomas žinutes“, kad kai kurios asmenybės Londone ir Briuselyje padarytų reikiamas išvadas.
„Tarp Rusijos Federacijos ir Jungtinių Valstijų vyksta dialogas keliais uždarais kanalais. Taip pat yra kanalas, kuris automatiškai įjungiamas, kai paleidžiama balistinė raketa. Taigi, likus 30 minučių iki „Orešnik“ paleidimo, sistema išsiuntė pranešimą Jungtinėms Valstijoms“, – įdomią detalę atskleidė S.Lavrovas.
Ministro teigimu, ukrainiečiai rusams – broliai ir seserys
Rusija neketina sunaikinti Ukrainos žmonių. Jie, pasak S. Lavroro, yra broliai ir seserys Rusijos žmonėms.
„Pagrindinis Ukrainos konflikto užbaigimo principas yra neprisijungusios Ukrainos statusas. Neturėtų būti nei NATO, nei karinių bazių, nei karinių pratybų, kuriose dalyvautų užsienio kariai. Taip pat būtina atsižvelgti į realijas „vietoje“ – tai yra kontaktinė linija ir Rusijos Konstitucijos pakeitimai po referendumų Donecko ir Luhansko respublikose, Chersono ir Zaporožės regionuose“, – sąlygas vardino politikas.
Jis priminė, kad Rusija palaikė draugiškus santykius su Suomija, tačiau suomiai per naktį grįžo į pirmuosius pasirengimo Antrajam pasauliniam karui metus, kai jie buvo Hitlerio sąjungininkai.
„Visa draugystė, kai kartu ėjimas į pirtį, karu žaidėme ledo ritulį – viskas akimirksniu dingo. Galbūt tai buvo giliai įaugę jiems į sielą, o neutralumas ir draugiškumas juos slėgė. Nežinau“, – svarstė S. Lavrovas.
Taip pat politikas priminė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, draudžiantį derybas.
„Jis turėjo viešai ją panaikinti. Tai būtų signalas, kad V.Zelenskis nori derybų“, – nurodė ministras.
Kalbėdamas apie išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), jis pabrėžė, jog tai yra stiprus žmogus, norintis pasiekti rezultatų. Jis nemėgsta atidėti svarbių reikalų vėlesniam laikui. Tačiau D. Trampas nėra prorusiškas politikas. Per jo pirmąją prezidento kadenciją Rusijai buvo įvesta labai daug sankcijų, priminė S. Lavrovas.
Jungtinės Valstijos yra įsitikinusios, kad branduolinių ginklų panaudojimas niekaip nepaveiks Amerikos teritorijai, neseniai teigė JAV Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kirbis (John Kirby). Dėl to situacija tampa labai rizikinga.
„Galbūt, jeigu tokia nuomonė nugalės, bus imtasi kažkokių neapgalvotų žingsnių. Tai blogai… Kalbos apie ribotą apsikeitimą branduoliniais smūgiais yra kvietimas į katastrofą, kurios mes nenorime“, – apibendrino S. Lavrovas.
