JAV auga nepasitenkinimas Ukrainos valdžios pozicija mobilizacijos klausimu
JAV prezidento Joe Bideno administracija, paskutinėmis savo darbo savaitėmis, prieš darbus oficialiai perimant naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trumpui, iš visų jėgų stengiasi aprūpinti Ukrainą papildoma ginkluote ir finansine parama.
Tai vyksta nerimaujant, kad į Baltuosius rūmus oficialiai grįžus D. Trumpui, parama Ukrainai akivaizdžiai sumenks ar net bus visai sustabdyta. Juk išrinktasis prezidentas ne kartą tikino, kad užsienio karų nefinansuos, žadėjo, kad tapęs JAV vadovu, karą Ukrainoje galės užbaigti per 24 val.
Kai kurie ekspertai teigia, kad tai reikštų didelį spaudimą Ukrainai sutikti su bet kokiomis derybų sąlygomis ir, tikėtina, lemtų nemenką teritorijų praradimą. Siekiant išvengti tokio scenarijaus, J. Bidenas didina paramos skyrimo Kijevui apsukas.
Vis dėlto, net ir jo administracija vis dažniau ima kritikuoti Ukrainos valdžios poziciją dėl į karo tarnybą šaukiamų piliečių amžiaus. Teigiama, kad kai kurie J. Bideno administracijos nariai laikosi nuomonės, kad Ukraina ir toliau liks nepajėgi atsilaikyti be didesnio skaičiaus karių, o pati Ukraina toliau priešinasi JAV raginimams sumažinti šaukimo į kariuomenę amžių nuo 25 iki 18 metų.
Į Ukrainos kariuomenę raginama pašaukti apie 160 tūkst. naujokų
Kai kurie JAV karo ir politikos ekspertai ragina Ukrainos vadovus išplėsti savo kariuomenę daugiau nei 160 000 naujokų[1].
„Mes būtinai ir toliau siųsime Ukrainai ginklų ir įrangos. Žinome, kad tai gyvybiškai svarbu. Tačiau šiuo metu taip pat svarbi ir jėga. Tiesą sakant, manome, kad jėga yra gyvybiškai svarbiausias jų poreikis. Taigi mes taip pat esame pasirengę padidinti savo pagalbos pajėgumus, jei jie imsis atitinkamų veiksmų savo gretoms papildyti “, – praėjusią savaitę sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.
Valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas pirmadienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos Kijevui papildomai atsiųs 725 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant kovos su bepiločiais lėktuvais amuniciją, šaudmenis raketų sistemai HIMARS ir prieštankines minas. Vyriausiasis JAV diplomatas šią savaitę Briuselyje planuoja susitikti su savo kolegomis iš NATO ir Ukrainos bei aptarti tolimesnę paramą.
Tačiau vienas aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas sakė, kad nors Ukrainos galia sumažėjo sulėtėjus JAV karinės pagalbos teikimui, kol Kongresas balandį patvirtino 61 mlrd. dolerių papildomą finansavimą, dabar tai nėra vienintelė problema.
„Amunicijos atotrūkis tarp Ukrainos ir Rusijos gal ir nėra visiškai panaikintas, tačiau jis gerokai pagerėjo. Tačiau dėl gyvosios jėgos tai tik matematikos ir fizikos klausimas. Aš nesistengiu kuo nors apkaltinti Ukrainą. Jiems tai labai sudėtingas klausimas. Bet per pastaruosius metus, ypač per šiuos, tiesiog jie nesusitelkia ir neapmoko pakankamai karių, kad pakeistų mūšio lauke patirtus nuostolius“, – sakė pareigūnas, kuris su JAV žiniasklaida bendravo anonimiškai.
Ilgainiui, JAV pareigūnų teigimu, atotrūkis tarp Rusijos ir Ukrainos verbavimo pastangų bus vienas svarbiausių veiksnių, kuris galės nulemti karo eigą. Pabrėžiama, kad išsekusi Ukrainos kariuomenė susiduria su sunkumais, kai Rusijai pavyksta aktyviai išplėsti savo pajėgas.
„Rusai iš tikrųjų daro pažangą, nuolatinę pažangą rytuose, ir jie pradeda stumti ukrainiečių linijas Kurske… Mobilizacija ir daugiau gyvosios jėgos šiuo metu galėtų būti labai svarbūs, nes šiandien žvelgiame į mūšio lauką“, – sakė JAV pareigūnas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos dabar turi „gyvybiškai svarbių priemonių, amunicijos ir ginklų atsargas, kurių joms reikia, kad sėkmingai veiktų mūšio lauke“, tačiau „be naujų karių srauto esami daliniai, didvyriškai kovojantys fronto linijose, negali rotaciniu būdu persitvarkyti, treniruotis ir iš naujo apsiginkluoti“[2].
Ukrainos valdžia kritiką atmeta ir kalba apie įrangos stoką
Savo ruožtu Ukrainos vadovai teigia, kad šių metų pradžioje sumažėjusi karinė pagalba neigiamai paveikė jų verbavimo pastangas, nes potencialūs kariai nenorėjo savanoriauti, kai negalėjo būti tikri, kad turės pakankamai ginklų.
„Nėra prasmės matyti raginimus Ukrainai mažinti mobilizacinį amžių, tikriausiai siekiant pašaukti daugiau žmonių, kai matome, kad anksčiau skelbta įranga neatkeliauja laiku. Dėl šių vėlavimų Ukrainai trūksta ginklų jau mobilizuotiems kariams aprūpinti. Negalima tikėtis, kad Ukraina kompensuos logistikos vėlavimus ar paramos delsimą mūsų jaunimu fronto linijoje “, – teig4 Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvyn.
Kitas šaltinis iš Ukrainos prezidento V. Zelenskio aplinkos užsienio žiniasklaidai taip pat teigė, kad Ukraina neturi išteklių aprūpinti dabartinius karius.
„Šiuo metu, esant dabartinėms mobilizacijos pastangoms, neturime pakankamai įrangos, pavyzdžiui, šarvuočių, kad galėtume aprūpinti visus pašauktus karius“, – sakė šaltinis.
Balandžio mėnesį V. Zelenskis jau sumažino šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų ir panaikino daugybę išimčių, taip bandydamas padidinti personalo skaičių, tačiau pažanga buvo lėta[3].
Jei pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos į Ukrainą šimtai tūkstančių ukrainiečių savanoriškai stojo tarnauti, praėjus beveik trejiems metams, daugelis pirmųjų naujokų yra žuvę, sužeisti ar tiesiog išsekę, o kariuomenei reikia naujos jėgos.
Šiuo metu dauguma norinčių kariauti jau yra užsiregistravę, todėl kariuomenei tenka verbuoti daug mažiau norinčius tai daryti vyrus. Dalis jų, vengdami karinės tarnybos iš visų jėgų siekia palikti šalį.
Iš „Financial Times“ pateiktų duomenų apie Ukrainos vyrų populiaciją matyti, kad iš 11,1 mln. 25-60 metų amžiaus ukrainiečių vyrų tik 3,7 mln. gali būti mobilizuoti. Kiti kariauja, yra neįgalūs, išvykę iš šalies arba laikomi svarbiais darbuotojais.
Žuvusiųjų skaičius toliau auga
Rusijos gynybos ministerija ir valstybinė naujienų agentūra neseniai skelbė, kad nuo karo pradžios prieš daugiau nei 1000 dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos neva patyrė daugiau nei 900 tūkst. aukų, žuvusiųjų ir sužeistųjų. Teigiama, kad vien šiais metais Ukrainos nuostoliai buvo didesni nei patirti per pirmuosius dvejus karo metus, o iš viso Kijevo nuostoliai neva siekia 906 500 žuvusiųjų ir sužeistųjų.
„The New York Times“, remdamasis JAV kariuomenės ir žvalgybos šaltiniais, neseniai pranešė, kad iki šiol žuvo 57 tūkst. Ukrainos karių. Teigiama, kad Ukrainos nuostoliai yra perpus mažesni nei Rusijos. NATO manymu, Rusijos nuostoliai viršija 600 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų, Vakarų žvalgybos šaltiniai praneša apie 200 tūkst. žuvusiųjų ir 400 tūkst. sužeistųjų.
Ukrainos vyriausybė yra paskelbusi savo skaičius ir tvirtina, kad nuo karo pradžios 2022 m. vasarį žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 724 tūkst. Rusijos kareivių. Nei Maskva, nei Kijevas neskelbia tikslaus savo nuostolių skaičiaus.
