Keičiasi egzaminų reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas
Lietuvos švietimo sistema gan reguliariai patiria įvairių reikšmingų pokyčių, ypač egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas procese. Ne išimtis yra ir dabartis, mat 2025 metais į universitetus stojantys abiturientai turės pasiekti ne tik minimalią egzamino išlaikymo ribą, bet ir surinkti net 50 balų vidurkį iš valstybinių brandos egzaminų, kad galėtų bandyti tęsti mokslus universitete. Nauji reikalavimai kelia daug diskusijų. Ar šie pokyčiai tikrai skatina geresnę švietimo kokybę, ar vis dėlto didina atskirtį ir socialinę nelygybę?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad 2025 metais stojantieji į universitetus turės pasiekti bent 50 balų vidurkį iš valstybinių brandos egzaminų, o stojantys į kolegijas turės surinkti bent 41 balą iš 100 galimų[1].
Taip pat, kaip ir ankstesniais metais, abiturientai turės išlaikyti ne mažiau kaip tris valstybinės brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirinktą egzaminą. Šie reikalavimai stipriausiai liečia universitetines studijas, nes, kaip nurodyta mokslo ir studijų įstatyme, stojant į universitetines studijas, brandos egzaminų vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, o stojant į kolegines studijas – ne mažesnis nei patenkinamas.
Reikalavimas dėl 50 balų vidurkio jau kelia susirūpinimą tarp švietimo ekspertų ir pačių mokinių. Toks pokytis gali smarkiai paveikti tiek paties egzamino atlikimo kokybę, tiek mokinių konkurencingumą stojant į aukštąsias mokyklas.
Pavyzdžiui, matematikos egzaminą 2023 metais išlaikė 84,6 proc. kandidatų, tačiau sugriežtinta išlaikymo riba gali smarkiai sumažinti šį rodiklį. O tai reiškia, kad mažesnis skaičius mokinių galės konkuruoti dėl vietų universitetuose.
Abiturientų vertinimo pokyčiai gali skatinti atskirtį
Ankstesnių metų statistiką stebintys ekspertai išreiškia susirūpinimą dėl galimos padidėjusios atskirties tarp regionų ir miesto mokinių. Tai ypač liečia matematikos egzaminą, kuris lieka privalomas daugeliui studijų krypčių, net jei jos nėra tiesiogiai susijusios su matematika.
Tai gali neigiamai paveikti mokinius, pasirinkusius humanitarines, socialines ar menų studijas. Paulius Sungaila teigia:
„Aukšti akademiniai reikalavimai, kurie neatsižvelgia į egzistuojančią švietimo kokybės nelygybę, ir universalus matematikos egzamino reikalavimas labiau didins atskirtį nei sumažins“.
„Aukšti vidurkių reikalavimai gali būti sunkiai pasiekiami Lietuvos regionuose, kur švietimo kokybė gali būti žemesnė“, – pabrėžia P. Sungaila.
Pasak P. Sungailos, „tai gali demotyvuoti mokinius, kurie renkasi humanitarines ar socialines studijas, ir dirbtinai riboti jų galimybes patekti į universitetus“. Tokie pokyčiai sukuria neigiamą spaudimą mokiniams, kurie galbūt nori studijuoti tam tikrą sritį, tačiau yra verčiami laikyti matematikos egzaminą, nors jų būsima profesija su matematika neturi tiesioginio ryšio. Tai kelia klausimų apie švietimo sistemos lankstumą ir jautrumą studentų poreikiams.
Be to, reikia atsižvelgti ne tik į akademinį pasirengimą, bet ir į socialinius veiksnius, kurie gali turėti neigiamą poveikį mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikams.
Tuo pačiu, regionų ir miesto mokyklos ne tik pasiekia skirtingus rezultatus, bet ir susiduria su skirtingais iššūkiais. Atskirtis tarp švietimo kokybės miestuose ir regionuose gali išryškėti dar labiau, nes regionų mokiniai gali susidurti su sunkumais pasiekti reikalaujamą 50 balų ribą. Tokiu būdu jie gali būti priversti rinktis kolegijas, o ne universitetus, nors jų akademiniai gebėjimai galbūt atitinka aukštesnius reikalavimus.
Egzaminų pokyčiai gali neigiamai paveikti visą švietimo sistemą
Ne mažiau svarbus pokytis yra išskaidyto egzamino įvedimas 2024 metais, nes matematikos egzaminas bus laikomas per dvi dalis. Tai pakeis egzaminų struktūrą ir lems, kad visi abiturientai turės galimybę surinkti 100 taškų.
„Esminė pasikeitimo priežastis – išskaidyto valstybinio brandos egzamino įvedimas nuo 2024 metų“, – teigia ŠMSM[2].
Pirmojoje egzaminų dalyje bus galima surinkti 40 taškų (lietuvos kalbos ir literatūros – 30 taškai), o likusi dalis bus įvertinta antruoju egzaminu. Tai reiškia, kad egzaminų vertinimas taps labiau priklausomas nuo antros dalies rezultatų.
Tuo pačiu, kaip pabrėžia P. Sungaila, tokie pokyčiai ne tik kelia įtampą mokiniams, bet ir neigiamai veikia egzaminų vertinimo sąžiningumą.
„Jei mokinys prieš metus gerai pasirodė tarpiniuose patikrinimuose (TP) ir gavo maksimalų balą (pvz., 20 taškų), jis norėdamas nepabloginti savo situacijos, tarsi privalo perlaikyti pirmąjį patikrinimą“, – teigia Sungaila[3]. Tokiu atveju, mokiniai, pasiekę gerus rezultatus, yra verčiami perlaikyti pirmąją dalį, kad išvengtų galimo balų sumažėjimo dėl klaidų antroje dalyje.
Dabartinė egzaminų sistema, pasak P. Sungailos, „sukuria nelygias galimybes mokiniams, priklausomai nuo jų pasirodymo tarpiniuose patikrinimuose“. Tai yra, gerai pasirodžiusieji tarpinėse patikrinimo dalyse gali netyčia prarasti galimybę pasiekti aukštus balus dėl klaidų antroje dalyje.
Tad galima sakyti, kad ši sistema yra diskriminacinė, nes ji neteisingai vertina mokinius, kurie dėl gerų pasiekimų ankstesniais metais vėliau gali susidurti su didesniais sunkumais dėl pakeistos vertinimo struktūros.
