SGD laivas-saugykla „Independence“ oficialiai tampa Lietuvos nuosavybe
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ („Nepriklausomybė“) gruodžio 6-ąją oficialiai tampa Lietuvos valstybės nuosavybe. Terminalo operatorė valstybės valdoma „KN Energies“ saugyklą už maždaug 140 mln. eurų išpirks iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“.
Nors pats SGD terminalas į Klaipėdos uostą atplaukė dar 2014 m. spalio 27 d., tačiau ilgus metus iki šiol jis buvo registruotas Singapūro laivų registre ir turėjo šios šalies vėliavą. Galiausiai po dešimtmečio, po šį penktadienį vyksiančios laivo nuosavybės perėmimo ceremonijos jame bus iškelta Lietuvos trispalvė.
„Independence“ nuosavybės perėmimo ceremonijoje dalyvaus ne tik Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, bet ir Lenkijos prezidentas Andrzej Duda, Estijos prezidentas Alar Karis ir Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičs. Renginyje pasisakys „Independence“ savininkės „Höegh Evi“ grupės valdybos pirmininkas Morten Høegh, laikinai pareigas einanti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis bei buvusi prezidentė, Lietuvos SGD terminalo projekto iniciatorė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau šalies ir viso regiono lyderiams minint laivo perėmimą, klausimų dėl tikrosios „Independence“ naudos toliau nestinga. Oficialiai teigiama, kad esant poreikiui, laivas-saugykla gali visiškai patenkinti Lietuvos dujų rinkos paklausą. Vis dėlto, jo nuomos, o dabar ir įsigijimo kaina – įspūdingai didelė, o su projektu susieta ir ne viena kontraversija.
Kiek Lietuvai atsieis laivo įsigijimas?
SGD operatorė valstybės valdoma „KN Energies“ saugyklą už maždaug 145 mln. Eur išperka iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“[1]. Laivo išpirkimas sieks apie septindalį milijono eurų, tam yra gauta paskola iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB). Pagal sutartį, sumą Norvegijos bendrovei „KN Energies“ galės išmokėti iki 2044 m. Tiesa, tiksli suma bus paskelbta tik po laivo perdavimo: Šiaurės investicijų bankas šiam tikslui „KN Energies“ iš viso yra paskolinęs iki 160 mln. Eur[2].
Maksimali visų 10 metų laivo operavimo sutarties suma – 225 mln. Eur. Ją sudaro fiksuoti ir kintami laivo veiklos kaštai. Fiksuota dalis – įgulos atlygis ir išlaikymas neskaitant Lietuvoje taikomų mokesčių bei mokestis operatoriui už laivo priežiūrą – apie 5 mln. Eur per metus.
„KN Energies“ vadovas D. Šilenskis yra sakęs, kad nuo „Independence“ atvykimo, atmetus išlaikymo išlaidas, jo sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams siekia apie 160 mln. eurų per metus. Iš viso, nuo SGD veiklos pradžios Lietuvoje, Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos keliavo ir iš Afrikos šalių.
Šiuo metu Independence“ naudojasi penkios valstybės – Lietuva, Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų.
Yra skelbiama, kad esant reikalui, „Independence“ gali visiškai patenkinti Lietuvos dujų rinkos paklausą: maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus, o dujų sistemos operatorės „AmberGrid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 TWh dujų[3].
Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš Afrikos šalių – Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro. „Independence“ naudojasi penkios valstybės – Lietuva, o taip pat kitos Baltijos jūros regiono šalys – Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų.
Numatyta, kad laivo-saugyklos eksploatacijos kaštus sudarys fiksuota ir kintama dalys. Maždaug trečdalį sumos, 4,85 mln. eurų per metus, sudarys fiksuotoji dalis: mokestis operatoriui už laivo priežiūrą, įgulos atlygis bei išlaikymo kaštai, neskaitant Lietuvoje taikomų mokesčių. Kintami kaštai, kaip ir iki šiol, priklausys nuo laivo-saugyklos remonto poreikių, išdujinimo apimčių bei su jomis tiesiogiai susijusių apyvartinių taršos leidimų kainos ir kitų dedamųjų.
Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį. Daugiau kaip dvejus metus „KN Energies“ dalis – SGD terminalo išlaikymo kaštai – saugumo dedamojoje yra lygi nuliui, tai terminalo eksploatacijos kaštus saugumo dedamojoje Lietuvoje taip pat sumažina iki nulio.
Esant poreikiui, laivas-saugykla „Independence“ gali visiškai patenkinti Lietuvos dujų rinkos paklausą. Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus. Dujų sistemos operatorės „AmberGrid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 TWh dujų.
Terminalas „Independence“ galėjo tapti didelio masto politinės aferos dalimi?
Politikas, Seimo narys Artūras Skardžius yra teigęs, kad SGD terminalas yra tikra šio amžiaus afera, tikriausiai prilygstanti „Mažeikių naftos“ atidavimui „Williams“.
„Pinigine išraiška tai yra dideli pinigai, nes daikto vertė yra 220 mln. Eur, už jį mes iki 2024 metų sumokėsime 1 mlrd. 200 mln. Eur. Tai matyti iš modelio, kurį pristatė Energetikos ministerijos pasamdyti ekspertai, vertinę, kokiu keliu nueiti. Be abejo, visas šios aferos pamatas buvo padėtas tada, kai buvo pavesta privačiam juridiniam asmeniui – „Klaipėdos naftai“ savo iniciatyva įgyvendinti projektą, kurį įgyvendinti ji nepajėgi. Todėl ji pasirašė sutartį su Bermudų salyne registruota įmone „Hoegh LNG Ltd“, kad dešimčiai metų nuomosis plaukiojančią suskystintųjų dujų saugyklą su išdujinimo įranga, ir už tą laikotarpį per 10 metų sumokėsime 700 mln. Eur nuomos mokestį. Tie pinigai, be abejo, keliaus į Bermudų salyną“, – anksčiau šia tema kritiškai kalbėjo A. Skardžius[4].
A. Skardžiaus teigimu, jam pačiam asmeniškai teko dalyvauti specialiojoje tyrimo komisijoje, kuri nustatė, kad buvo suklastota viešojo pirkimo sutartis: ten buvo nurodyta, kad „Hoegh LNG Ltd“ įmonė yra registruota Norvegijoje, Osle, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ji registruota Bermudų salyne.
Be to, A. Skardžius sakė, kad Vyriausybės buvo paprašyta, kad nuomos kaštai būtų socializuojami, o tai reiškia, kad jie būtų perkelti ant visų vartotojų pečių, tačiau politikas teigia, kad visi valdžios atstovai prašė nestabdyti projekto, nors viešojo pirkimo procedūros ir buvo pažeistos. Tai nustatė ir tuometinė Teisingumo ministerija, kuriai vadovavo buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vis gi, tuometinės A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės posėdyje nutarta, kad nereikia kreipti dėmesio į Teisingumo ministerijos pastabas.
„700 mln. per 10 metų yra labai brangu. Galima įvertinti, kad įgula yra ne mūsų, kad mokame už visą aptarnavimą, juk faktiškai ten mūsų žmonės nedirba, išskyrus apsaugą. Bet tai yra labai didelė kaina. Galime palyginti terminalą, kurį pasistatė mūsų kaimynai lenkai. Jis yra statomas stabilus, ant kranto, todėl yra brangesnis, nes jis kainavo 3 mlrd. zlotų, t.y. 80-90 mln. Eur, o pusė pinigų buvo padengta iš Europos Sąjungos fondų. Kodėl mes to neprašėme? Aš žinau, kad Europos Sąjunga turėjo tvirtą nuostatą, jog Baltijos šalims reikia vieno terminalo ir galbūt tokiu atveju jie būtų dalį finansavę. Manau, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes negavome paramos. Jau ir pastačius terminalą buvo prašoma paramos, tačiau priežastis buvo ta pati, kad jūs turėjote statytis bendrą, turėjote susitarti, jeigu jums nepavyko susitarti su estais ir latviais, tuomet paramos nebus“, – kalbėjo A. Skardžius.
Politikas dėmesį atkreipė ir į kitą aferos dalį, kuri yra sutartis su norvegų kompanija „Statoil“. Ji pasirašyta jau pradėjus terminalui veikti, o dujų pirkimo aprašas buvo priimtas po rinkimų 2012 m.
„Pagal tą aprašą 2015-ieji buvo pagrindiniai metai, per kuriuos mes nupirkome 5,3 mln. MWh, permokėdami už MWh mažiausiai 34 proc., palyginti su buvusia britų dujų biržos kaina. Tai reiškia, kad mes 53 mln. eurų permokėjome nuo rinkos kainos. Mes realiai patyrėme nuostolių. Galiu pasakyti, kad mūsų suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjas „LITGAS“ 2016 m. patyrė 20 mln., 2017 m. – 25 mln., 2018 m. – 20 mln., o 2019 m. prognozė – 21 mln. Eur nuostolių. Dabar skolinamės pinigus, kad padengtumėm kaštus ir perkeltumėm mokėjimą mūsų vaikams iki 2044 metų“, – kalbėjo A. Skardžius.
Politikas pažymėjo, kad iki 2045 m. „Independence“ projektas energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų, o už šią sumą galėjome įpirkti net 5 SGD laivus.
Su SGD siejami net „ofšoriniai“ mokėjimai
Apie tam tikras, su SGD terminalu „Independence“ susijusias aferas yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis dar 2020 m. atkreipė dėmesį į tai, kad įmokas už terminalą Lietuva moka „ofšorinei kompanijai“ valstybėse, kurios taiko itin žemus arba 0 proc. pelno ir pajamų mokesčių tarifus[5].
Įmokas už laivą KN moka į Lietuvoje registruotos įmonės „Hoegh LNG Klaipėda“ sąskaitą. „Hoegh LNG Klaipėda“ akcininkas yra Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi įmonė „Leif Hoegh (U.K.) Ltd.“ Tačiau „Hoegh LNG“ įmonių JK, JAV, Singapūre, Kolumbijoje, Lietuvoje, Egipte, Filipinuose ir Indonezijoje kontroliuojančia įmone nurodoma Bermuduose registruota „Hoegh LNG Holdings Ltd.“
Įmonės atstovai teigė, kad tai yra normali praktika, kai dėl vadinamos „patogios vėliavos“ politikos, kai laivai registruojamasi laivybai specializuotose jurisdikcijose, dažniausiai tarptautiniuose vandenyse sutinkamos Panamos, Maršalo salų ar Liberijos vėliavos. Bermudai taip pat patenka į „patogios vėliavos“ valstybių kategoriją.
R. Karbauskio teigimu, tokia praktika nėra sveikintina.
„Ofšoras ten veikė ir dabar naudą gauna ofšorinė kompanija ir iš tikrųjų tai yra skandalinga, nes mes šnekame apie skaidrumą, mes patys šnekame, kad ofšorų neturi būti, o Lietuva pati moka pinigus ofšorinei kompanijai“, – kalbėdamas apie SGD terminalo projektą sakė R.Karbauskis.
Suomija ir Estija SGD terminalą nusprendė nuomotis net 5 kartus pigiau nei Lietuva
Daugelis kritikų iš tiesų pastebi, kad nors SGD terminalo Lietuvai reikėjo, jį gaunant padarėme visus klaidingus ėjimus. Juk laivą nuomojome, o ne pirkome, tad milžiniškus pinigus leidome ištisą dešimtmetį. Be to, galėję sutaupyti ir SGD terminalą įsirengti drauge su kaimynėmis, viską panorome daryti sparčiau ir brangiau vieni.
Prieš keletą metų rašėme, kad Estija ir Suomija pasirinko kartu nuomotis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD), kuris joms atsieis net 5 kartus pigiau nei Lietuvai. Terminalo nuoma kainuos 10 mln. eurų per metus. Lietuva už savo SGD terminalą „Independence” kasmet moka daugiau nei 50 mln. eurų per metus.
Lietuva savąjį SGD terminalą „Independence” nuomotis nusprendė savo lėšomis nesitardama su kaimynais ir neprašydama europinės paramos. O dabar Lietuva prisidėti prie kaimyninių šalių susitarimo jau negali. Mūsų šalis nėra prisijungusi ir prie Baltijos valstybių dujų rinkos. 2022 m. sausio 1-ąją pradėjęs veikti dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“ sujungė Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų rinkas. Šios šalys dėl to išvengs tarpvalstybinių mokesčių dujoms.
O jei viso to būtų negana, 2022 m. pusę „Independence“ SGD terminalo ilgalaikių 10-ies metų pajėgumų KN paskyrė Latvijos ir Lenkijos energetikos kompanijoms. Tai reiškia, kad gali susidaryti ir tokių situacijų, kai Lietuvai dujas per terminalą pardavinės kitų valstybių tarpininkai, nors Lietuva pati galėjo pardavinėti dujas laisvoje rinkoje.
Skirtingos kainos privatiems vartotojams ir verslui
Iki „Independence“ Lietuvai vienintelis gamtinių dujų tiekėjas buvo valstybinė Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“. Ji Lietuvai siūlė bene aukščiausią kainą rinkoje, tad už „Independence“ pasisakantys ekspertai teigia, kad pradėjus naudoti laivą-saugyklą, Lietuva įgijo derybinį svertą, gamtinių dujų kaina susivienodino su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu. Kitu atveju, toliau mokėję apie 40 proc. didesnę gamtinių dujų kainą nei ES vidurkis.
Vis tik, yra išlikę daug neaiškumų. Pavyzdžiui, per SGD terminalą daugiau kaip pusę visų dujų ne vienus metus importavo Jonavos „Achema“: 2020 m. gamyklos dalis bendrame kontekste sudarė 58 proc., „Ignitis“ importavo apie 30 proc. dujų, likusią dalį sudarė privačios įmonės.
Tačiau jau prieš keletą metų pastebėta, kad štai „Achema“ už savo atsigabentas dujas iš to paties norvegų tiekėjo moka gerokai pigiau nei „Ignitis“, kuris norvegiškas dujas perka pagal iš anksto sutartimi nustatytą kainą, o jas Lietuvos vartotojams parduoda pagal vidutinę rinkos kainą. Buvo pasirodžiusios kalbos, kad „Ignitis“ norvegų tiekėjams kasmet permoka apie 25–35 mln. eurų.
