Rezoliucija dėl protestų Gruzijoje: nepritarė vienintelis V. Ąžuolas, dalis nedalyvavo

Lietuvos valdžia nusprendė kištis į Sakartvelo vidaus reikalus, kreipiamasi ir į ES

Ketvirtadienį seime įvyko balsavimas dėl atviro Lietuvos kišimosi į Sakartvelo vidaus politiką. Absoliuti dauguma parlamentarų pasisakė, kad Gruzijoje vykstančių masinių protestų įkarštyje derėtų ne tik patiems, bet ir paraginti Europos Sąjungą sankcionuoti už vietinių pareigūnų smurtą prieš riaušių dalyvius. Išskyrus vienintelį – „valstietį“ Valių Ąžuolą, kuris balsavo „prieš“ šią rezoliuciją.

Kaip jau tapo įprasta Lietuvos politikams, kai tik kalba pasisuka apie kitų valstybių vidaus politikos kontrolę, šie tampa patys pirmieji, nusprendę „gelbėti“ kitus. Visgi, pamirštama, kad visų pirmiausiai derėtų savąjį kiemą apsitvarkyti.

Priimta rezoliucija seimas paragino Europos Sąjungą ir jos valstybes nares įvesti asmenines sankcijas Gruzijos pareigūnams bei politikams, atsakingiems už smurtą prieš civilius. Taip pat siūloma apriboti oficialius ES ryšius su Gruzijos vyriausybe ir Parlamentu, finansinę paramą perorientuojant į pilietinę visuomenę ir laisvąją žiniasklaidą^[1].

Rezoliucijoje teigiama, kad 2024 m. spalio 26 d. Gruzijos Parlamento rinkimai dėl daugybės pažeidimų, įskaitant rinkimų klastojimą ir spaudimą rinkėjams, neatitiko tarptautinių demokratinių standartų ir nebuvo laisvi. Todėl pritarta raginimui surengti naujus rinkimus.

Dokumente akcentuojama nepriklausomo tarptautinio tyrimo svarba dėl pranešimų apie rinkimų manipuliacijas ir pažeidimus. Taip pat palankiai vertinama Europos Sąjungos sprendimas siųsti į Gruziją misiją pažeidimams įvertinti.

Nepaisant esamų problemų, seimas išreiškė palaikymą Gruzijos žmonių siekiui integruotis į ES, pabrėždamas, kad tam būtina spręsti pagrindinius ES plėtros kriterijų neatitikimus.

V. Ąžuolas: aš pažįstu gruzinų ir žinau, kodėl vietiniai balsavo už „Sakartvelo svajonę“

Tuo tarpu prieš absoliučios seimo daugumos buldozerį nepabūgęs stoti V. Ąžuolas parlamentarams rėžė žinantis, kokia iš tiesų situacija yra Gruzijoje. O štai, pasak politiko, šią rezoliuciją iš tiesų parengė Užsienio reikalų ministerija (URM) su Landsbergiu priešakyje^[2]. Nepaisant to, kad rezoliucija buvo taisyta ir „pritaisyta“, dvigubų standartų joje gausu.

„<...> Aš savo artimoje aplinkoje turiu gruzinų – virš 30 metų juos žinau. Aš žinau, kaip gyvena Gruzijos žmonės, žinau, kodėl jie balsavo už „Gruzijos svajonę“, kodėl jie nebenori matyti tų politikų, kurie buvo anksčiau. Tų, kurie priėmė Stambulo konvenciją, visokias kitas nesąmones, griovė valstybę“, – rėžė V. Ąžuolas, – Ir dabar mes sakome, kad Gruzija negali turėti užsienio agentų įstatymo – lygiai tokio pačio, kokį turi Prancūzija.“

Politikas akcentavo, kad apie neseniai tokį įstatymą priėmusią Prancūziją – jokios kalbos – nei kokie jie „baisūs“, nei kokie jie „negeri“ ar dėl to negalintys būti Europos Sąjungoje.

V. Ąžuolas dėmesį atkreipė ir jau eilę metų Lietuvoje galiojantį Nepilnamečių apsaugos įstatymą, kurio konservatoriai „nuimti“ nepanorę. O štai, kalbant apie kartvelus esą teigiama, kad šie negalintys stoti į ES, kol šis įstatymas ten galioja.

„Ar jūs įsivaizduojate, ko jūs prašote kartvelų? Pas juos vaikai yra šventa ir jie už juos atiduos viską, kad juos apsaugotų. Ir jie šiuo tikslu ir priėmė šį įstatymą. O mes juos dabar šantažuojame, kad jie dėl to negali būti Europos Sąjungoje“, – rezoliucijoje numatytais dvigubais standartais dalinosi parlamentaras.

Anot V. Ąžuolo, nerealu, kad Gruzijoje šiuo metu įvyktų ir nauji rinkimai. O net šiems ir įvykus, gruzinai veikiausiai vėl prabalsuotų už „Sakartvelo svajonę“. Be visa ko, seimo salėje esą pasigirsta siūlymų, kad Gruzijos prezidentė, kurios įgaliojimai jau baigėsi, esą turėtų ir toliau likti šalies vadove.

„Tai ką, mes siūlome nesilaikyti Gruzijos konstitucijos? Ar mes suvokiame, ką mes siūlome?“ – toliau dėstė „valstiečių“ atstovas.

V. Ąžuolas taip pat pridūrė, kad jeigu Lietuva nori būti prieglauda su „viskas įskaičiuota“, priglaudžiančia visus, kurie pagal konstituciją baigę savo įgaliojimus, tokia prieglauda esą galime būti.

„Bet geriausia, kad ta prieglauda būtų pas Landsbergį Graikijoje – ten šilta, gera, viskas įskaičiuota. Ir jis, kuris kovoja už tas prieglaudas, tegu ir vežasi juos tenai. Kodėl Lietuva turi juos išlaikyti?“ – rėžė V. Ąžuolas.

Gruzijoje ir toliau tęsiasi protestai prieš „Sakartvelo svajonę“

Gruzijoje jau antrą savaitę vyksta masiniai protestai, kuriuos išprovokavo valdančiosios partijos sprendimas sustabdyti stojimo į ES derybas. Nurodoma, kad riaušių policija suintensyvino susidorojimą, prieš demonstrantus, žurnalistus ir opozicijos atstovus panaudodama vandens patrankas, ašarines dujas ir jėgą.

Žiniasklaida praneša, kad buvo sulaikyta daugiau kaip 300 žmonių, daugiau kaip 100 sužeista, įskaitant žurnalistą Guramą Rogavą, kuris buvo žiauriai sumuštas tiesioginės transliacijos metu^[3].

Opozicija teigia, kad 2024 m. spalio mėn. parlamento rinkimai buvo suklastoti remiant Rusijai, ir boikotavo parlamentą. Po policijos reidų opozicijos biuruose buvo suimta daugiau asmenų, įskaitant Koalicijos už pokyčius lyderį Niką Gvaramiją. Pranešimai apie piktnaudžiavimą, pavyzdžiui, grasinimus ir smurtą prieš sulaikytuosius, sustiprino pasipiktinimą.

Tuo tarpu savo įgaliojimus baigusi Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili paragino Vakarų valstybes daryti spaudimą partijai „Gruzijos svajonė“, kaltindama ją kenkimu šalies siekiui tapti ES nare.

77.lt primena, kad Kanada kartu su Baltijos šalimis nusprendė įvesti sankcijas Sakartvele vykstančių protestų malšintojams.