Kanada kartu su Baltijos šalimis sankcionuos Gruzijos protestų malšintojus

Kanada kartu su Baltijos šalimis įveda sankcijas tiems, kurie malšins protestus Gruzijoje

Gruzijoje jau penktą naktį iš eilės vykstant protestams po vyriausybės sprendimo sustabdyti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, Kanada kartu su Baltijos šalimis paskelbė sankcijas tiems, kurie dalyvaus „malšinant teisėtus protestus Gruzijoje“. Kaip jau įprasta, visos akys krypsta į Rusiją.

Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Jolie spaudos konferencijoje kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovais išreiškė Kanados solidarumą su Gruzijos žmonėmis ir sakė, kad jie „labai susirūpinę dėl to, ką Rusija bando daryti Gruzijoje“^[1].

Apie savo įvedamas sankcijas Baltijos šalys ir Kanada paskelbė sekmadienį. Tuo tarpu M. Jolie sakė, kad Kanada paseks jos pavyzdžiu ir „taikys sankcijas pagrindiniams asmenims, taip pat įmonėms, subjektams, kurie yra susiję su žmogaus teisių pažeidimais arba korupcija“, remdamasi savo sankcijų režimu.

Pirmadienį protestuotojai grįžo prie Gruzijos parlamento Tbilisyje laiptų ir jau penktą naktį rengė demonstracijas po to, kai vyriausybė, kurią kritikai pasmerkė dėl tariamo pergalės rezultatų klastojimo, nusprendė sustabdyti pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Protestuotojai, kurie laikė Rusiją smerkiančius plakatus ir nešė ES bei Gruzijos vėliavas, mėtė į policiją akmenis, o pareigūnai į tai atsakė vandens patrankomis.

Pirmadienį Gruzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 224 protestuotojai buvo sulaikyti dėl administracinių, o dar trys – dėl baudžiamųjų nusižengimų. 113 policijos pareigūnų prireikė medikų pagalbos, o dar trys buvo hospitalizuoti po susidūrimų su protestuotojais, kurie mėtė į policiją fejerverkus.

Tuo tarpu garsiai paramą protestuotojams išreiškė ir Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili, teigusi, kad daugeliui suimtų protestuotojų buvo sužalota galvos sritis, įskaitant kaulų ir akiduobių lūžius. Ji pridūrė, esą kai kurie žmonės buvo sistemingai mušami nuo suėmimo iki gabenimo į sulaikymo patalpas.

Gruzijos prezidentė S. Zurabišvili paragino žmones protestuoti prieš stojimo į ES atidėjimą

Didžiulis susipriešinimas šalyje kilo po to, kai praėjusią savaitę valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė žinią apie iki 2028 m. atidedamas derybas dėl Gruzijos narystės ES.

Protestų pradininkė, galima sakyti ir buvo šalies vadovė S. Zurabišvili, kuri pasisako už stojimą į ES ir kartu padrąsino tūkstančius žmonių protestuoti prieš tokį „Sakartvelo svajonės“ sprendimą.

„Mes norime, kad mums būtų grąžintas mūsų Europos likimas“, – pirmadienį sakė ji Prancūzijos radijui „Inter Radio“. Praėjusį ketvirtadienį sostinėje Tbilisyje prasidėję protestai išplito į visos šalies miestus, taip parodydami didėjantį pyktį valdžiai^[2].

Ministras pirmininkas Irakli Kobachidzė pirmadienį pareiškė žurnalistams, kad „jokių derybų“ su opozicijos jėgomis, protestuojančiomis ir boikotuojančiomis šalies parlamentą, nebus. Jis taip pat pridūrė, kad šie protestai yra „finansuojami iš užsienio“.

Praėjusią savaitę A. Kobachidzė sakė, kad Gruzija neatsisako savo ilgalaikio tikslo įstoti į Europos Sąjungą, tačiau daro pertrauką, kad persvarstytų stojimo sąlygas. Be kita ko, jis paminėjo ES raginimus panaikinti neseniai priimtus įstatymus, draudžiančius tai, kas vadinama LGBTQ propaganda.

Įdomu ir tai, kad remiantis praėjusiais metais atlikta Nacionalinio demokratijos instituto, įsikūrusio Vašingtone, apklausa, kuri, beje buvo finansuojama iš JAV ir Vakarų šalių vyriausybių, rodo, kad net 80 proc. gruzinų pasisako už stojimą į ES. Būtų įdomu sužinoti, ar tokie patys rezultatai pasirodytų ir Vakarų nefinansuojamose nepriklausomose apklausose.

Vis dėlto, dalis nerimauja, kad Gruziją gali ištikti Ukrainos likimas, jei ši užmegsianti glaudesnius ryšius su Vašingtonu ir Briuseliu. Pavyzdžiui, 2014 m. Maskva aneksavusi Krymą po to, kai ukrainiečiai leido suprasti, kad nori glaudesnio ryšio su Europa.

Įniršis kilo po to, kai į valdžią atėjo „Gruzijos svajonė“

Po spalį įvykusių rinkimų, kurių metu 54 proc. rinkėjų pasitikėjimo sulaukusi „Gruzijos svajonė“ ryžtingai žengė į valdžią, pradėjo kilti ir nepasitenkinimas.

Tuo metu prezidentė S. Zurabišvili stojo opozicinių partijų bloko, kuris gavo 61 iš 150 vietų parlamente, pusėn, tačiau pasmerkė rinkimų procesą kaip neteisėtą ir pažadėjo boikotuoti įstatymų leidžiamąją instituciją.

Gruzijos progresyvieji jau buvo įsiutę dėl šią vasarą priimto įstatymo, pagal kurį žiniasklaidos priemonės ir pilietinės visuomenės organizacijos, gaunančios finansavimą iš Vakarų organizacijų, laikomos „užsienio įtakos“ organizacijomis. Įstatymas, kuris paskatino demonstracijas, yra panašus į 2012 m. Rusijos įstatymą dėl „užsienio agentų“, kuris buvo naudojamas slopinant antivyriausybines pažiūras ir stigmatizuojant tuos, kurie joms pritaria.

Dėl to, kad buvo paskelbta ketverių metų pertrauka derybose dėl narystės ES, Gruzija nebegaus daugiau kaip 126 mln. dolerių ES lėšų, skirtų ekonominiam šalies vystymuisi.

Tad atsakymas, kodėl taip norima Gruzijoje „prastumti“ narystės į ES projektą, kaip ir aiškus.

Teismo verdikto sulaukė protesto akcijos „Laisvės konvojus“ organizatorius

Apie tai, kad Kanada nėra suinteresuota įsiklausyti į kitą protestuotojų pusę, rodo ir dar 2022 metais vykęs „Laisvės konvojaus“ protestas, dėl kurio net kelias savaites susidarė spūstys Kanados sostinėje Otavoje, o jo organizatorius siekiama pilnai sužlugdyti.

Vos prieš savaitę dėl šio protesto organizavimo teismo nuosprendžio sulaukė vienas pirmųjų protestų lyderių – 47-erių Patas Kingas, kuris buvo pripažintas kaltu dėl penkių jam mestų kaltinimų, įskaitant kaltinimą piktnaudžiavimu, dalinamus patarimus tą daryti ir kitiems bei raginimų trukdyti policijos darbui^[3].

Tačiau prieš COVID-19 pandemijai suvaldyti skirtas priemones ir ministro pirmininko Justino Trudeau vyriausybę protestavęs P. Kingas, vedęs sunkvežimių koloną Otavoje, savo kaltės nepripažino.

Teismo verdiktą tik po pusmečio išgirs ir kiti du protesto organizatoriai – Tamara Lich ir Chrisas Barberis.

Kingas taip pat buvo pripažintas kaltu dėl dviejų kaltinimų teismo įsakymo nevykdymu, tačiau teisėjas nepripažino jo kaltu dėl kitų dviejų jam pateiktų kaltinimų - bauginimo ir trukdymo policijos darbui.

Už tai P. Kingui gresia iki 10 metų belangės. Tai štai tokiais būdais progresyviosios Vakarų valstybės ketina susidoroti su savo „priešais“, akivaizdžiai trukdančiais milžiniškam lėšų įsisavinimo procesui.