Prezidentui po nepagrįstos karinės padėties paskelbimo gali tekti trauktis
Opozicijos parlamentarai, turintys daugumą Pietų Korėjos parlamente, gruodžio 4 d. pristatė įstatymo projektą dėl apkaltos prezidentui Junk Sonjolui (Yoon Suk Yeol) po to, kai dieną prieš tai blokavo jo sprendimą šalyje įvesti karo padėtį. Atsistatydino keli prezidento patarėjai iš jo kabineto, taip pat šalies gynybos ministras Kimas Jongjunas (Kim Yong-hyun).
Trečiadienį, apie 10 val. Lietuvos laiku, opozicijos deputatai (jie turi daugumą parlamente, tačiau yra opozicijoje prezidentui ir jo partijai) pateikė įstatymo projektą dėl prezidento apkaltos Pietų Korėjos Nacionalinės Asamblėjos įstatymų leidybos komitetui. Pasak Korėjos agentūros „Yonhap“, įstatymo projektą pasirašė 190 opozicijos ir vienas nepriklausomas deputatas. Po juo nėra prezidento partijos „Tautos galios“ atstovų parašų.
Parlamentarai taip pat pateikė įstatymo projektą dėl apkaltos gynybos ministrui K. Jongjunui, tačiau jis pats atsistatydino, atsiprašydamas šalies žmonių. Ketvirtadienį buvo pranešta, kad jam draudžiama palikti valstybės teritoriją.
Balsavimas dėl prezidento apkaltos turėtų įvykti gruodžio 7 dieną
Jei projektą patvirtins parlamentas, J. Sonjulo galios ir pareigos bus nedelsiant sustabdytos ir premjeras taps laikinai einančiu prezidento pareigas. Tada galutinį sprendimą priims Korėjos Konstitucinis Teismas. Jei teismas patvirtins apkaltą, prezidentas bus nušalintas ir per 60 dienų turėtų būti surengti nauji rinkimai. Jeigu teismas to nepadarys, prezidentas galės toliau eiti pareigas.
Kad prezidentas atsistatydintų, būtina, jog už tai balsuotų du trečdaliai parlamento, tai yra ne mažiau kaip 200 žmonių. Prezidento „Tautos galios“ partija turi 108 vietas parlamente ir, nors partijos pirmininkas Hanas Dongunas (Han Dong-hoon) antradienį pasisakė prieš karo padėtį, kol kas neaišku, kaip partijos nariai balsuos dėl apkaltos. Kad įvyktų prezidento atsistatydinimas, keli „Tautos galios“ partijos deputatai turi palaikyti apkaltą.
Yra žinoma, kad „Tautos galia“ buvo susirinkusi į uždarą susitikimą. Vietos televizijos kanalas MBC praneša, kad per šį susitikimą dauguma partijos aukščiausiosios tarybos narių sutiko reikalauti, kad J. Sonjulas paliktų partiją „vardan Konstitucijos dvasios išsaugojimo“. Pasak MBC, susitikime buvo reikalaujama atsistatydinti visiems Valstybės tarybos nariams (į ją įeina pagrindiniai šalies ministrų kabineto nariai ir kai kurie kiti pareigūnai), kurie netrukdė įvesti karo padėties.
190 deputatų įsilaužė į parlamentą ir nubalsavo už karo teisės panaikinimą
Be to, prezidentūra paskelbė, kad trečiadienį atsistatydino visi prezidento vyresnieji sekretoriai, taip pat jo vyriausiasis patarėjas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir nacionalinės politikos direktorius. Kad jie įsigaliotų, prezidentas J. Sonjulas turi priimti šiuos atsistatydinimus. Tas pats pasakytina ir apie gynybos ministro atsistatydinimą.
Dieną prieš tai prezidentas paskelbė karo padėtį šalyje. Kreipimesi, kuris buvo transliuojamas vėlų antradienio vakarą vietos laiku, prezidentas teisino savo sprendimą gindamas konstitucinę tvarką nuo „komunistinių jėgų“ ir grėsmių, kylančių iš KLDR, taip pat nuo vietinių „antivalstybinių elementų“.
Karo padėtis reiškė bet kokios politinės veiklos, įskaitant parlamento ir politinių partijų darbą, draudimą. Nepaisant to, 190 deputatų sugebėjo įsiveržti į parlamentą („Reuters“ duomenimis, 18 iš jų buvo iš prezidento partijos „Tautos galia“). To pakako, kad būtų balsuojama už karo padėties panaikinimą. Po to, pagal įstatymą, prezidentas J. Sonjulas panaikino karo padėtį – praėjus šešioms valandoms po to, kai ją įvedė.
Naktį prie parlamento pastato vyko didelės demonstracijos.
Pokyčiai prasidės savaitgalį
Balsavimas Pietų Korėjos parlamente dėl apkaltos prezidentui J. Sonjului numatytas šeštadienį apie 19 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku, vėlų trečiadienio vakarą pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, kuria remiasi „Elta“.
„Balsavimas dėl prašymo surengti apkaltą prezidentui įvyks šeštadienį apie 19 val.“, – žurnalistams pareiškė opozicijai priklausantis įstatymų leidėjas Jo Sionglajus (Jo Seoung-lae).
Rusija, Kinija ir KLDR džiaugiasi
Šie neramumai gali turėti reikšmingų pasekmių tuo metu, kai Azijoje, kur tiek Šiaurės Korėja, tiek Kinija stiprina savo aljansą su Rusija, gilėja geopolitiniai prieštaravimai.
Politinių neramumų naktis Pietų Korėjoje pakenkė stabilumui svarbioje JAV demokratinėje sąjungininkėje, sukeldama šoko bangas visame regione ir Vašingtone. Pietų Korėjos prezidento netikėtu dekretu paskelbta karo padėtis gruodžio 3-iosios vakarą, kuri buvo atšaukta kelios valandos po to, kai didžioji politinio spektro dalis pasipriešino tam, kas buvo laikoma demokratinių principų pažeidimu.
Žingsnis, kuris, pasak J. Sonjulo, buvo būtinas siekiant „išgelbėti šalį nuo antivalstybinių jėgų“, bandančių sugriauti „liberalios demokratijos konstitucinę tvarką“, buvo sutiktas protestais Seule ir augančiais raginimais prezidentui atsistatydinti. Simona Makarti (Simone McCarthy), CNN vyresnioji naujienų reporterė:
„Atrodo, kad stulbinanti įvykių raida nustebino Vašingtoną. Tai kelia nerimą Jungtinių Valstijų kariuomenei, kuri Pietų Korėjoje, turi beveik 30 000 karių ir didžiausią užjūrio bazę, tarnaujančią kaip atgrasymo priemonė prieš karingą Šiaurės Korėją, bei atsvara agresyviai Kinijai strategiškai svarbiame regione.“
S. Makarti pridūrė, kad Pchenjano, Pekino ir Maskvos lyderiai greičiausiai stebi įvykius Seule, nes jie potencialiai gali pakenkti pagrindiniam JAV galios centrui regione – ir visų akys dabar nukreiptos į Šiaurės Korėją, kuri galbūt siekia išnaudoti politinį chaosą savo naudai.
JAV ir Pietų Korėjos aljansą Rusija bei Šiaurės Korėja jau seniai laiko pagrindiniu taikos trukdžiu regione, kuriame Šiaurės Korėja ir toliau grasina Pietų Korėjai bei Jungtinėms Valstijoms savo nelegalia ginklų programa. Nepaisant JAV patikinimų, kad aljansas išlieka tvirtas, netikėtas pietiečių prezidento žingsnis gali susilpninti augančią Japonijos ir Pietų Korėjos partnerystę, perspėja stebėtojai.
„Bet koks nestabilumas Pietų Korėjoje turi rimtų pasekmių mūsų politikai Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – neslėpė į pensiją išėjęs JAV pulkininkas Sedrikas Leitonas (Cedric Leighton).
