Medienos rūšys: ąžuolo, uosio, beržo, pušies, liepos ir kitų Lietuvos medžių mediena – savybės ir panaudojimas

Mediena – viena seniausių ir universaliausių statybinių bei apdailos medžiagų, tačiau kiekvieno medžio mediena skiriasi kietumu, tankiu, spalva, atsparumu drėgmei ir puviniui. Ąžuolo grindys tarnauja dešimtmečius, liepos lentos garinėje neįkaista, o maumedžio terasa ilgai nepūva net lietuje. Šiame straipsnyje – kuo skiriasi dažniausiai Lietuvoje naudojamos medienos rūšys, kam kiekviena tinka geriausiai ir kaip išsirinkti medieną baldams, grindims, terasai, pirčiai ar malkoms. Apie pačius medžius – kaip juos atpažinti, kur jie auga ir kaip atrodo jų lapai, žiedai ir vaisiai – skaitykite Lietuvos medžių gide.

Mediena skirstoma į spygliuočių ir lapuočių, o lapuočių – į kietųjų ir minkštųjų

Pagrindinis medienos skirstymas – pagal medžio grupę. Spygliuočių – pušies, eglės, maumedžio – mediena dažniausiai naudojama kaip statybinė medžiaga: ji lengvesnė, sakinga, tiesių plaušų ir lengvai apdorojama. Lapuočių mediena įvairesnė ir dažniau naudojama apdailai, baldams ir interjero detalėms. Ji skirstoma į kietųjų lapuočių – ąžuolo, uosio, buko, klevo, guobos – ir minkštųjų lapuočių – beržo, alksnio, liepos, drebulės, tuopos – medieną.

Kiekviena medienos rūšis turi savo savybių derinį: kietumą, tankį, elastingumą, atsparumą drėgmei ir puviniui, tai, kiek ji traukiasi ir išsikreipia džiūdama, kaip lengvai apdorojama ir beicuojama. Nėra vienos „geriausios“ medienos – geriausia ta, kuri tinka konkrečiam darbui. Tankesnė ir kietesnė mediena paprastai atsparesnė dilimui, bet sunkiau apdorojama ir brangesnė, o minkšta mediena lengvai drožiama, tačiau greičiau susidėvi.

Dvylikos Lietuvos medžių mediena: savybės ir panaudojimas

Lentelėje – dažniausiai naudojamų Lietuvos medžių medienos savybės ir tipinis panaudojimas. Spustelėję medžio pavadinimą, rasite išsamią rūšies kortelę su nuotraukomis ir atpažinimo požymiais.

Medis	Mediena	Kam dažniausiai naudojama
Ąžuolas	labai kieta, sunki, tanki (apie 720 kg/m³), daug rauginių medžiagų, ilgaamžė	baldai, parketas, laiptai, statinės
Uosis	labai kieta, sunki, labai elastinga, mažai traukiasi (apie 690 kg/m³)	įrankių kotai, sporto inventorius, baldai, grindys
Bukas	labai kieta, sunki, tolygi, džiūdama traukiasi ir išsikreipia; lauke greitai pūva	baldai, lenkti dirbiniai, laiptai, malkos
Klevas	labai kieta, lanksti, tvirta, sunkiai skaldoma, neatspari atmosferos poveikiui	baldai, muzikos instrumentai, parketas
Beržas	tvirta, klampi, elastinga, džiūdama labai išsikreipia	baldai, fanera, malkos (aukšta kaitrumo grupė)
Juodalksnis	minkšta, lengva, elastinga, nupjauta greitai parausta	baldai, durys, drožyba, pirtys, žuvies rūkymas
Liepa	labai minkšta, balta, tolygi, lengvai apdorojama, neilgaamžė	drožyba, pirtys, žaislai, namų apyvokos daiktai
Drebulė	balta, lengva, minkšta, džiūdama mažai traukiasi	pirtys, degtukai, popierius, fanera, seniau – stogų skiedros
Pušis	minkšta, lengva, sakinga, mažai traukiasi, nejautri drėgmei	statyba, baldai, langai, termo mediena
Eglė	labai minkšta, lengva, sakinga, šakota	statyba, popierius, muzikos instrumentų dangčiai
Maumedis	vidutiniškai kieta, sakinga, ilgaamžė, atspari drėgmei	terasos, fasadai, laivai, lauko konstrukcijos
Skroblas	šviesi, kieta, sunki, tvirta, dega lėtai ir kaitriai	įrankių kotai, krumpliaračiai, malkos

Šaltiniai: Vikipedija (lt) „Mediena“, 77.lt Lietuvos medžių gido rūšių kortelės.

Kiečiausia – ąžuolo, uosio, buko ir klevo mediena

Ąžuolo mediena labai kieta, sunki, tanki ir tvirta, bet kartu elastinga. Joje gausu rauginių medžiagų – medienoje apie 9 % – todėl ji labai ilgaamžė, mažai traukiasi, lengvai apdorojama ir beicuojama. Iš ąžuolo nuo seno gaminami baldai, parketas, laiptai, statinės vynui ir alui. Uosis taip pat labai kietas ir sunkus, bet ypač elastingas – todėl iš uosio gaminami baldai, parketas, įrankių kotai, sporto inventorius, o seniau – ir slidės. Uosio mediena balsva, mažai traukiasi džiūdama, tačiau dėl uosių džiūties Lietuvos uosynai per kelis dešimtmečius stipriai sunyko.

Buko mediena sunki, kieta, tolygi ir atspari lenkimui – ji plačiai naudojama baldams, o garinta buko mediena išsikreipia mažiau. Tačiau buko mediena lauke greitai pūva, o džiūdama gerokai traukiasi. Klevo mediena labai kieta, lanksti ir sunkiai skaldoma, todėl vertinama muzikos instrumentams ir parketui, bet neatspari atmosferos poveikiui.

Minkščiausia – liepos, drebulės ir eglės mediena

Liepos mediena labai minkšta, balta ir tolygi – tai mėgstamiausia drožėjų mediena, iš kurios drožiamos skulptūros, žaislai, šaukštai ir namų apyvokos daiktai. Liepa mažai įkaista, todėl populiari ir pirtyse, tačiau ji neilgaamžė ir be apsaugos nepatvari. Drebulės mediena balta, lengva, minkšta ir džiūdama mažai traukiasi – ji naudojama pirtims, degtukams, popieriui, fanerai, o seniau – stogų skiedroms. Juodalksnio mediena minkšta, lengva ir elastinga, nupjauta balta, bet ore greitai įgauna oranžiškai rausvą spalvą; ji vertinama baldams, durims, drožybai, o pjuvenos – žuviai ir mėsai rūkyti.

Eglės mediena labai minkšta, lengva ir sakinga, šakota, todėl sunkiau obliuojama. Ji – pagrindinė statybinė mediena kartu su pušimi, o tolygiai augusi, siaurų rievių eglės mediena vertinama kaip rezonansinė – iš jos gaminami muzikos instrumentų dangčiai.

Statybai – pušis ir eglė, lauko konstrukcijoms – maumedis ir ąžuolas

Pušis – svarbiausias Lietuvos miškų ūkio medis: jos mediena minkšta, lengva, sakinga, mažai traukiasi ir yra nejautri drėgmei, todėl naudojama statybai, langams, baldams. Pušis ir eglė dažniausiai termiškai apdorojamos ar impregnuojamos, kad tiktų lauke – plačiau apie tai rašome straipsniuose apie termo medieną ir impregnuotą medieną.

Maumedžio mediena vidutiniškai kieta, tvirta ir sakinga, todėl ilgai nepūva net drėgmėje – ji vertinama terasų lentoms, fasadų apdailai, laivams ir lauko konstrukcijoms. Sibirinio maumedžio mediena dar kietesnė ir patvaresnė. Lauke taip pat ilgai tarnauja ąžuolas, o neapdorotas bukas, liepa ar beržas greitai pūva. Dar vienas būdas apsaugoti medieną lauke – japoniška deginimo technika, apie kurią rašome straipsnyje apie degintą medieną.

Kaitriausios malkos – beržo, ąžuolo, buko, uosio ir skroblo

Mediena – ir kuras. Tankesnės medienos malkos dega ilgiau ir kaitriau, todėl aukščiausiai kaitrumo grupei priskiriamos beržo, ąžuolo, buko, uosio ir skroblo malkos. Beržinės malkos nuo seno buvo vienos brangiausių, o skroblo mediena dega lėtai, bet kaitriai. Uosinės malkos dega net šlapios, o spygliuočių, alksnio ir drebulės malkos dega greičiau ir yra mažiau kaitrios. Kiek kainuoja malkos, kaip jas išdžiovinti ir kuo skiriasi erdmetris nuo kietmetrio, rašome straipsnyje apie malkas.

Renkantis medieną svarbu paskirtis, drėgnis ir apsauga

Pirmas klausimas – kur mediena bus naudojama. Vidaus baldams ir grindims tinka kietoji mediena, drožybai – minkšta ir tolygi, lauke – atspari puviniui arba apdorota. Antras svarbus dalykas – drėgnis: neišdžiovinta mediena džiūdama traukiasi, skilinėja ir išsikreipia, todėl baldams ir apdailai naudojama kameroje išdžiovinta mediena. Trečia – apsauga: daugumą medienos rūšių lauke reikia impregnuoti, dažyti, aliejuoti arba rinktis termiškai apdorotą medieną.

Pirties apdailai keliami savi reikalavimai – mediena turi mažai kaisti, neišskirti sakų ir atlaikyti drėgmę. Kurios rūšys tam tinka geriausiai, rašome straipsnyje apie pirties medieną.