Termo mediena: kas tai, kaip gaminama, savybės terasai ir fasadui, privalumai ir trūkumai

Termo mediena, arba termomediena, per pastarąjį dešimtmetį tapo viena populiariausių medžiagų terasoms, fasadams, tvoroms ir pirtims. Iš pažiūros tai tiesiog tamsiai ruda mediena, tačiau jos savybės gerokai skiriasi nuo įprastos pušies ar eglės: ji mažiau sugeria drėgmės, mažiau traukiasi ir brinksta, atsparesnė puviniui ir neturi sakų. Šiame straipsnyje – kaip gaminama termo mediena, kokios jos savybės, kuo skiriasi Termo S ir Termo D klasės, kur ji tinka ir kokie jos trūkumai. Apie pačius medžius, iš kurių gaminama mediena, skaitykite Lietuvos medžių gide, o apie skirtingų rūšių savybes – straipsnyje apie medienos rūšis.

Termo mediena kaitinama aukštesnėje nei 180 °C temperatūroje be deguonies

Termo mediena – tai natūrali mediena, kontroliuojamai kaitinta aukštesnėje nei 180 °C temperatūroje aplinkoje be deguonies. Deguonies trūkumas neleidžia medienai užsidegti net tokiame karštyje. Šiam procesui naudojami skirtingi būdai – kaitinimas garais, azote ar karštame aliejuje. Šiaurės šalyse dažniausiai kaitinama garais: mediena pirmiausia džiovinama, tada temperatūra keliama virš 200 °C, o po to mediena palaipsniui atvėsinama ir sudrėkinama iki naudojimo drėgnio. Jokių cheminių medžiagų nenaudojama.

Kaitinant pasikeičia medienos ląstelių sienelių komponentų – celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino – cheminė struktūra. Ypač suyra hemiceliuliozė, todėl mediena tampa mažiau higroskopiška – sugeria mažiau drėgmės iš aplinkos. Kartu suyra ir medžiagos, kuriomis maitinasi puvimą sukeliantys grybai, o sakai iš medienos pašalinami. Termo mediena dažniausiai gaminama iš šiaurietiškos pušies ir eglės, tačiau terminis apdorojimas gali būti taikomas visoms medienos rūšims – termiškai apdorojamas ir uosis, ir ąžuolas, ir abachi.

Termo medienos traukimasis ir brinkimas sumažėja 50–90 %

Svarbiausia termo medienos savybė – matmenų stabilumas. Kadangi mediena mažiau sugeria drėgmės, jos traukimasis ir brinkimas sumažėja 50–90 %. Todėl termo medienos lentos mažiau skilinėja, nesiraito ir išlaiko formą net ten, kur kinta temperatūra ir drėgmė – terasose, fasaduose, balkonuose ar pirtyse. Pagal Europos standartą EN 350-2 terminiu apdorojimu iš nepatvarios, 5 klasės spygliuočių medienos galima gauti 1–3 patvarumo klasės medieną.

Kaitinant mediena patamsėja – spalva persmelkia medieną iki pat šerdies, o kuo aukštesnė apdorojimo temperatūra, tuo tamsesnė spalva. Gamintojų teigimu, termiškai apdorota pušis praleidžia 20–25 % mažiau šilumos nei neapdorota: Suomijos VTT matavimais, jos šilumos laidumo koeficientas – 0,099 W/m·K, neapdorotos pušies – 0,12 W/m·K. Termo mediena neturi sakų, todėl paviršius neašaroja, o dangos geriau laikosi.

Termo D klasė skirta lauko darbams, Termo S – vidaus apdailai

Pagal apdorojimo lygį ir paskirtį termo mediena skirstoma į klases. Termo S klasės mediena apdorojama žemesnėje temperatūroje ir skirta vidaus apdailai – sienoms, luboms, baldams. Termo D klasės mediena kaitinama virš 200 °C, todėl ji tamsesnė, stabilesnė ir atsparesnė puviniui – ji naudojama lauke: terasų, tvorų statybai, fasadų ir balkonų apdailai. Renkantis medieną terasai ar fasadui, svarbu įsitikinti, kad ji priskirta lauko klasei.

Pagrindinis trūkumas – stiprumas lenkiant sumažėja iki 30 %

Terminis apdorojimas turi kainą. Visi procesai daugiau ar mažiau sumažina medienos stiprumą ir tąsumą: stiprumas lenkiant sumažėja iki 30 %, o aukštesnėje temperatūroje – dar daugiau. Termo mediena tampa trapesnė, todėl ji netinka laikančiosioms konstrukcijoms – sijoms, gegnėms ar terasos karkasui. Karkasą verta daryti iš impregnuotos ar kitos tvirtos medienos, o termo medieną naudoti paviršiui. Lentas geriausia tvirtinti nerūdijančio plieno sraigtais, iš anksto išgręžus skyles.

Atsparumas biologiniam poveikiui pagerėja ne visiems mikroorganizmams ir vabzdžiams, o dėl suirusių lakiųjų junginių kai kurios natūralios antimikrobinės medienos savybės gali net sumažėti. Be to, ne kiekviena ruda mediena yra tikrai termiškai modifikuota – spalvos pokytis ir patvarumas priklauso nuo skirtingų reakcijų. Todėl verta rinktis gamintojus, kurie nurodo apdorojimo klasę ir patvarumo rodiklius.

Termo mediena tinka terasoms, fasadams, tvoroms ir pirtims

Termo mediena geriausiai tinka ten, kur tenka atlaikyti didelius temperatūros ir drėgmės pokyčius:

• Terasos ir balkonai – lentos mažiau skilinėja ir raitosi, nesisakuoja.
• Fasadai – stabilūs matmenys, sodri ruda spalva, mažiau priežiūros.
• Tvoros ir pavėsinės – atspari drėgmei ir puviniui.
• Pirtys – nesideformuoja nuo karščio ir drėgmės, neturi sakų; plačiau – pirties mediena.
• Interjeras – Termo S klasės mediena sienoms, luboms, baldams.

Termo medieną dažnai painioja su deginta mediena – abi apdorojamos karščiu, tačiau termo mediena kaitinama visa be deguonies, o deginant apanglinamas tik paviršius. Kuo jos skiriasi, rašome straipsnyje apie degintą medieną. Trečia alternatyva lauke – impregnuota mediena.

Terasai iš termo medienos karkasą verta daryti iš tvirtesnės medienos

Kadangi termo mediena trapesnė, terasos konstrukciją reikia planuoti atsižvelgiant į šią savybę. Karkasą – sijas ir atramas – geriau daryti iš slėgiu impregnuotos medienos ar kitos tvirtos medžiagos, o termo medieną naudoti tik paviršiaus lentoms. Atstumas tarp sijų turėtų būti toks, kokį nurodo lentų gamintojas, – per retas karkasas trapesnę lentą gali įlenkti ar įskelti. Tarp lentų paliekami nedideli tarpai vandeniui nubėgti ir orui cirkuliuoti, o po terasa – vėdinama erdvė. Lentų galus, kur atsidengia pjūvis, verta padengti aliejumi. Pirkdami klauskite pardavėjo apdorojimo klasės (Termo D lauke), medienos rūšies ir drėgnio – tikra termo mediena tamsi ne tik paviršiuje, bet ir pjūvyje.

Lauke termo mediena nupilkėja, todėl spalvai išlaikyti dengiama aliejumi

Veikiama ultravioletinių spindulių, termo mediena lauke per kelis mėnesius nupilkėja – tai natūralu ir nereiškia, kad ji genda. Nedengta termo mediena gali likti lauke ir be dangos: ji nupilkėja, bet nepūva. Jei norite išlaikyti sodrią rudą spalvą, terasą ar fasadą reikia padengti apsauginiu aliejumi su pigmentu ir dangą periodiškai atnaujinti. Prieš dengiant paviršių verta nuvalyti, o terasos lentas – kasmet nušluoti, kad tarp jų nesikauptų lapai ir purvas.