Medžių kirtimas savo sklype: kada reikia leidimo, kurie medžiai saugotini ir kokios baudos gresia

Senas medis užstoja saulę, jo šaknys kelia trinkeles, o šakos svyra virš stogo – tokiais atvejais daug sklypų savininkų svarsto jį nukirsti. Tačiau net savo žemėje ne kiekvieną medį galima kirsti laisvai: dalis medžių pagal įstatymą yra saugotini, ir jiems kirsti reikia savivaldybės leidimo. Šiame straipsnyje – kurie medžiai saugotini ir nuo kokio kamieno storio, kaip išmatuoti medį, kaip gauti leidimą, kada jo nereikia ir kokios baudos gresia už savavališką kirtimą. Straipsnis skirtas medžiams, augantiems ne miško žemėje – kiemuose, sodybose, soduose ir miestuose. Apie medžių rūšis skaitykite Lietuvos medžių gide.

Leidimo reikia tik tada, kai medis priskiriamas saugotiniems želdiniams

Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, priežiūrą ir apsaugą reglamentuoja Želdynų įstatymas. Pagal jį privačioje žemėje kertant medį ar krūmą arba intensyviai jį genint – kai pašalinama daugiau kaip 30 % lajos tūrio – savivaldybės leidimą privaloma gauti tada, kai želdinys priskiriamas saugotiniems. Leidimo reikia ir saugotiną medį persodinant ar kitaip pašalinant iš augimo vietos. Leidimų išdavimo tvarką nustato aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87, o kurie medžiai saugotini – Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinti Kriterijai.

Jei medis saugotiniems nepriskiriamas, jį savo sklype galima kirsti be leidimo. Vis dėlto kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus, prašo informuoti jas ir apie nesaugotinų medžių kirtimą.

Ar medis saugotinas, lemia rūšis, kamieno skersmuo ir sklypo paskirtis

Kriterijai nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokio skersmens ar aukščio medžiai yra saugotini. Vieta dažniausiai siejama su žemės naudojimo paskirtimi, nurodyta sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše. Todėl pirmiausia pasitikrinkite savo sklypo paskirtį, o tada – medžio rūšį ir storį. Kamieno skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijose:

Sklypo vieta ir paskirtis (privati žemė)	Kurie medžiai saugotini	Nuo kokio skersmens (1,3 m aukštyje)
Gyvenamųjų namų (vienbučių, dvibučių, daugiabučių) teritorija mieste	ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys	20 cm ir daugiau
Gyvenamųjų namų teritorija ne mieste	tos pačios rūšys	30 cm ir daugiau
Žemės ūkio ir rekreacinio naudojimo sklypai	tos pačios rūšys	30 cm ir daugiau
Pakrantės apsaugos juosta	ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos	12 cm ir daugiau
Pakrantės apsaugos juosta	beržai, gluosniai	30 cm ir daugiau
Pakrantės apsaugos juosta	paprastieji kadagiai	aukštesni kaip 3 m

Pavyzdžiai iš Aplinkos ministerijos paaiškinimo. Visas sąrašas – Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintuose Kriterijuose; savivaldybės gali saugotinais paskelbti ir kitus vertingus medžius.

Šiame pavyzdžių sąraše nėra, pavyzdžiui, eglių ar vaismedžių, tačiau kitose teritorijose – kurortuose, želdynuose, saugomose teritorijose – saugotini gali būti ir kiti medžiai, o savivaldybių tarybos gali saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus ar kultūros paveldui reikšmingus medžius. Vilniuje toks sąrašas apima apie 160 tūkst. medžių, juos galima rasti savivaldybės želdinių žemėlapyje pagal sklypo numerį ar adresą.

Kamieno skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje – apimtį padalykite iš 3,14

Kamieno skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės – maždaug krūtinės aukštyje. Miškininkai naudoja specialią matuoklę, bet namuose užtenka siuvėjo matavimo juostos: išmatuokite kamieno apimtį ir padalykite ją iš 3,14. Pavyzdžiui, 63 cm apimties kamieno skersmuo yra apie 20 cm, o 94 cm apimties – apie 30 cm. Jei kamienas šakojasi žemiau 1,3 m, matuojamas kiekvienas kamienas atskirai. Kai skersmuo artimas ribai, geriau pasitarti su savivaldybe.

Leidimą išduoda savivaldybė, o gavus jį sumokama atkuriamoji vertė

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną medį reikia kreiptis į savivaldybę, kurioje yra sklypas. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal savo taisykles, daugelis prašymus priima elektroniniu būdu. Vilniuje tinkamai užpildytas prašymas išnagrinėjamas per 20 darbo dienų, o jei jame trūksta duomenų, pastabos pateikiamos per 5 dienas. Išduoti leidimai dažnai skelbiami viešai savivaldybių svetainėse.

Leidimas kirsti ar kitaip pašalinti saugotiną medį paprastai išduodamas sumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Ją apskaičiuoja savivaldybė pagal aplinkos ministro patvirtintus įkainius, o kai kuriais įstatyme nustatytais atvejais jos mokėti nereikia. Atkuriamoji vertė mažinama atsižvelgiant į medžio būklę: patenkinamos būklės medžiams – 25 %, nepatenkinamos – 50 %, blogos – 75 %, o žuvusiems medžiams – 100 %. Vilnius taip pat prašo atsodinti medžių, kad jų kamienų skersmenų suma atitiktų nukirsto medžio skersmenį – pavyzdžiui, vietoj 24 cm skersmens medžio pasodinti bent keturis 6 cm skersmens medelius.

Pavojingą medį galima pašalinti iškart, bet per 3 darbo dienas pranešti savivaldybei

Leidimo kirsti saugotino medžio nereikia, kai darbus būtina atlikti nedelsiant – kai po audros, eismo ar kito įvykio pakitus medžio būklei jis kelia pavojų žmonėms, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Tokiu atveju darbus atlikęs asmuo per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybę, nurodyti medžio vietą – adresą ar koordinates – ir pateikti 3 nuotraukas: vaizdą prieš atliekant darbus ir nukirstą ar nugenėtą medį iš skirtingų pusių. Todėl, prieš šalindami vėjo išverstą ar pavojingai pasvirusį medį, būtinai jį nufotografuokite.

Už savavališką kirtimą gresia 60–200 € bauda ir žalos atlyginimas

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą gyventojams nuo 60 iki 200 €, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 €. Be baudos, už neteisėtai sunaikintą medį reikia atlyginti padarytą žalą. Aplinkos ministerijos duomenimis, priklausomai nuo medžio rūšies ji siekia nuo 3 iki 13 € už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą, o priklausomai nuo augimo vietos gali būti padidinta kelis kartus. Vilniuje už savivaldybės saugotinų medžių sąraše esančio medžio sunaikinimą tenka mokėti baudą, dešimt kartų didesnę už jo atkuriamąją vertę.

Medžius miške reglamentuoja Miškų įstatymas, ne Želdynų įstatymas

Visos aukščiau aprašytos taisyklės taikomos medžiams, augantiems ne miško žemėje. Jei jūsų sklypas yra miško žemė, kirtimus reglamentuoja Miškų įstatymas ir miško kirtimo taisyklės, o kirsti mišką paprastai galima tik gavus Valstybinės miškų tarnybos išduotą leidimą. Kiek miško kirsti, kada ir kaip, priklauso nuo miškų grupės ir kirtimo rūšies, todėl prieš kirsdami mišką pasitarkite su miškininkais.

Pjaunant medį svarbiausia saugumas

Didelį medį, ypač augantį šalia pastatų, elektros linijų ar kelio, saugiausia pavesti kirsti arboristams ar medkirčiams, turintiems patirties ir draudimą. Šalia elektros linijų augančių medžių patiems niekada nekirskite – kreipkitės į tinklų operatorių. Kertant medį svarbu iš anksto numatyti kritimo kryptį, pašalinti žmones ir gyvūnus iš pavojaus zonos, dėvėti apsaugines priemones. Dažnai užuot kirtus medį, galima jį tinkamai nugenėti – kaip ir kada tai daryti, skaitykite straipsnyje medžių genėjimas rudenį ar pavasarį. O jei medis serga, verta pirmiausia išsiaiškinti priežastį – apie dažniausias medžių ligas ir kenkėjus rašome atskirame straipsnyje.