Impregnuota mediena: kas tai, žalia ar ruda, impregnavimo klasės, kam tinka ir ar galima ją deginti

Impregnuota mediena – žalsvos ar rudos lentos ir stulpai, kurių pilna kiekviename statybinių medžiagų sandėlyje. Ji naudojama terasų karkasams, tvoroms, pavėsinėms, žaidimų aikštelėms ir sodo baldams, nes be apsaugos pušies ir eglės mediena lauke greitai pūva. Šiame straipsnyje – kas yra impregnavimas, kuo skiriasi paviršinis ir slėginis impregnavimas, ką reiškia impregnavimo klasės, kodėl mediena žalia ar ruda ir ką daryti su impregnuotos medienos atliekomis. Apie skirtingų medžių medienos savybes skaitykite straipsnyje apie medienos rūšis.

Impregnavimas apsaugo medieną nuo puvinio, grybelių ir vabzdžių

Mediena – natūrali medžiaga, kurią lauke ardo drėgmė, puvinį sukeliantys grybai, pelėsis ir medgraužiai vabzdžiai. Tik kelios Lietuvos medžių rūšys, pavyzdžiui, ąžuolas ar maumedis, natūraliai atsparios puviniui, o dažniausiai statybai naudojama pušis ir eglė be apsaugos lauke tarnauja neilgai. Impregnavimas – tai medienos įmirkymas specialiais konservantais, kuriuose yra fungicidų, saugančių nuo grybelių, ir insekticidų, saugančių nuo vabzdžių.

Medienos stiprumo klasės nieko nepasako apie jos ilgaamžiškumą lauke, todėl lauke naudojamai medienai impregnavimas būtinas. Apsaugos alternatyvos – termiškai apdorota mediena, apie kurią rašome straipsnyje apie termo medieną, ir japoniška deginta mediena.

Paviršinis impregnavimas apsaugo tik paviršių, slėginis – visą medieną

Paviršinis impregnavimas atliekamas mirkant medieną specialiose talpose nuo kelių iki keliolikos minučių arba ją purškiant. Impregnantas padengia tik paviršių, todėl tokia mediena nėra labai atspari – ji tinka vidaus konstrukcijoms arba laikinai apsaugoti neišdžiovintą medieną nuo mėlynojo pelėsio. Paviršinio impregnavimo medžiagos dažnai bespalvės, todėl į jas pridedama spalvos, kad impregnuotą medieną būtų galima atskirti.

Giluminis slėginis impregnavimas atliekamas pramoniniame cilindre. Pirmiausia vakuumu iš medienos ląstelių išsiurbiamas oras, tada į cilindrą paduodamas impregnantas ir hidrauliniu slėgiu įspaudžiamas į medienos ląsteles. Galutinis vakuumas ištraukia tirpalo perteklių, o mediena paliekama visiškai išdžiūti. Taip impregnuota mediena įgyja didelį atsparumą drėgmei, grybeliams, puviniui ir vabzdžiams.

Impregnavimo būdas	Kaip atliekamas	Kam tinka
Paviršinis (I–II klasė)	mediena kelias ar keliolika minučių mirkoma arba purškiama	vidaus konstrukcijoms, laikinai apsaugai nuo mėlynojo pelėsio
Giluminis slėginis (II–IV klasė)	vakuumu iš ląstelių išsiurbiamas oras, slėgiu įspaudžiamas impregnantas	terasoms, tvoroms, stulpams, sijoms, pamatų dalims, žaidimų aikštelėms
Deguto alyvos (kreozotas)	alyvos tipo konservantas, netirpus vandenyje	pramonei: poliams, pabėgiams, tiltų medienai

Šaltiniai: impregnavimas.lt, Stogo vizija, Wikipedia „Wood preservation“.

Impregnavimas skirstomas į I–IV klases pagal intensyvumą

Lietuvoje impregnavimas pagal intensyvumą dažnai skirstomas į I, II, III ir IV klases. Žemesnės klasės pasiekiamos paviršiniu būdu ir skirtos medienai, kuri nebus tiesiogiai veikiama drėgmės. Aukštesnės klasės pasiekiamos tik giluminiu slėginiu impregnavimu – tokia mediena tinka lauke, net ir kontaktui su žeme: terasų sijoms, tvorų stulpams, pamatų dalims, vynuogių atramoms. Ši klasifikacija taikoma apsaugai nuo biologinio poveikio, bet ne nuo ugnies – universalių medžiagų, apsaugančių ir nuo puvinio, ir nuo ugnies, nėra.

Pramonėje naudojami trys pagrindiniai konservantų tipai: vandens pagrindo konservantai, ekologiški tirpikliai ir deguto alyvos. Vandens pagrindo konservantai chemiškai reaguoja su mediena ir sudaro netirpius junginius, todėl iš medienos neišsiplauna. Deguto alyvos, tokios kaip kreozotas, tamsiai rudos ir naudojamos pramonei – poliams, pabėgiams, tiltų medienai.

Žalią atspalvį suteikia vario junginiai, rudą – spalvos priedai

Dažniausiai impregnuota mediena būna žalsva arba ruda. Žalsvą atspalvį suteikia vario junginiai, kurie yra daugelio konservantų sudėtyje, o rudas atspalvis gaunamas pridedant spalvos priedų ar naudojant aliejinius konservantus. Spalva pati savaime nerodo, kiek gerai mediena apsaugota – svarbiausia impregnavimo būdas ir klasė, kurią turėtų nurodyti pardavėjas.

Senesniuose konservantuose buvo chromo ir arseno – JAV 2003 m. pabaigoje pramonė savanoriškai atsisakė gyvenamosios statybos medieną impregnuoti chromo ir vario arsenatu (CCA), o jį pakeitė vario pagrindo konservantai. Šiuolaikiniai vandens pagrindo konservantai laikomi saugiais naudoti, jei mediena tinkamai tvarkoma ir šalinama.

Impregnuotos medienos atliekų negalima deginti krosnyje ar židinyje

Impregnuotoje medienoje yra biocidų, todėl jos atliekos – nuopjovos, seni terasų ar tvorų elementai – turi būti tvarkomos tinkamai, o ne deginamos namų krosnyje, židinyje, pirties krosnelėje ar laužavietėje. Jas reikia atiduoti atliekų tvarkytojams ar didelių gabaritų atliekų aikštelėms. Malkoms naudokite tik neapdorotą medieną – kokios malkos kaitriausios, rašome straipsnyje apie malkas.

Pjaunant, gręžiant ar šlifuojant impregnuotą medieną verta dėvėti dulkių kaukę, apsauginius akinius ir pirštines, o po darbo nusiplauti rankas. Pjūvių vietas, kur atsidengė mažiau impregnuota mediena, papildomai apdorokite impregnantu.

Kokybiškai impregnuotos medienos pjūvyje matyti, kaip giliai įsigėrė konservantas

Kokybiškai slėgiu impregnuotoje medienoje konservantas įsigeria giliai – ypač į lengviau impregnuojamą balaną, todėl pjūvyje matyti tolygiai nusidažęs sluoksnis. Pirkdami klauskite pardavėjo impregnavimo būdo ir klasės, konservanto rūšies ir ar mediena skirta kontaktui su žeme. Įtartinai šviesi, tik paviršiuje nuspalvinta mediena paprastai impregnuota paviršiniu būdu ir lauke tarnaus trumpiau. Namuose teptuku ar purkštuvu galima atnaujinti tik paviršinę apsaugą – pavyzdžiui, apdoroti pjūvių vietas ar vidaus konstrukcijas, tačiau giluminio slėginio impregnavimo pakeisti tai negali. Tepdami impregnantą laikykitės gamintojo nurodymų, dirbkite su pirštinėmis ir gerai vėdinamoje vietoje.

Impregnuota mediena kelia daugiau rūpesčių tik baigus jos tarnavimo laiką – tada svarbu ją tinkamai sutvarkyti. Seną impregnuotą tvorą ar terasą išardę, medieną atskirkite nuo neapdorotos ir nepalikite jos kaip malkų ar komposto. Jei abejojate, ar senoje medienoje nėra senųjų arseno ar chromo konservantų, elkitės su ja atsargiai: pjaukite tik lauke, dėvėkite kaukę ir surinkite pjuvenas.

Slėgiu impregnuota mediena tinka terasoms, tvoroms ir lauko konstrukcijoms

• Terasos – ypač karkasas ir sijos, o paviršiui galima rinktis termo medieną.
• Tvoros, stulpai, vartai – aukštesnės klasės mediena tinka ir kontaktui su žeme.
• Pavėsinės, sodo baldai, žaidimų aikštelės – dažniausiai naudojama slėgiu impregnuota pušis.
• Stogo konstrukcijos ir sienų karkasai – apsauga nuo pelėsio ir medgraužių.
• Žemės ūkis – medžių atramos, vynuogių stulpai.

Slėgiu impregnuotą medieną dažyti nebūtina, tačiau lauke ji ilgainiui nupilkėja. Spalvai išlaikyti, kai mediena visiškai išdžiūsta, ją galima padengti lazūru ar aliejumi.