Herbariumas: kaip pasidaryti augalų ir medžių herbariumą – rinkimas, presavimas, tvirtinimas ir etiketė

Herbariumas – viena seniausių botanikos priemonių. Išdžiovinti, prie popieriaus pritvirtinti ir etiketėmis aprašyti augalai saugomi mokslo įstaigose šimtmečius, o kiekvienas moksleivis bent kartą yra daręs savo herbariumą biologijos ar gamtos pamokai. Šiame straipsnyje – kas yra herbariumas, kaip surinkti, išpresuoti ir pritvirtinti augalus, ką rašyti etiketėje, kaip herbariumą išsaugoti ir kokių augalų rinkti negalima. Kaip atpažinti medžius pagal lapus, skaitykite medžių lapų atlase Lietuvos medžių gide.

Herbariumas – išdžiovintų ir etiketėmis aprašytų augalų rinkinys

Žodis „herbariumas“ kilęs iš lotyniško herbarium (nuo herba – žolė). Herbariumu vadinamas ir pavienis išdžiovintas augalo pavyzdys, ir jų kolekcija, ir ją sauganti mokslo įstaiga. Pagal VDU Botanikos sodo apibrėžimą, herbariumo pavyzdys – tai sudžiovintas augalas su abiem lapų paviršiais, žiedais, vaisiais ir, jei įmanoma, šaknimis. Botanikams herbariumas yra mokslinis dokumentas: pagal jį nustatomos rūšys, tiriamas jų paplitimas, o seni pavyzdžiai rodo, kur augalai augo prieš šimtą ar daugiau metų.

Pasaulyje yra apie 500 didelių herbariumų, kuriuose saugoma apie 200 mln. pavyzdžių. Lietuvoje didžiausi – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ir Vilniaus universiteto herbariumai. VDU Botanikos sodo herbariumo pradžia – 1923 m., kai profesorius Konstantinas Regelis įkūrė Kauno botanikos sodą; jau 1927 m. kolekcijoje buvo 23 000 pavyzdžių.

Herbariumas daromas per šešis etapus – nuo rinkimo iki etiketės

Mokykliniam herbariumui nereikia brangių priemonių. Užtenka laikraščių ar kito sugeriančio popieriaus, kartono, kelių sunkių knygų ar paprasto preso iš dviejų lentelių su diržais, storo balto popieriaus lapų (dažniausiai A4 ar A3 formato), popierinės klijuotės juostelių ar siūlų ir etikečių. Visas procesas susideda iš šešių etapų:

Etapas	Ką daryti	Trukmė
1. Rinkimas	sausą dieną nuskinti būdingą šakelę ar visą žolinį augalą, užsirašyti vietą ir datą	išvyka
2. Išdėstymas	ištiesinti lapus, kelis apversti, kad matytųsi apatinė pusė	tą pačią dieną
3. Presavimas	tarp sugeriančio popieriaus ir kartono po presu ar svoriu	1–3 savaitės
4. Popieriaus keitimas	pirmomis dienomis drėgną popierių keisti kasdien, vėliau rečiau	kol augalas išdžius
5. Tvirtinimas	pritvirtinti prie storo popieriaus lapo popieriaus juostelėmis ar siūlu	1 diena
6. Etiketė	apatiniame dešiniajame kampe priklijuoti etiketę su duomenimis	1 diena

Augalus rinkite sausą dieną, su būdingais rūšies požymiais

Augalai herbariumui renkami sausą dieną, kai nebėra rasos – drėgni augalai džiūsta lėčiau ir pelija. Rinkite sveikus, nepažeistus, rūšiai būdingus augalus. Žoliniai augalai paprastai renkami visi, su šaknimis, o nuo medžių ir krūmų nuskinama 20–30 cm šakelė su keliais lapais, geriausia – su žiedais ar vaisiais. Pagal juos rūšį nustatyti daug lengviau nei vien pagal lapą. Jei augalas per didelis, jį galima perlenkti V ar N raide arba padalyti į kelis lapus.

Iškart užsirašykite rinkimo vietą, datą ir augimvietę – mišką, pievą, pakelę, pelkę. Vėliau šių duomenų prisiminti nepavyks, o be jų herbariumo pavyzdys netenka didžiosios dalies vertės. Kol parsinešite augalus, laikykite juos aplanke tarp popieriaus lapų ar plastikiniame maišelyje pavėsyje, kad nenuvystų.

Presuojama 1–3 savaites, pirmomis dienomis drėgną popierių keičiant kasdien

Parsinešti augalai kuo greičiau išdėstomi tarp sugeriančio popieriaus lapų: ištiesinami lapai, žiedai išskleidžiami, keli lapai apverčiami, kad matytųsi ir apatinė pusė – pagal ją dažnai atskiriamos panašios rūšys. Tarp augalų paketų dedama kartono, o viršuje – presas ar svoris. Pirmomis dienomis popierius greitai sudrėksta, todėl jį reikia keisti kasdien, vėliau – kas kelias dienas. Taip augalai neparuduoja, nepelija ir išlaiko natūralesnę spalvą.

Ploni medžių lapai išdžiūsta greičiau, o mėsingi, sultingi augalai, storastiebiai ir stambūs žiedai – lėčiau. Išdžiūvęs augalas tampa sausas ir trapus, nebevėsus liesti. Neskubėkite – per anksti išimti augalai susiraito ir pelija.

Etiketėje – pavadinimas, vieta, augimvietė, data ir rinkėjas

Išdžiūvęs augalas tvirtinamas prie storo balto popieriaus lapo – popieriaus juostelėmis, perverstomis per stiebą, arba prisiuvant siūlu. Klijais viso augalo tepti nereikia: taip jis tampa trapesnis ir sunkiau tyrinėjamas. Apatiniame dešiniajame lapo kampe priklijuojama etiketė. Tikruose herbariumuose etiketė – svarbiausia pavyzdžio dalis, nes be jos augalas tampa tik dekoracija.

Etiketės laukas	Pavyzdys
Lietuviškas ir lotyniškas pavadinimas	Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)
Šeima	Bukiniai (Fagaceae)
Rinkimo vieta	Kauno r., pamiškė prie kelio į …
Augimvietė	mišrus miškas, sausa smėlinga dirva
Rinkimo data	2026-09-20
Rinko / nustatė	vardas, pavardė

Mokykliniame herbariume pakanka lietuviško ir lotyniško pavadinimo, šeimos, vietos, datos ir rinkėjo. Medžių herbariumui verta įdėti ne tik lapus, bet ir vaisius ar sėklas – juos galima laikyti nedideliame popieriniame voke, priklijuotame prie lapo. Kaip atrodo įvairių medžių vaisiai ir sėklos, skaitykite gido dalyje apie medžių sėklas.

Herbariumą laikykite sausai, tamsoje ir saugokite nuo kenkėjų

Herbariumo lapai laikomi popieriniuose aplankuose, sudėti pagal šeimas, gentis ir rūšis arba abėcėlės tvarka, sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje. Šviesoje augalai blunka, o drėgmėje pelija. Herbariumo augalus gali graužti smulkūs vabzdžiai, todėl mokslo įstaigose kolekcijos laikomos sandariose spintose, o nauji pavyzdžiai prieš įdedant į kolekciją kelias paras laikomi giliame šaldiklyje. Namie pakanka sandarios dėžės ir periodinės apžiūros.

Lietuvos raudonosios knygos augalų rinkti negalima

Herbariumui renkami tik dažni, plačiai paplitę augalai. Lietuvos raudonosios knygos rūšių rinkti negalima, o saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose – augalų rinkimą gali riboti jų nuostatai. Nerinkite ir pavienių augalų: jei augalo matote tik vieną ar du, palikite juos augti. Mokykliniam herbariumui puikiai tinka medžių lapai, pievų, pakelių ir dirvonų žolės.

Rinkdami medžių šakeles, nelaužykite jų nuo jaunų medelių ar sodinukų ir nepažeiskite saugotinų medžių. Užuot laužę šakas, galite rinkti ką tik nukritusius lapus ir vaisius. Rudenį ypač gražus spalvotų lapų herbariumas – kodėl lapai keičia spalvą, paaiškinta medžių lapų atlase.

Herbariumas – geras būdas išmokti atpažinti medžius

Pasidaryti medžių herbariumą – vienas geriausių būdų išmokti atpažinti Lietuvos medžius. Pradėkite nuo dažniausių: ąžuolo, beržo, liepos, klevo, uosio, kaštono. Kai sudėsite jų lapus šalia, pamatysite, kuo skiriasi lapų forma, kraštas ir gyslos. Spygliuočių šakeles herbariumui džiovinti sunkiau – spygliai dažnai nubyra, – todėl jas galima fotografuoti ir nuotrauką pridėti prie herbariumo.