Medžių persodinimas ir sodinimas: kada geriausia persodinti medį, kaip iškasti su gniūžulu ir prižiūrėti, kad prigytų

Pasodinti medį – vienas ilgalaikiškiausių darbų sodyboje. Tačiau nuo to, kada ir kaip medis pasodinamas, labai priklauso, ar jis prigis ir kaip augs pirmuosius kelerius metus. Persodinti jau augantį medį dar sudėtingiau – jis netenka dalies šaknų ir patiria didelį stresą. Šiame straipsnyje – kada geriausia sodinti ir persodinti lapuočius bei spygliuočius, kaip iškasti medį su žemių gniūžulu, kaip pasodinti ir prižiūrėti, kad prigytų, ir kada persodinimui reikia leidimo. Apie Lietuvos medžių rūšis skaitykite Lietuvos medžių gide.

Geriausias metas persodinti medį – jo ramybės laikotarpis

Medžiai geriausiai pakelia persodinimą, kai jie nevegetuoja – nėra lapų, kurie garintų vandenį, o šaknys dar ar jau gali augti. Todėl dažniausiai medžiai persodinami ankstyvą pavasarį ir rudenį. Vilniaus miesto parkų miškininkų teigimu, žiemą medžiai pasitinka sukaupę cukraus atsargas šaknyse, o didelė cukraus koncentracija neleidžia audiniams sušalti – todėl ramybės metu persodinti medžiai pavasarį pradeda augti laiku.

Pagal tinkamumą sodinti vegetacijos sezonas skirstomas į kelis laikotarpius, ir kiekvienam jų tinka skirtingi sodmenys:

Laikotarpis	Atviros šaknys	Su gniūžulu ar vazone	Pastabos
Ankstyvas pavasaris (iki pumpurų sprogimo)	tinka	tinka	geriausia, kai dirva 10 cm gylyje sušyla iki 5–7 °C; maumedžius – tik šiuo metu
Vėlyvas pavasaris (iki gegužės pabaigos)	mažai tinka	vidutiniškai tinka	sprogusiems medžiams trūksta vandens
Vasara	netinka	tinka, gausiai laistant	vengti karščio, rinktis apsiniaukusią dieną
Ruduo (lapams krintant ir nukritus)	tinka lapuočiams	tinka	spygliuočius – rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį; nesodinti sunkiose, durpingose dirvose
Žiema be įšalo	netinka	tinka	darbus sustabdo įšalas; nesodinti į duobę su sniegu

Pagal „Mano ūkio“ ir „Vilniaus miesto parkų“ specialistų rekomendacijas.

Pavasarį sodinama, kai dirva sušyla iki 5–7 °C, likus porai savaičių iki pumpurų sprogimo

Ankstyvas pavasaris – tinkamiausias metas daugumai medžių, tiek su atviromis, tiek su uždaromis šaknimis. Optimalu sodinti, kai dirva maždaug 10 cm gylyje sušyla iki 5–7 °C – tada persodinto medžio šaknys jau gali pradėti augti. Tokią temperatūrą dirva dažniausiai pasiekia likus maždaug dviem savaitėms iki pumpurų sprogimo, Kauno apylinkėse – vidutiniškai apie balandžio vidurį. Pasodinti medžiai tik išėjus įšalui šaltoje dirvoje negali augti šaknų, o pasodinti per vėlai iškart sprogsta, ir pažeistos šaknys nespėja aprūpinti jų vandeniu.

Maumedžius geriausia persodinti tik ankstyvą pavasarį. Kraštovaizdžio specialistai nerekomenduoja persodinti didelių medžių vėlyvą pavasarį, kai augalai visiškai pabunda ir pradeda krauti žiedus.

Rudenį lapuočiai sodinami lapams krintant, o spygliuočiai – rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį

Kai nukrenta ar baigia kristi lapai, ateina tinkamas metas sodinti lapuočius medžius ir krūmus. Rudenį pasodinti lapuočiai kitais metais gali augti net geriau nei pasodinti pavasarį. Tačiau sunkiose ar durpingose dirvose rudenį jų sodinti nereikėtų – žiemą šaltis gali medelius iškilnoti. Spygliuočių su atviromis šaknimis, išskyrus maumedžius, geriausias persodinimo metas – rugpjūčio antra pusė ir rugsėjo pirma pusė, drėgnoje dirvoje. Tada jie iki atšąlant dirvai spėja išauginti naujų šaknų. Vėlai rudenį pasodinti spygliuočiai prigyja kiek prasčiau.

Medelius ir krūmus sodinti galima tol, kol neatsiranda įšalas. Jei žiema be įšalo, vazone išaugintus medžius galima sodinti ir žiemą.

Medis su atviromis šaknimis vasarą išdžiūsta, o vazone išaugintas – prigyja

Sulapojusių medžių atviromis šaknimis vasarą persodinti negalima. Išrautas medis per lapus intensyviai garina vandenį, o pažeistos šaknys jo nebeatkuria, todėl medis greitai išdžiūsta. Vasara – aktyvaus augimo laikas ir blogiausias metas persodinti medžius be žemių. Tačiau medelius su uždara šaknų sistema – išaugintus vazone ar konteineryje – galima sodinti ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį, ir žiemą, kol nėra įšalo. Pasodinti vasarą jie toliau auga beveik be pertraukos, jei dirva drėgna arba medelis gausiai palaistomas.

Didelis medis persodinamas su žemių gniūžulu ir ruošiamas iš anksto

Kuo didesnis medis, tuo daugiau jo šaknų lieka žemėje. Todėl didesni nei 2 m medžiai persodinami su žemių gniūžulu, o medelynuose jie iš anksto paruošiami – apkasami ne vieną kartą per sezoną, kad suformuotų kompaktišką šaknų sistemą. Didelius, 5–6 m aukščio medžius specialistai perkelia specialia technika, kuri iškasa medį su visu gniūžulu, o toks medis su žemėmis gali sverti kelias tonas. Prieš iškasant medį reikia gerai palaistyti, kad gniūžulas nesubyrėtų. Gniūžulas dažnai suvyniojamas į džiuto audinį ir tinklą – su jais medis ir sodinamas, nes ilgainiui jie suyra.

Net ir kruopščiai persodintas didelis medis patiria stresą: specialistų teigimu, ateinančius 3–4 metus jo prieaugis gali būti minimalus. Todėl, jei galite rinktis, mažesnis medelis paprastai prigyja greičiau ir per kelerius metus pasiveja didelį persodintą medį.

Sodinama tokiu pat gyliu, kokiu medis augo, neužlenkiant šaknų

Sodinimo duobė turi būti tokio dydžio, kad medžio šaknys ar gniūžulas tilptų laisvai, o duobės sienos būtų statmenos ir lygios – tada pasodinus neliks žeme neužpildytų tuštumų. Sodinant svarbu neužlenkti šaknų, ypač liemeninės: užlenkus liemeninę šaknį pušys gali žūti jau pirmais ar per kelerius metus, o ąžuolai, beržai ir kaulavaisiai auga labai prastai. Medis sodinamas tokiu pat gyliu, kokiu augo, arba, atsižvelgiant į purios žemės suslūgimą, iki 3 cm giliau. Gilaus sodinimo dauguma medžių nemėgsta.

Pasodinus žemė aplink medį sutankinama, aplink kamieną suformuojamas nedidelis kaupas laistymui ir medis gausiai palaistomas. Aukštesnius medžius verta pritvirtinti prie vieno ar kelių kuolų, kad vėjas neišjudintų šaknų. Žemę aplink medį naudinga užmulčiuoti – mulčias sulaiko drėgmę ir apsaugo šaknis nuo šalčio.

Įsigytus medelius sodinkite kuo greičiau ir saugokite šaknis nuo saulės

Perkant medelius su atviromis šaknimis verta paklausti, kada jie buvo iškasti ir kaip laikyti – kuo trumpiau jie laikyti, tuo geriau prigyja. Atkreipkite dėmesį, ar medeliai turi pakankamai smulkių šaknų ir ar jos apsaugotos nuo išdžiūvimo. Įsigytus medelius kuo greičiau pasodinkite. Jei negalite to padaryti iškart, prikaskite juos pavėsyje ir pridenkite antžeminę dalį.

Saugotiniems medžiams persodinti reikia savivaldybės leidimo

Persodinti medį savo sklype galima ne visada laisvai. Jei medis priskiriamas saugotiniems želdiniams, jam persodinti, kaip ir kirsti ar intensyviai genėti, reikia savivaldybės leidimo. Ar medis saugotinas, priklauso nuo jo rūšies, kamieno skersmens 1,3 m aukštyje ir žemės sklypo paskirties – plačiau rašome straipsnyje apie medžių kirtimą sklype. O kaip tinkamai nugenėti medį po pasodinimo, skaitykite straipsnyje medžių genėjimas rudenį ar pavasarį.