Medžių ligos ir kenkėjai Lietuvoje: kodėl džiūsta eglės, uosiai ir guobos ir ką daryti, jei serga medis kieme

Paruduojančios eglės, plikomis viršūnėmis stovintys uosiai, vasarą vystantys guobų lapai – medžių ligų ir kenkėjų požymius pastebime ir miške, ir savo kieme. Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvos medžiams ypač pakenkė keli kenkėjai ir ligos: žievėgraužis tipografas, uosių džiūtis, guobų maras ir pintys. Šiame straipsnyje – kaip atpažinti dažniausias medžių ligas ir kenkėjus, kiek miškų jie pažeidžia, kodėl jie plinta ir ką daryti, jei serga medis jūsų sklype. Apie atskiras medžių rūšis skaitykite Lietuvos medžių gide.

Dažniausi Lietuvos medžių priešai – tipografas, uosių džiūtis, guobų maras ir pintys

Medžiams kenkia vabzdžiai, grybinės ir bakterinės ligos, žvėrys ir negyvosios gamtos veiksniai – vėtros, sausros, šalčiai. Dažnai jie veikia kartu: sausros ar vėtros nusilpintus medžius lengviau puola kenkėjai, o kenkėjų pažeistose vietose įsikuria grybai. Dažniausi ligų sukėlėjai ir kenkėjai:

Liga ar kenkėjas	Kuriems medžiams	Kaip atpažinti
Žievėgraužis tipografas (vabalas)	eglėms, ypač 40 metų ir senesniems eglynams	rudi gręžimo miltai ties kamieno apačia, smulkios skylutės žievėje, rudėjantys spygliai, atšokanti žievė
Uosių džiūtis (grybinė liga)	paprastajam uosiui	vasarą džiūsta ūglių viršūnės ir lapai, žievėje – rusvos įdubusios dėmės, laja retėja
Guobų maras (grybinė liga, platina karnišiai)	guoboms, vinkšnoms, skirpstams	vasarą staiga vysta ir gelsta lapai atskirose šakose, šakos skerspjūvyje – rudi taškeliai
Šakninė pintis (grybas)	pušims, eglėms ir kitiems spygliuočiams	šaknų ir kamieno apačios puvinys, medžiai retėja ir virsta, prie šaknų – vaisiakūniai
Drebulinė pintis (grybas)	drebulėms	kanopos formos vaisiakūniai ant kamieno, kamieno vidaus puvinys
Kaštoninė keršakandė (drugys)	paprastajam kaštonui	vasarą lapuose rusvos dėmės – vikšrų išgraužti takai

Žievėgraužis tipografas pažeidė daugiausia valstybinių miškų

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimų užfiksuota 3387 ha plote. Vabzdžių pažeidimai sudarė 45 % visų židinių, o žalingiausias vabzdys – žievėgraužis tipografas – pažeidė 1377 ha. Per visus 2025 metus pažeidimų plotas siekė 4447 ha – trečdaliu mažiau nei 2024 m., kai buvo pažeista 6678 ha.

Pažeidimų priežastis (2025 m. I pusmetis)	Plotas, ha
Visi pažeidimai valstybiniuose miškuose	3387
Vabzdžiai iš viso	1508
iš jų žievėgraužis tipografas	1377
Abiotiniai veiksniai (vėjas, sausra ir kt.)	850
Drebulinė pintis	276
Džiūstantys uosynai	172
Elninių žvėrių nulaupyta žievė jaunuolynuose	142
Šakninė pintis spygliuočių medynuose	112

Šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos ministerija (2025-07-30).

Nors 2025 m. pirmosios generacijos skraidžiusių tipografų buvo perpus mažiau nei rekordiniais 2024 metais, miškininkai perspėja, kad sudėtingiausia padėtis išliks 40 metų ir vyresniuose eglynuose, nes daugelyje vietovių tipografo populiacija tebėra gausi. Todėl pagrindinis miškininkų dėmesys skiriamas tipografo populiacijos stebėsenai ir jo plitimo kontrolei.

Tipografo pažeistą eglę išduoda rudi gręžimo miltai ir rudėjantys spygliai

Žievėgraužis tipografas – smulkus tamsiai rudas vabalas, kurio patelės deda kiaušinėlius po eglės žieve, o išsiritusios lervos graužia takus, nutraukdamos medžio maisto medžiagų apykaitą. Po žieve išgraužti takai primena raides – dėl to vabalas ir vadinamas tipografu. Pažeistą eglę galima atpažinti iš rudų gręžimo miltų ties kamieno apačia ir žievės plyšiuose, smulkių skylučių žievėje, kartais – sakų lašelių. Vėliau eglės spygliai paruduoja ir byra, o žievė atšoka.

Tipografas ypač dauginasi po karštų, sausų vasarų ir vėtrų, kai miške lieka daug išvirtusių ir nusilpusių eglių. Todėl miškininkai kabina feromonines gaudykles – 2025 m. pirmąjį pusmetį jų iškabinta 4278, – ir skubiai iškerta bei išveža pažeistus medžius, kol iš jų neišskrido nauja vabalų karta. Daugiau apie eglę ir jos priešus skaitykite eglės kortelėje.

Uosių džiūtį sukelia iš Rytų Azijos atkeliavęs grybas

Paprastąjį uosį nuo XX a. paskutinio dešimtmečio naikina uosių džiūtis – liga, kurią sukelia iš Rytų Azijos atkeliavęs grybas. Lietuvoje ji labai sumažino uosynų plotus: 2025 m. pirmąjį pusmetį džiūstantys uosynai užfiksuoti dar 172 ha. Ligos požymiai – vasarą džiūstančios ūglių viršūnės ir lapai, rusvos įdubusios dėmės žievėje, retėjanti laja. Ilgainiui medis nusilpsta, jo šaknis ir kamieno apačią puola kiti grybai, todėl džiūstantis uosis gali tapti pavojingas – jo šakos ir kamienas lūžta.

Veiksmingų būdų išgydyti sergantį uosį nėra, tačiau dalis medžių iš prigimties atsparesni ligai – miškininkai juos saugo ir naudoja atsparesniems uosiams išauginti. Plačiau apie šį medį rašome uosio kortelėje.

Guobų marą sukeliantį grybą platina žievėgraužiai karnišiai

Guobų maras – grybinė guobų, vinkšnų ir skirpstų liga, kurią platina žievėgraužiai karnišiai. Grybas užkemša medžio vandens indus, todėl vasarą staiga vysta ir gelsta lapai atskirose šakose, o perpjautos šakos skerspjūvyje matyti rudi taškeliai. Liga XX a. išnaikino milijonus guobų visoje Europoje, todėl seni, dideli šių medžių egzemplioriai šiandien reti. Kaip atskirti tris Lietuvoje augančias guobų rūšis, skaitykite gido dalyje apie guobas.

Šakninė pintis plinta per šviežius kelmus, todėl jie tepami karbamidu

Šakninė pintis – grybas, sukeliantis spygliuočių šaknų ir kamieno apačios puvinį. Pažeisti medžiai auga lėčiau, retėja, o vėtros juos lengvai išverčia. Grybo sporos įsikuria šviežiuose kelmuose ir per šaknų sąaugas pereina į gretimus medžius, todėl po ugdomųjų kirtimų miškininkai spygliuočių kelmus aptepa karbamido tirpalu. Drebulėms panašią žalą daro drebulinė pintis, sukelianti kamieno vidaus puvinį – ją lengva atpažinti iš kanopos formos vaisiakūnių ant kamieno. Parkuose ir kiemuose paprastųjų kaštonų lapus vasarą paruduoja kaštoninė keršakandė – apie ją rašome kaštono kortelėje.

Sodyboje medžius labiausiai saugo sveikos šaknys ir tinkama priežiūra

Kieme augančių medžių ligų dažnai neišvengsime, tačiau galime padėti medžiams jas lengviau atlaikyti. Daug medžių nusilpsta dėl statybų: pažeidus šaknis kasant tranšėjas, suvažinėjus ar užpylus žemę po laja, medis gali pradėti džiūti po kelerių metų. Todėl statybų metu aplink vertingus medžius verta aptverti bent lajos projekcijos plotą. Sausros metu jaunus ir neseniai pasodintus medžius laistykite, žemę aplink kamieną mulčiuokite, o sausas ir sergančias šakas laiku išgenėkite – kaip tai daryti, rašome straipsnyje medžių genėjimas rudenį ar pavasarį. Nepalikite atvirų, nelygių žaizdų ir neplėškite žievės.

Jei pastebite didesnius kenkėjų ar ligų židinius miške, apie juos galima pranešti miškininkams ar Valstybinei miškų tarnybai.

Sergantį saugotiną medį be leidimo kirsti galima tik tada, kai jis kelia pavojų

Liga medžio nepadaro „laisvu“ kirsti. Jei sergantis medis priskiriamas saugotiniems, jam kirsti reikia savivaldybės leidimo, tačiau atkuriamoji vertė mažinama pagal medžio būklę – blogos būklės medžiams 75 %, žuvusiems – 100 %. Be leidimo pašalinti saugotiną medį galima tik tada, kai jis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, turtui ar eismui, – tuomet per 3 darbo dienas reikia informuoti savivaldybę ir pateikti nuotraukas. Plačiau – straipsnyje apie medžių kirtimą sklype. Jei abejojate, ar medis pavojingas, pasikvieskite arboristą: jis įvertins kamieno ir šaknų būklę ir patars, ar medį galima išsaugoti.