Išsipildžiusios sąmokslo teorijos: JAV valdžia metė milžiniškus pinigus NSO tyrimams

Konspiracinės teorijos vis dažniau tampa realybe

Konspiracinės teorijos pastaraisias metais tapo neregėtai populiarios, o prie tokio populiarumo prisidėjo ir tai, kad dalis jų tampa realybe. Pirmojoje išsipildžiusių sąmokslo teorijų straipsnių serijos dalyje rašėme apie atskleistą istoriją, jog JAV CŽV iš tiesų vykdė minčių kontrolės eksperimentus su žmonėmis.

Antrojoje straipsnių serijos dalyje kalbėjome apie tai, kad prohibicijos metu JAV specialiai užnuodijo alkoholio atsargas, taip siekiant pažaboti sparčiai plintantį alkoholizmą ir kontrabandą.

Trečiojoje dalyje rašėme apie tai, kaip JAV visuomenės sveikatos tarnyba „mokslo vardan“ stebėjo, kaip juodaodžiai vyrai kankinasi ir galiausiai miršta dėl sifilio sukeltų ligos padarinių.

Ketvirtojoje dalyje aptarėme jau ne vieną dešimtmetį plėtojamą teoriją apie tai, kad vanduo ir jame esančios cheminės medžiagos gali daryti įtaką varlių patinų lyčiai; chemijos paveikti varlių patinai tampa patelėmis.

Penktajame straipsnyje kalbėjome apie tai, kad prieš ištisus dešimtmečius, didžiųjų tabako kompanijų papirkti medikai vieningai melavo nieko neįtariančiai visuomenei ir teigė, kad rūkymas, ne tik nedaro neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, bet net jai padeda.

Šeštoje straipsnių serijos dalyje pristatėme tai, kad po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Amerikos pareigūnai dėjo didžiules pastangas siekiant įgyvendinti operaciją „Paperclip“ , kurios pagalba į JAV buvo atgabenti nacių mokslininkai; jie JAV gavo ne tik naują gyvenimą, bet ir atleidimą nuo baisiausių karo nusikaltimų.

Septintojoje dalyje kalbėjome apie cukraus ir saldumynų industrijos sąmokslą: cukraus pramonė daug metų slėpė tikrąją cukraus žalą žmogaus sveikatai ir net papirkinėjo mokslininkus, kad tiesą atskleisti galintys tyrimai būtų slepiami. 

Tuo tarpu paskutinėje, aštuntojoje šių straipsnių serijos dalyje aptariame JAV vyriausybės vykdytą plataus masto programą NSO egzistavimui tirti^[1].

Nuo 2008 iki 2011 m. JAV Pažangiai aerokosminių grėsmių identifikavimo programai buvo skirta beveik 22 mln. dolerių. Nors tai buvo nedidelė dalis 600 mlrd. dolerių metinio Gynybos departamento biudžeto, tačiau pakankama, kad atkreiptų visuomenės dėmesį.

Nors galiausiai eksperimentas nuėjo perniek ir programa buvo uždaryta – bent jau taip teigia oficialūs šaltiniai – klausimų dėl to netrūksta ir šiandien.

Diskusijos apie ateivius siekia Šaltojo karo laikotarpį

Mintis, kad mūsų planetoje gali lankytis ateiviai tikrai nėra nauja. Aktyviausi ufologai ir NSO entuziastai apie tai kalbėjo jau po Antrojo pasaulinio karo.

Pavyzdžiui, iš karto po karo pabaigos, lenkų emigrantas George'as Adamskis teigė susitikęs su „malonių, šiaurietiškos išvaizdos Veneros gyventojų rase“.

Kiek vėliau, 1947 m. vasarą, NSO šalininkus sudomino netoli Rosvelo, Naujosios Meksikos valstijoje sudužęs įrenginys: buvo manoma, kad tai buvo ateivių kosminis laivas^[2].

Jau tuomet aktyviausi sąmokslo teorijų šalininkai tikino, kad ten buvo rasti neaiškios kilmės „antropomorfiniai kūnai“, o avarijos nuolaužos buvo patikėtos privatiems kariniams rangovams, kurie skubėjo atrakinti ateivių įrangą anksčiau nei rusai.

Iš tiesų, jau gerokai vėliau, po Sovietų Sąjungos žlugimo rasti dokumentai parodė, kad nerimas dėl ginklavimosi varžybų, kurias paskatins ateivių technologijos, buvo abipusis ir smarkiai jaučiamas tiek amerikiečių, tiek sovietų gretose.

Bėgant metams, diskusijos apie NSO egzistavimą vis iškildavo į viešumą, tačiau bene didžiausio dėmesio sulaukė 2017 m. išleistas Leslie Kean bestseleris, nagrinėjęs galimybę, jog NSO iš tiesų egzistuoja, o JAV valdžia apie tai žino ir net finansuoja dalį su NSO susijusių tyrimų.

Paskatinti šios knygos, darbo ėmėsi ir žurnalistai. 2017 m. pabaigoje „New York Times“ paskelbė tos pačios L. Kean ir dar dviejų žurnalistų tyrimą apie tai, kad Pentagonas net dešimt metų vykdė slaptą NSO programą.

NSO tyrimams išleista milijonai dolerių, į programą buvo įsitraukę ir įtakingi politikai

„New York Times“ straipsnyje buvo pateikti du karinio jūrų laivyno įrašyti vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuoti NSO. Straipsnyje taip pat buvo teigiama, kad slapta Pentagono programa, itin aktyviai, buvo vykdoma mažiausiai trejus metus, o kiti tyrimai tęsėsi iki dešimtmečio arba, galimai, net nebuvo nutraukti, tik dar labiau įslaptinti.

Tuomet buvo atskleista ir tai, kad tokiems NSO tyrimams buvo išleista daugiau nei 20 mln. dolerių. Programa nagrinėjo įvairius atvejus, įskaitant tokius, kai kariniai pilotai teigė matę skraidančių objektų, kurie atrodė „prieštaraujantys fizikos dėsniams“^[3].

Programai vadovavo buvęs Gynybos departamento žvalgybos pareigūnas Luisas Elizondas. Buvęs demokratų senatorius Haris Ridas gavo finansavimą programai 2009 m., vėliau ją rėmė dabar jau velionis, demokratų senatorius Danielis Inouye ir taip pat miręs respublikonų senatorius Tedas Stivensas.

Šiai programai vadovavęs L. Elizondo atsistatydindamas teigė, kad kariuomenė į ją žiūrėjo nepakankamai rimtai.

„Nepaisant daugybės įrodymų tiek įslaptintu, tiek neįslaptintu lygiu, tam tikri asmenys Gynybos departamente ir toliau griežtai priešinasi tolesniems tyrimams, kurie gali kelti taktinę grėsmę mūsų lakūnams, jūreiviams ir kariams, o galbūt net ir egzistencinę grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – L. Elizondo rašė savo atsistatydinimo laiške gynybos sekretoriui Džimui Matisui.

Tuo tarpu su JAV žiniasklaida bendravęs šaltinis iš Kongreso teigė, kad senatorius H. Ridas pats galiausiai sutiko, kad programos tęsti neverta: buvo nuspręsta, kad per ne vienerius tyrimų metus, nieko svarbaus atrasto nėra.

Bandymų išsiaiškinti NSO kilmę būta ir anksčiau, to netrūksta ir šiandien

Ši programa tikrai ne vienintelė, kuria JAV vyriausybė siekė surinkti daugiau informacijos apie potencialų ateivių egzistavimą. JAV pajėgos dar 1947-1969 m. vykdė NSO stebėjimus pagal programą „Mėlynoji knyga“. Šis projektas buvo JAV karinių oro pajėgų (USAF) tyrimų serija, skirta pranešimams apie neatpažintus skraidančius objektus tirti ir vertinti.

Projektu buvo siekta nustatyti, ar NSO kelia kokią nors potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui ir ar juos galima priskirti žinomiems orlaiviams arba gamtos reiškiniams.

Pagrindiniai „Mėlynosios knyga“ tikslai buvo rinkti ir analizuoti pranešimus apie NSO stebėjimus, gautus iš kariškių ir civilių, nustatyti ir suskirstyti NSO stebėjimus į įvairias kategorijas, tirti atvejus, kurie buvo laikomi nepaaiškinamais arba keliančiais potencialų susirūpinimą.

Per visą projekto gyvavimo laikotarpį buvo surinkta ir ištirta tūkstančiai pranešimų apie NSO. Dauguma šių pranešimų galiausiai buvo paaiškinti kaip „žemiški reiškiniai“: pavyzdžiui, orlaivių šviesos, meteorologiniai reiškiniai, atmosferos anomalijos ar kiti gamtos reiškiniai. Tik nedidelė dalis atvejų liko klasifikuojami kaip „neatpažinti“.

Tiesa, projekto „Mėlynoji knyga“ kritikai teigė, kad kai kurie NSO stebėjimai nebuvo tinkamai ištirti arba kad pranešimų teikimo procese trūko skaidrumo. Dėl to, nuolat kildavo diskusijų dėl projekto veiksmingumo ir dėl to, ar tai buvo nuoširdus bandymas suprasti pranešimus apie NSO, ar tiesiog būdas valdyti visuomenės nuomonę.

1969 m. projektas „Mėlynoji knyga“ oficialiai baigėsi, o JAV karinės oro pajėgos padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog NSO kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tiesa, projekto nutraukimas buvo platesnio sprendimo perskirstyti išteklius kitiems karinių oro pajėgų prioritetams dalis.

Tuo tarpu pastaraisiais metais, Jungtinių Valstijų vyriausybė vėl aktyviai tyrė pranešimus apie NSO pagal programą, vadinamą „Neatpažintų oro reiškinių darbo grupe“.

Šią darbo grupę 2020 m. įsteigė JAV Gynybos departamentas (DoD), reaguodamas į padidėjusį karinio personalo ir visuomenės susidomėjimą ir susirūpinimą dėl NSO stebėjimų.

Darbo grupė siekė rinkti ir analizuoti duomenis apie šiuos stebėjimus, kad nustatytų, ar šie neatpažinti oro reiškiniai kelia kokią nors potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Atrodo, kad tokie stebėjimai duoda vaisių. Prieš keletą savaičių buvęs JAV žvalgybos pareigūnas Deividas Gruschas vieno posėdžio Kongrese metu pasakojo, kad JAV vyriausybė slapta vykdo jau ne vieną dešimtmetį trunkančią programą, pagal kurią yra renkamos ir bandomos ištirti sudužusių ateivių laivų liekanos.