Suprasti akimirksniu
  • Vanduo keičia varlių patinų lytį
  • Tyrimus paskatino sąmokslo teorija apie „homoseksualias varles“
  • Berklio universiteto tyrimas patvirtino, kad vandenyje esantis atrazinas gali pakeisti varlių lytį
  • Atrazinas yra aptinkamas vandenyje ir gali kenkti tiek gyvūnui, tiek ir žmogui
Šaltiniai
Varlės
Vandenyje esančios chemijos paveikti varlių patinai taip tampa patelėmis. Ed van Duijn/Unsplash nuotrauka

Vanduo keičia varlių patinų lytį

Konspiracinės teorijos pastaraisias metais tapo neregėtai populiarios, o prie tokio populiarumo prisidėjo ir tai, kad dalis jų tampa realybe. 

Pirmojoje išsipildžiusių sąmokslo teorijų straipsnių serijos dalyje rašėme apie atskleistą istoriją, jog JAV CŽV iš tiesų vykdė minčių kontrolės eksperimentus su žmonėmis.

Antrojoje straipsnių serijos dalyje rašėme apie tai, kad prohibicijos metu JAV specialiai užnuodijo alkoholio atsargas, taip siekiant pažaboti sparčiai plintantį alkoholizmą ir kontrabandą.

Trečiojoje dalyje rašėme apie tai, kaip JAV visuomenės sveikatos tarnyba „mokslo vardan“ stebėjo, kaip juodaodžiai vyrai kankinasi ir galiausiai miršta dėl sifilio sukeltų ligos padarinių.

Tuo tarpu šioje dalyje aptarsime jau ne vieną dešimtmetį plėtojamą teoriją apie tai, kad vanduo ir jame esančios cheminės medžiagos gali daryti įtaką varlių patinų lyčiai; chemijos paveikti varlių patinai taip tampa patelėmis[1]

Tyrimus paskatino sąmokslo teorija apie „homoseksualias varles“

Tyrimai, kurių rezultatai patvirtino, kad vandenyje esančios medžiagos daro įtaką varlių lyčiai, buvo atlikti 2010 m. Tačiau tiek iki tol, tiek ir po tyrimų, viešojoje erdvėje netrūko diskusijų, jog vandenyje esančios cheminės medžiagos varles paverčia homoseksualais.

Tokią idėją itin aktyviai rėmė kraštutinių pažiūrų JAV radijo laidų vedėjas, žymus įvairių sąmokslo teorijų šalininkas ir autorius Aleksas Džounsas. Jis ne kartą viešai teigė, kad vandenyje esančios cheminės medžiagos varles paverčia homoseksualiomis, tačiau anuomet, jokių realių įrodymų, patvirtinančių jo teoriją, nepateikė.

Tačiau tai A. Džounsui netrukdė savo teorijos išplėtoti dar labiau. Jis net teigė, kad Pentagonas naudoja chemines medžiagas, vadinamas „gėjų bomba“, kurios ir žmones skatina tapti homoseksualiais. Taip jis grindė savo nuomonę apie tai, kad pastaruoju metu „Amerikoje atsirado tiek daug gėjų“[2].

Nors kurį laiką manyta, kad nuomonė, jog skirtingos cheminės medžiagos skatina homoseksualumą žmonių tarpe yra labiau „nišinė“ teorija, pastaruoju metu ji tampa vis populiaresnė. Iš tiesų, praėjusį mėnesį demokratų kandidatas į prezidentus Robertas Kenedis jaunesnysis, vienoje tinklalaidėje taip pat teigė, kad „cheminis poveikis prisideda prie to, kad vaikai patiria seksualinę disforiją“.

„Jei cheminės medžiagos taip veikia varles, yra daug kitų įrodymų, kad jis taip veikia ir žmones“, – teigė R. Kenedis jaunesnysis[3].

Tiesa, vėliau jo rinkiminės kampanijos atstovai žiniasklaidai patikino, kad politikas savo pastabose omenyje turėjo „lytinę disforiją“, ne „seksualinę disforiją“.

Anksčiau populiarinama buvo ir homoseksualių varlių teorija. Austino Santaniello/Unsplash nuotrauka
Anksčiau populiarinama buvo ir homoseksualių varlių teorija. Austino Santaniello/Unsplash nuotrauka

Berklio universiteto tyrimas patvirtino, kad vandenyje esantis atrazinas gali pakeisti varlių lytį

O tokios ir panašios teorijos, ilgus metus plačiai paplitusios interneto platybėse ir aktyviausių konspiracinių teorijų šalininkų gretose, galiausiai patraukė ir mokslininkų dėmesį. Juos ypač sudomino galimai užteršto vandens poveikis varlių lytiškumui.

2010 m. Kalifornijos universiteto Berklyje paskelbto mokslinio darbo išvadose teigiama, kad net kas dešimtas varlių patinas, veikiamas įprasto pesticido atrazino, patiria hormonų disbalansą, dėl kurio tampa patelėmis[4]

Berklio universiteto integruotos biologijos profesorius Tyrone'as B. Hayesas teigia, kad 75 proc. taip chemiškai iškastruotų varlių iš esmės yra mirusios, nes negali daugintis laukinėje gamtoje.

„Šiems varlių patinams trūksta testosterono ir visų testosterono valdomų dalykų, įskaitant spermą. Taigi jų vaisingumas kai kuriais atvejais siekia 10 proc., ir tai tik tuo atveju, jei tuos gyvūnus izoliuojame ir suporuojame su patelėmis. Aplinkoje, kurioje jie konkuruoja su neeksponuotais gyvūnais, jie neturi jokių galimybių daugintis. Kai juos auginame, priklausomai nuo šeimos, gauname nuo 10 iki 50 proc. patelių. Tai gali išnaikinti populiaciją vien dėl to, kad tai labai iškreipia lyčių santykį“, – sako profesorius.

Nors eksperimentai buvo atlikti su įprastomis laboratorinėmis varlėmis, lauko sąlygomis atlikti tyrimai rodo, kad atrazinas, stiprus endokrininę sistemą ardantis preparatas, panašiai veikia laukines varles ir gali būti viena iš varliagyvių nykimo visame pasaulyje priežasčių.

Kitais profesoriaus T. B. Hayeso tyrimais taip pat nustatyta, kad daugelio atrazinu ir kitais pesticidais užterštuose Vidurio Vakarų Amerikos upeliuose gyvenančių varlių imuninė sistema yra sutrikusi, todėl jos dažniau miršta nuo bakterinių ligų.

Atraziną gaminanti bendrovė „Syngenta“ ginčija daugelį šių tyrimų, tačiau profesorius T. B. Hayesas teigia, kad tuomet, kai visame pasaulyje yra atliekami tyrimai, rodantys atrazino sukeliamas problemas visiems tiriamiems stuburiniams gyvūnams, visi jie negali klysti:

„Žmonės turi suprasti, kad, kaip ir vartodami vaistus, jie turi nuspręsti, ar nauda yra didesnė už žalą. Atrazinas paveiks ne kiekvieną varlę ar žmogų, bet ar norite rizikuoti, turint omenyje visus kitus dalykus, kuriuos, kaip žinome, atrazinas daro ne tik žmonėms, bet ir graužikams, varlėms ir žuvims?“
Vandenyje aptinkama daugybė gyvūnus veikiančių cheminių medžiagų. Annos Sushok/Unsplash nuotrauka
Vandenyje aptinkama daugybė gyvūnus veikiančių cheminių medžiagų. Annos Sushok/Unsplash nuotrauka

Atrazinas yra aptinkamas vandenyje ir gali kenkti tiek gyvūnui, tiek ir žmogui

Atrazinas yra plačiai naudojamas herbicidas, ypač dažnai jis taikomas naikinant piktžoles žemės ūkio kultūrose, pavyzdžiui, kukurūzuose, cukranendrėse ir kitose kultūrose.

Tačiau atrazinas pasižymi vidutiniu arba dideliu patvarumu aplinkoje, o tai reiškia, kad jis gali išlikti aktyvus dirvožemyje ilgą laiką po panaudojimo. Būtent dėl tokio jo patvarumo gali kilti susirūpinimas dėl galimo požeminio vandens užteršimo.

Pastaraisiais metais dėl galimo atrazino poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai kyla daug ginčų ir diskusijų. Kiek anksčiau buvo susirūpinta dėl jo ryšio su endokrininės sistemos trikdžiais, kurie gali paveikti žmonių ir laukinių gyvūnų hormonų sistemas.

Žinoma, kad atrazinas ypač kenksmingas vandens organizmams, ypač varliagyviams, ir gali sukelti neigiamą poveikį jų vystymuisi ir dauginimuisi[5].

Naujausiais tyrimais taip pat nustatytas galimas ryšys tarp žmonių apsigimimų, mažo gimimo svorio bei atrazino poveikio vaisiui dar motinos įsčiose.

Dėl šių tyrimų rezultatų, JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) peržiūri šio pesticido naudojimo taisykles. Kelios valstijos net svarsto galimybę uždrausti atrazino naudojimą, be to, dėl medžiagos jau yra pateikti šeši kolektyviniai ieškiniai, kuriais siekiama uždrausti jo naudojimą. Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) galimai pavojingo atrazino naudojimą jau yra uždraudusi.

avatar
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
4.arrow_upward
5.arrow_upward
Marek Kucka, Kristina Pogrmic-Majkic, Svetlana Fa, Stanko S. Stojilkovic, Radmila Kovacevicb. Atrazine Acts as an Endocrine Disrupter by Inhibiting cAMP-specific Phosphodiesterase-4 ncbi.nlm.nih.gov