Kol „Orlen“ išsimoka milijardinį pelną, Lietuva ruošiasi mauti kelnes būsto savininkams
Kol „Orlen“ išsimoka milijardinį pelną, Lietuva ruošiasi mauti kelnes būsto savininkams, o surinktus mokesčius atiduoda „Orlen“, kurios savininkė – Lenkija.
Lietuvos mokesčių mokėtojai pagrįstai klausia: kodėl jų pinigai keliauja pelningos Lenkijos energetikos milžinės „PKN Orlen“ kišenėn, kai šalyje trūksta lėšų keliams, švietimui ar sveikatos apsaugai? „Orlen Lietuva“, Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo gamykla, priklausanti „PKN Orlen“, 2023 metais uždirbo šimtus milijonų eurų pelno, o motininė bendrovė 2025 m. paskelbė išmokėjusi rekordinius 1,7 mlrd. eurų dividendus akcininkams už praėjusius metus. Tuo metu Lietuva, užuot rūpinusis savo piliečiais, šiai įmonei skiria milijonus eurų paramos, o eiliniam būsto savininkui ketina užkrauti naujus mokesčius, nes, girdi, „pinigų nėra“.
„Orlen Lietuva“ vykdo 1 mlrd. eurų vertės gamyklos modernizavimo projektą, siekdama padidinti efektyvumą ir perdirbti daugiau naftos į aukštesnės vertės produktus
Kas už tai moka? Didžiąją dalį finansuoja pati „PKN Orlen“ grupė, naudodama sukauptą pelną ir, tikėtina, skolintas lėšas. Tačiau Lietuva prisideda – skiria iki 54,4 mln. eurų per pelno mokesčio lengvatas, taršos leidimų kompensacijas ir kitus mechanizmus. Tai ne grynieji iš biudžeto, o mokesčių lengvatos, kurios galėjo būti panaudotos kitur. Pavyzdžiui, gynybai – už 54 mln. eurų išeitų 5 tankai ir dar liktų 4,4 mln. smulkioms detalėms (jei pirktų nevogdami). O jei vagiant – tankai kainuotų po 12 mln., bet vis tiek bent 4 tankai tilptų.
Kol dalinamos lengvatos milijardinius pelnus išsimokančiai įmonei, Lietuvoje planuojama naikinti lengvatinį PVM šildymui, nes „trūksta lėšų“, ir įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Koks dar PVM šildymui? Čia ne prabangos prekė, o būtinybė! Kokie dar turto mokesčiai? Juk pajamų mokestį jau sumokėjome! Vidutinis lietuvis, kovojantis su augančiomis šildymo ir elektros sąskaitomis, klausia: kodėl mano pinigai keliauja pelningai Lenkijos bendrovei, o ne mano gerovei?
„PKN Orlen“ klesti: 2025 m. paskelbė išmokėsianti 1,7 mlrd. eurų dividendų už 2024 metus
„Orlen Lietuva“ irgi prisideda prie šios sėkmės: pelnas prieš mokesčius – 294,3 mln. eurų, pardavimo pajamos – per 6 mlrd. eurų. Tačiau Lietuva, neturėdama nė vienos „Orlen Lietuva“ akcijos, negauna jokios tiesioginės dividendų grąžos. Pelnas ir dividendai keliauja į Lenkiją, o Lietuva lieka su „netiesiogine nauda“ – darbo vietomis ir strateginiu objektu.
Kodėl Lietuva remia įmonę, kuri akivaizdžiai gali pati finansuoti savo projektus? „Orlen Lietuva“ teigia, kad be lengvatų modernizavimas neįvyktų, o gamykla galėtų užsidaryti. Bet kai dividendai skaičiuojami milijardais, sunku patikėti, kad „PKN Orlen“ trūksta pinigų. Kritikai sako, kad tai politinis žaidimas – Lietuva aukoja mokesčių mokėtojų interesus, kad pataikautų Lenkijai. O kandesni, tokie kaip amžinai valdžia nepatenkintas Šimaitis, vis dar piktas dėl „Ignitis“ privatizacijos, šaukia, kad viskas dėl to, jog Skvernelio žmona dirba „Orlen“. 
Pelno mokesčio paslaptis: kiek mokesčio „Orlen“ išvengia?
„Orlen Lietuva“ 2023 m. uždirbo 294,3 mln. eurų pelno prieš mokesčius, tad teoriškai turėjo sumokėti apie 44 mln. eurų pelno mokesčio. Tačiau realiai, pasinaudojusi lengvatomis už modernizavimą ir perkėlusi praeities nuostolius, įmonė greičiausiai sumokėjo tik 10–20 mln. eurų. Tai reiškia, kad Lietuva kasmet netenka apie 24–34 mln. eurų, kurie galėjo likti biudžete. Per penkerius metus tai gali siekti 100–150 mln. eurų – pinigai, kurie vietoj kelių ar ligoninių nugula Lenkijos akcininkų kišenėse. Taip „Orlen“ teisėtai „optimizuoja“ mokesčius, o Lietuva, užuot reikalavusi daugiau, dalina lengvatas kaip Kalėdines dovanas.
Skvernelio laikų „nuolaidos“
Per Skvernelio premjeravimą (2016–2020 m.) „Orlen Lietuva“ gavo mažiausiai 31,71 mln. eurų dokumentuotų lengvatų, kompensacijų ir pajamų: 5,9 mln. eurų per VIAP lengvatą, 10 mln. eurų Rengės bylos kompensaciją, 15,81 mln. eurų už elektros rezervą. Realistiškas įvertis, įskaitant krovinių tarifų nuolaidas, siekia 41,71–51,71 mln. eurų. Kai kas šneka net apie 70–80 mln. eurų, jei skaičiuotume maksimalias tariamas nuolaidas. Ar tai susiję su Skvernelio žmonos darbu „Orlen Baltics Retail“? Įrodymų nėra, bet kas galėtų paneigti…
Kol „Orlen“ gauna lengvatas, lietuvių energijos kainos ir būsto išlaikymo kaštai auga, o mokesčių našta sunkėja. Vietoj 54,4 mln. eurų „Orlen“ lengvatų valdžia galėjo atsisakyti NT mokesčio idėjos ir neišbuožinti gyventojų. Ironiška: „Orlen Lietuva“ tiekia degalus, už kuriuos mokame rinkos kainą, pelnas keliauja svetur, o lietuviams dedami mokesčiai, kurie atiduodami tam pačiam „Orlen“.
Lietuva turi ginti savo interesus
Jei „Orlen Lietuva“ tokia svarbi, kodėl nesiderama dėl akcijų ar pelno reinvestavimo? Dabar situacija primena Stepukonio lošimą kazino mokesčių mokėtojų pinigais. Kol „Orlen“ išsimoka rekordinius dividendus, lietuvis būsto savininkas svarsto, ar pajėgs susimokėti būsimus mokesčius, ir ar vaikams paliks namą, ar tik NT mokesčių skolas.
Gal laikas Seimui apsispręsti, kam jis tarnauja – vietos gyventojams ar užsienio korporacijoms?
