Išsipildžiusios sąmokslo teorijos: cukraus pramonė slėpė žalą ir fabrikavo mokslinius tyrimus

Konspiracinės teorijos vis dažniau tampa realybe

Konspiracinės teorijos pastaraisias metais tapo neregėtai populiarios, o prie tokio populiarumo prisidėjo ir tai, kad dalis jų tampa realybe. Pirmojoje išsipildžiusių sąmokslo teorijų straipsnių serijos dalyje rašėme apie atskleistą istoriją, jog JAV CŽV iš tiesų vykdė minčių kontrolės eksperimentus su žmonėmis.

Antrojoje straipsnių serijos dalyje kalbėjome apie tai, kad prohibicijos metu JAV specialiai užnuodijo alkoholio atsargas, taip siekiant pažaboti sparčiai plintantį alkoholizmą ir kontrabandą.

Trečiojoje dalyje rašėme apie tai, kaip JAV visuomenės sveikatos tarnyba „mokslo vardan“ stebėjo, kaip juodaodžiai vyrai kankinasi ir galiausiai miršta dėl sifilio sukeltų ligos padarinių.

Ketvirtojoje dalyje aptarėme jau ne vieną dešimtmetį plėtojamą teoriją apie tai, kad vanduo ir jame esančios cheminės medžiagos gali daryti įtaką varlių patinų lyčiai; chemijos paveikti varlių patinai tampa patelėmis.

Penktajame straipsnyje kalbėjome apie tai, kad prieš ištisus dešimtmečius, didžiųjų tabako kompanijų papirkti medikai vieningai melavo nieko neįtariančiai visuomenei ir teigė, kad rūkymas, ne tik nedaro neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, bet net jai padeda.

Šeštoje straipsnių serijos dalyje pristatėme tai, kad po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Amerikos pareigūnai dėjo didžiules pastangas siekiant įgyvendinti operaciją „Paperclip“ , kurios pagalba į JAV buvo atgabenti nacių mokslininkai; jie JAV gavo naują gyvenimą, bet ir atleidimą nuo baisiausių karo nusikaltimų.

Tuo tarpu šiame straipsnyje atskleisime cukraus ir saldumynų industrijos sąmokslą: verslas daug metų slėpė tikrąją cukraus žalą žmogaus sveikatai ir net papirkinėjo mokslininkus, kad tiesą atskleisti galintys tyrimai būtų slepiami^[1]. 

Verslas fabrikuodavo mokslinių tyrimų duomenis siekdami slėpti cukraus žalą žmogaus sveikatai

Ne tik tabako kompanijos siekė nuslėpti tikrąją savo produktų žalą žmogaus sveikatai; taip ilgus metus elgėsi ir cukraus pramonės atstovai. Iš tiesų, verslininkai net papirkinėjo mokslininkus, kad nepatogūs tyrimai būtų slepiami. 2016 m. moksliniame žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtame straipsnyje atskleista, kad cukraus pramonė šeštajame dešimtmetyje finansavo tyrimus, kuriuose buvo sumenkinta rizika, susijusi su cukraus vartojimu, ir vietoj to kaltę vertė riebalams^[2].

O nuslėpti iš tiesų buvo ką. Dabar jau yra plačiai žinoma, kad per didelis cukraus vartojimas gali sukelti įvairių pavojų sveikatai. Pavyzdžiui, itin saldžių maisto produktų ir gėrimų vartojimas gali prisidėti prie svorio didėjimo, nutukimo ir polinkio persivalgyti. Didelis cukraus kiekis taip pat gali padidinti riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu^[3].

Be to, mityba, kurioje gausu pridėtinio cukraus, yra susijusi su išaugusia širdies ligų rizika, nes gali sukelti aukštą kraujospūdį, uždegimą ir didelį trigliceridų kiekį. Kai kurie tyrimai rodo, kad didelis cukraus kiekis gali būti susijęs su pažinimo funkcijų pablogėjimu ir padidėjusia demencijos ir Alzheimerio ligos rizika.

Mokslininkai susivienijo su verslu, didžiausiu sveikatos trikdžiu pavertė riebalus

Tačiau dabar visiems prieinama informacija ir žinios prieš keletą dešimtmečių buvo sistemingai slepiama, o šiandien jau yra žinoma, kad tai tikrai nėra gandai ar dar viena sąmokslo teorija. XX a. septintajame dešimtmetyje cukraus pramonė finansavo mokslinius tyrimus, kurie sumenkino cukraus keliamą pavojų ir pabrėžė riebalų keliamą pavojų.

Tuomet Cukraus tyrimų fondas net turėjo viešai paneigti buvusį susirūpinimą dėl galimo cukraus poveikio širdies ligoms, o šiam reikalui galiausiai pasitelkė Harvardo mokslininkų tyrimus.

Verslo ir akademikų bendradarbiavimo vaisiai galiausiai buvo paskelbti 1967 m. moksliniame žurnale „New England Journal of Medicine“.

Tai buvo išsami, tačiau melaginga literatūros apžvalga, kurioje buvo nagrinėjami įvairūs tyrimai ir eksperimentai. Buvo teigiama, kad visi tyrimai, kuriuose buvo kaltinamas cukrus, kelia didelių problemų, ir padaryta išvada, kad geriausias būdas kovoti su koronarine širdies liga yra iš mitybos išbraukti riebalus, ne cukrų.

Nors dabar nėra jokių galutinių įrodymų, kad Cukraus tyrimų fondas specialiai redagavo 1967 m. Harvardo mokslininkų paskelbtą darbą, tačiau netrūksta netiesioginių įrodymų, kad cukraus lobistų interesai lėmė peržiūros išvadas.

Tai rodo ankstesni verslininkų veiksmai ir, žinoma, žodžiai. 1954 m. Cukraus tyrimų fond prezidentas pasakė kalbą, kurioje apibūdino puikią verslo galimybę: jei amerikiečius pavyktų įtikinti valgyti mažiau riebalų, vardan jų sveikatos, jiems reikėtų tuos riebalus pakeisti kuo nors kitu – cukrumi^[4].

Žinoma, septintajame dešimtmetyje cukraus pramonės atstovai suprato, kad visuomenė ima vengti cukraus dėl galimų sveikatos problemų, todėl ėmėsi darbo ir siekė visomis įmanomomis priemonėmis ištaisyti savo produkto reputaciją.

Taip, pasitelkus mokslininkus, vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad žmonės, valgydami mažiau cukraus ir daugiau daržovių, turėjo teigiamą poveikį sveikatai, buvo atmestas, nes toks mitybos pokytis neva buvo neįmanomas. Kiti tyrimai taip pat buvo įvairiai paneigiami. Galiausiai, buvo atsigręžta į riebalus, kurie buvo įvardinti didžiausiu priešu žmogaus sveikatai ir net gyvybei.

Cukraus pramonėje melo nestinga ir šiandien

Tam tikro lygio manipuliacijų bei melo nestinga ir šiandien. Pavyzdžiui, 2011 m. atliktame tyrime buvo pateiktas visiškai nemokslinis teiginys: vaikai, kurie valgo saldainius, tariamai, sveria mažiau nei tie, kurie jų nevalgo. Tik geriau pasigilinus į šią situaciją paaiškėjo, kad tyrimą finansavo Nacionalinė konditerijos įmonių asociacija, atstovaujanti tokioms įmonėms kaip „Hershey“ ir „Skittles“.

Tuo tarpu 2015 m. netikėtai paaiškėjo, kad populiariųjų gazuotų gėrimų gamintoja, pramonės milžinė „Coca-Cola“ aktyviai, tačiau slapta finansavo tyrimus, kuriuose svorio metimas siejamas tik su fiziniais pratimais, ne sveika mityba. Taip buvo siekiama sumenkinti svarbų netinkamos mitybos vaidmenį nutukimui.

Tiesa, cukraus pramonės lobistai net ir dabar savo indėlio formuojant naratyvą apie cukraus žalą žmogui, nepripažįsta. Iš Cukraus tyrimų fondo išsivysčiusios Cukraus asociacijos pareigūnai dabar teigia negalintys komentuoti seniai įvykusių situacijų bei aplinkybių.

„Pripažįstame, kad Cukraus tyrimų fondas turėjo užtikrinti didesnį visos savo mokslinių tyrimų veiklos skaidrumą, tačiau tuo metu, kai buvo paskelbti aptariami tyrimai, finansavimo atskleidimo ir skaidrumo standartai nebuvo tokie įprasti kaip šiandien. Apskritai gaila, kad pramonės finansuojami tyrimai yra vadinami suteptais. Dialoge dažnai pasigendama to, kad pramonės finansuojami moksliniai tyrimai buvo informatyvūs sprendžiant pagrindinius klausimus“, – sako asociacija.