Išsipildžiusios sąmokslo teorijos: gydytojai melavo, jog rūkymas yra sveika

Konspiracinės teorijos vis dažniau virsta tikrove

Konspiracinės teorijos pastaraisias metais tapo neregėtai populiarios, o prie tokio populiarumo prisidėjo ir tai, kad dalis jų tampa realybe. Pirmojoje išsipildžiusių sąmokslo teorijų straipsnių serijos dalyje rašėme apie atskleistą istoriją, jog JAV CŽV iš tiesų vykdė minčių kontrolės eksperimentus su žmonėmis.

Antrojoje straipsnių serijos dalyje kalbėjome apie tai, kad prohibicijos metu JAV specialiai užnuodijo alkoholio atsargas, taip siekiant pažaboti sparčiai plintantį alkoholizmą ir kontrabandą.

Trečiojoje dalyje rašėme apie tai, kaip JAV visuomenės sveikatos tarnyba „mokslo vardan“ stebėjo, kaip juodaodžiai vyrai kankinasi ir galiausiai miršta dėl sifilio sukeltų ligos padarinių.

Ketvirtojoje dalyje aptarėme jau ne vieną dešimtmetį plėtojamą teoriją apie tai, kad vanduo ir jame esančios cheminės medžiagos gali daryti įtaką varlių patinų lyčiai; chemijos paveikti varlių patinai tampa patelėmis.

Tuo tarpu šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kad prieš ištisus dešimtmečius, didžiųjų tabako kompanijų papirkti medikai vieningai melavo nieko neįtariančiai visuomenei ir teigė, kad rūkymas, ne tik nedaro neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, bet net jai padeda^[1].

Rūkymas – žalingas, tačiau prieš beveik šimtą metų jis buvo laikomas naudingas sveikatai

Dabartiniais laikais rūkymas yra laikomas nepageidaujamu žalingu įpročiu, keliančiu daugybę pavojų tiek pačiam rūkančiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams.

Daugybės tyrimų dėka šiandien jau žinome, kad rūkymas pagrindinė įvairių rūšių vėžio, įskaitant plaučių, gerklės, burnos, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, kasos ir gimdos kaklelio, priežastis^[2].

Rūkymas taip pat yra pagrindinė širdies ligų, įskaitant vainikinių arterijų ligą, širdies priepuolius ir insultą, priežastis, jis didina kraujospūdį. Rūkymas net gali sukelti vaisingumo problemų, didelių komplikacijų nėštumo metu ir neigiamai paveikti kūdikio sveikatą.

Be to, tabake esanti priklausomybę sukelianti medžiaga nikotinas sukelia ne tik fizinę, bet ir psichologinę priklausomybę. Dėl to, metant rūkyti gali pasireikšti abstinencijos simptomai, tokie kaip dirglumas, potraukis, nerimas ir depresija.

Tačiau tai, ką apie rūkymą ir jo žalą žinome šiandien, prieš beveik šimtą metų būtų nustebinę didžiąją visuomenės dalį. Juk prieš daugybę metų, didžiosios tabako kompanijos pačiais įvairiausiais būdais siekė įtikinti pirkėjus, kad cigaretės nekenkia sveikatai; net buvo bandyta teigti, kad rūkymas gali būti net naudingas.

Iš tiesų, tabako milžinės buvo pagrindiniai lobistai ir dosnūs politinių kampanijų rėmėjai, nestokojantys lėšų. Dėl to, kompanijos galėjo nusipirkti politikų ir kitų įtakingų asmenų palankumą, tuo pat metu paneigdamos mokslinius įrodymus apie cigarečių pavojų žmogaus sveikatai. Taip nupirkti buvo net mokslininkai ir medikai.

Gydytojai rūkė patys, jų nuomonę pirkdavo rūkalų kompanijų vadovai

XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje cigaretės jau buvo itin populiarios, tačiau apie jų poveikį žmogaus sveikatai buvo žinoma itin mažai. Galbūt dėl to, bene didžiausi rūkaliai buvo patys medikai.

Tuo pasinaudoti suskubo tabako kompanijų vadovai ir cigarečių reklamuotojai, o didžiausi tabako prekių ženklai net kovojo dėl medikų dėmesio ir norėjo savo produktą prastumti kaip patį „sveikiausią“ ir populiariausią tarp gydytojų^[3].

Anuometę situaciją vertinant dabar, JAV visuomenės sveikatos tyrėjai mano, kad „American Tobacco“ buvo pirmoji įmonė, reklamoje pasitelkusi gydytojus.

1930 m. plakate buvo pavaizduotas baltai apsirengęs medikas su „Lucky Strike“ pakeliu ir teiginiu: „20 679 gydytojai teigia, kad „Luckies“ mažiau erzina gerklę“.

Ilgainiui, tokios reklamos tapo visiška norma. Pavyzdžiui, 1946 m. „RJ Reynolds“ kampaniją grindė šūkiu: „Daugiau gydytojų rūko „Camels“ nei bet kokias kitas cigaretes“^[4].

Jei šiandien tokia sąsaja tarp cigarečių, rūkymo ir gydytojų gali stebinti, XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje medikai iš tiesų dar nebuvo atradę aiškaus ryšio tarp rūkymo ir plaučių vėžio ar kitų ligų.

Tai puikiausiai pasitarnavo didžiosioms tabako kompanijoms: cigarečių reklamose tabako kompanijos naudojosi gydytojų autoritetu, kad jų teiginiai apie cigaretes atrodytų teisingesni. 

Masačusetso farmacijos ir sveikatos mokslų koledžo istorijos ir socialinių mokslų profesorė Marta Gardner sako, kad ketvirtajame dešimtmetyje žmonės ėmė nerimauti, nes sparčiai plito plaučių vėžys; mirštamumas nuo plaučių vėžio ėmė augti.

„Žmonės tai pastebėjo ir susirūpino, bet tai nereiškia, kad jie žinojo, jog tai – cigaretės“, – sako ji.

Kita vertus, nors cigaretės iš tiesų sukeldavo kosulį ir gerklės dirginimą, tabako bendrovės tai išnaudojo savo naudai, kad reklamuotų savo produktą kaip geresnį už konkurentų: buvo teigiama, kad problemų kėlė ne visos cigaretės – tik tos kitos, konkurentų^[5].

Melagingi tyrimai apie rūkymo naudą buvo skleidžiami žiniasklaidos pagalba

Tačiau tabako bendrovės naudojosi ne tik gydytojais, tačiau ir žiniasklaida, buvo pasitelkiami net melagingi tyrimai. Pavyzdžiui, 1937 m. bendrovė „Philip Morris“ „Saturday Evening Post“ reklamoje teigė, kad gydytojai atliko tyrimą, kuris parodė, jog „rūkaliams pakeitus įprastas cigaretes į „Philip Morris“, visi gerklės dirginimo atvejai visiškai dingo“. Šiame tyrime buvo gudriai nepaminėta „Philip Morris“ finansiškai rėmė tyrime dalyvavusius gydytojus.

Net ir vėliau, „Philip Morris“ ir toliau reklamavo savo remiamus tyrimus, o panašios praktikos ėmėsi ir kitos bendrovės. „R. J. Reynolds Tobacco Company“ net įsteigė Ryšių su medikais skyrių ir reklamavo jį medicinos žurnaluose. Bendrovė taip pat pradėjo mokėti mokslininkams ir gydytojams už mokslinius tyrimus ir vėliau juos cituoti savo reklamose.

XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje, kai tabako bendrovėms teko susidurti su svariais įrodymais, kad jų gaminiai sukelia plaučių vėžį, reklamos strategijos ėmė keistis. Ekspertai teigia, kad tuomet visos skirtingos cigarečių kompanijos tarsi ėmė bendradarbiauti ir vieningai propagavo idėją, jog neva dar nežino, ar cigaretės iš tiesų kenkia.

Pavyzdžiui, 1954 m. tabako kompanijos išleido pareiškimą, kuriame teigė, kad tyrimai, rodantys vėžio ir rūkymo ryšį, kelia nerimą, bet nėra įtikinami. Bendrovės net įkūrė tyrimų komitetą, kuris turėjo ištirti šį klausimą. Būtent po šios žinios, cigarečių reklamose jau nebebuvo rodomi gydytojai ir jų melagingi teiginiai.

Tiesa apie rūkymo žalą buvo atskleidžiama lėtai

Ilgainiui, patys gydytojai vis dažniau ėmė pasisakyti apie cigarečių žalą. 1964 m. buvo paskelbta JAV generalinio chirurgo ataskaita, kurioje teigiama, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, gerklų vėžį ir lėtinį bronchitą. Tokias nuomones ėmė reikšti ir daugiau medikų.

Tik devintajame dešimtmetyje, kai įrodymai prieš rūkymą buvo nenuginčijami, korporacijos pradėjo pripažinti, kad rūkymas kelia pavojų sveikatai.

Tiesa, pačios tabako kompanijos per savo tyrimų komitetą iki 1998 m. toliau tvirtino, kad vis dar vyksta „ginčai“ dėl cigarečių kenksmingumo, tačiau tais pačiais metais Tabako institutas ir Tabako tyrimų komitetas buvo išformuoti pagal teisminį susitarimą.

Galiausiai, 2006 m., po septynerius metus trukusio teismo proceso, federalinė teisėja Gladys E. Kessler pripažino tabako kompanijas kaltomis dėl sąmokslo, nes jos „slopino mokslinius tyrimus, naikino dokumentus, manipuliavo nikotino vartojimu, kad padidintų ir įtvirtintų priklausomybę“.