Zarasų rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, ežerai, Stelmužė ir naujienos

Kas yra Zarasų rajono savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė yra šiaurės rytų Lietuvos pakraštyje, Aukštaičių aukštumoje, prie Latvijos ir Baltarusijos sienų. Centras – Zarasai, antras miestas – Dusetos, miesteliai – Antalieptė, Aviliai, Salakas ir Turmantas. Per Zarasus eina A6 kelias Kaunas–Daugpilis, rytais – geležinkelis Vilnius–Daugpilis.

Tai ežeringiausia Lietuvos savivaldybė: čia telkšo 305 ežerai, tarp jų – Drūkšiai, Luodis, Sartai ir Avilys, o Zarasų miestą iš visų pusių supa ežerai.

Zarasų skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Zarasai – gamtos ir turizmo kraštas, kurio ekonomika silpna. Vidutinė alga (apie 1 935 eurai) – mažiausia iš visų 60 savivaldybių, darbo vietų tūkstančiui gyventojų – 48-a vieta, vaikų dalis – trečia mažiausia, per dešimtmetį gyventojų sumažėjo daugiau nei 19 %. Socialinės pašalpos gavėjų – vieni daugiausių šalyje.

Tačiau turistų tūkstančiui gyventojų Zarasai sulaukia daugiau nei dauguma savivaldybių (13-a vieta) – ežerai, Didžiosios salos apžvalgos aikštelė ir Saukų galerija traukia lankytojus. Biudžeto pajamos vienam gyventojui (apie 2 810 eurų) – aštuntos didžiausios, kultūrai skiriama 9,4 % išlaidų (14-a vieta). 2024 m. gegužės 1 d. atlikta seniūnijų reforma – vietoj 10 liko 5 seniūnijos. 2023 m. meru išrinkta Liberalų sąjūdžio atstovė Nijolė Guobienė, taryboje daugiausia vietų (6 iš 21) gavo socialdemokratai.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės merė – Nijolė Guobienė (rinkimuose iškėlė Liberalų sąjūdis); prisiekė 2023 m. balandžio 13 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 21 narys, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos socialdemokratų partija – 6
• Liberalų sąjūdis – 4
• Darbo partija – 3
• Politinis komitetas „Kurk Zarasams“ – 3
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2
• Politinis komitetas „Švari savivalda“ – 1
• Lietuvos regionų partija – 1
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkamas 21 tarybos narys ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei dešimtadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 16 850, 2026 m. – 13 635 (–19,1 %). Pagal gyventojų pokytį tai 55-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 44,1 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 10,9 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 27,4 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 59 vaikai (4,3 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –233. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –164, iš jų vidaus migracijos saldo – –211.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 1 935 € (neto – 1 243 €). Tai 74 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 60-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 13,9 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 10,5 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 52-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 14,0 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruota 890 bedarbių.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 455 ūkio subjektai – 33,4 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 3 698 samdomi darbuotojai, arba 271 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje svarbiausi žemės ūkis, miškininkystė, smulkus verslas ir turizmas: apgyvendinimo įstaigose 2025 m. apsistojo apie 19,2 tūkst. svečių, populiarios kaimo turizmo sodybos prie ežerų. Zarasuose veikia maisto ir medienos apdirbimo įmonės, dalis gyventojų dirba Visagine, Utenoje ar Latvijoje.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 38,3 mln. eurų pajamų – 2 810 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 8). Palyginti su 2021 m. (25,2 mln. eurų), pajamos išaugo 52 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 53,5 % pajamų, valstybės dotacijos – 38,6 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 40,9 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (33,9 %), socialinei apsaugai (17,3 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (9,4 %).

Geografija ir gamta

Rajonas išsidėstęs Aukštaičių aukštumoje; aukščiausia vieta – Pratkūnų kalnas (apie 240 m) prie Salako, žemiausia – 101 m prie Šventosios. Čia eina Šventosios, Dysnos ir Dauguvos intakų vandenskyra, telkšo 305 ežerai ir 3 tvenkiniai (didžiausias – Antalieptės marios). Miškai dengia apie 37 % ploto, vyrauja pušynai, didžiausi – Salako-Tumiškių ir Gražutės; rajone yra Gražutės regioninis parkas.

Ribojasi su Rokiškio rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Visagino savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Kupiškio rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė.

Istorija

Zarasai įsikūrę senojoje sėlių žemėje. XIX a. miestas buvo vadinamas Novoaleksandrovsku, tarpukariu – Ežerėnais, dabartinis vardas grąžintas 1929 m. Stelmužės ąžuolas, manoma, yra vienas seniausių Europos ąžuolų. Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d., 1959 m. prie jo prijungta dalis panaikintų Dusetų, Dūkšto ir Obelių rajonų. 1995 m. įsteigta Zarasų rajono savivaldybė, 2024 m. sumažintas seniūnijų skaičius.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Po 2024 m. reformos rajone – penkios seniūnijos. Zarasų seniūnijoje (su miestu) gyvena apie 8 tūkst. žmonių, Dusetų – apie 3,1 tūkst., Imbrado – 1,6 tūkst., Salako – 1,2 tūkst., Turmanto – apie 1 tūkst. Panaikintos Antalieptės, Antazavės, Degučių, Suvieko ir Zarasų miesto seniūnijos prijungtos prie gretimų.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvos ąžuolas, ir Stelmužės dvaro sodyba.
• Zarasų Didžioji sala su apžvalgos ratu ir paplūdimiais.
• Šarūno ir Nomedos Saukų galerija Zarasuose.
• Dusetos ir Sartų ežeras – žiemą čia vyksta tradicinės ristūnų lenktynės.
• Gražutės regioninis parkas, Antalieptė ir Salakas.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 5 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Sėlių a. 22, 32110 Zarasai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.