Ignalinos rajono savivaldybė: meras, seniūnijos, gyventojai, ežerai ir naujienos

Kas yra Ignalinos rajono savivaldybė

Ignalinos rajono savivaldybė yra rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, prie Baltarusijos sienos. Jos centras – Ignalina, antras miestas – Dūkštas, miesteliai – Mielagėnai, Rimšė ir Tverečius, o kaimų – daugiau nei septyni šimtai. Rajone telkšo per du šimtus ežerų, todėl jis dažnai vadinamas Lietuvos ežerų kraštu.

Nors pavadinimą su rajonu sieja Ignalinos atominė elektrinė, ji yra kaimyninėje Visagino savivaldybėje; elektrinės uždarymas vis dėlto stipriai paveikė ir Ignalinos krašto darbo rinką.

Ignalinos skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Ignalinos rajonas – ryškiausias Lietuvos demografinių iššūkių pavyzdys. Per dešimtmetį jis neteko 21,3 % gyventojų – daugiau nei bet kuri kita savivaldybė. Vaikų iki 15 m. dalis (9,9 %) – antra mažiausia šalyje, pensinio amžiaus žmonių dalis (29,3 %) – trečia didžiausia, gimstamumas – vienas mažiausių. Gyventojų tankumas – vos 9 žmonės kvadratiniame kilometre, antras mažiausias Lietuvoje.

Registruotas nedarbas (12,3 % darbingo amžiaus gyventojų) yra didžiausias tarp visų 60 savivaldybių, o socialinės pašalpos gavėjų tūkstančiui gyventojų – ketvirta daugiausia. Turizmas tampa viena svarbiausių išeičių: tūkstančiui gyventojų tenkančių svečių skaičiumi rajonas yra septintas šalyje, o Aukštaitijos nacionalinis parkas ir žiemos sporto centras traukia lankytojus ištisus metus.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Laimutis Ragaišis (rinkimuose iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga); prisiekė 2023 m. balandžio 19 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 21 narys, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Lietuvos socialdemokratų partija – 9
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 7
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2
• Lietuvos žaliųjų partija – 1
• Liberalų sąjūdis – 1
• Darbo partija – 1

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkamas 21 tarybos narys ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė neteko daugiau nei penktadalio gyventojų: 2016 m. pradžioje jų buvo 16 674, 2026 m. – 13 127 (–21,3 %). Pagal gyventojų pokytį tai 60-a vieta iš 60, kai visos šalies gyventojų skaičius per tą laiką sumažėjo tik 0,3 %. Miestuose gyvena 39,7 % gyventojų, likusieji – kaimo vietovėse; šalies vidurkis – 68,5 % miestiečių.

Vaikai iki 15 metų sudaro 9,9 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 29,3 % (šalyje – 21,9 %). Senjorų dalis čia gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, todėl socialinės ir sveikatos paslaugos savivaldybei yra vienas didžiausių iššūkių. 2025 m. savivaldybėje gimė 49 vaikai (3,7 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –261. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –205, iš jų vidaus migracijos saldo – –264.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 059 € (neto – 1 306 €). Tai 79 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 46-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 12,6 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 12,3 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 60-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). Prieš dešimtmetį, 2016 m., rodiklis buvo didesnis – 15,4 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 864 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 469 ūkio subjektai – 35,7 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 3 047 samdomi darbuotojai, arba 232 tūkstančiui gyventojų. Darbo vietų čia gerokai mažiau nei gyventojų, todėl dalis žmonių dirba kaimyniniuose miestuose.

Rajono ekonomikoje vyrauja miškininkystė, medienos perdirbimas, žemės ūkis ir turizmas. Dalis gyventojų dirba Visagine ir kitose savivaldybėse, darbo vietų tūkstančiui gyventojų čia vienos mažiausių šalyje. Ignalinoje veikia Lietuvos žiemos sporto centras su slidinėjimo trasomis, o kaimo turizmo sodybos prie ežerų – svarbus pajamų šaltinis ne tik vasarą.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 33,7 mln. eurų pajamų – 2 568 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 27). Palyginti su 2021 m. (21,6 mln. eurų), pajamos išaugo 56 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 58,2 % pajamų, valstybės dotacijos – 34,8 %.

Išlaidos 2025 m. siekė 36,7 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (30,9 %), socialinei apsaugai (19,3 %), kultūrai, sportui ir poilsiui (8,8 %).

Geografija ir gamta

Rajonas užima apie 1 445 km² – antrą pagal dydį plotą Utenos apskrityje. Miškai dengia apie trečdalį teritorijos, pelkės – daugiau nei dešimtadalį, vandenys – beveik 8 %. Reljefas kalvotas; aukščiausios kalvos – Nevaišių kalnas (289 m) ir Būdakalnis, o nuo Ladakalnio atsiveria garsi ežerų panorama. Didžiausi ežerai – Dysnai, Dringis, Dūkštas, Apvardai, Lūšiai ir Baluošas; teka Dysna ir Birvėta. Dalis rajono priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui, didžiausias miškas – Ažvinčių giria. Per rajoną eina Vilniaus–Daugpilio geležinkelis.

Ribojasi su Švenčionių rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė, Visagino savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Širvintų rajono savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė.

Istorija

Ignalinos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Švenčionių apskrities apylinkių. 1959 m. prie jo prijungtas panaikintas Dūkšto rajonas, 1962 m. – dvi Švenčionių rajono apylinkės. 1977 m. rajono teritorijoje įkurta atominės elektrinės statybininkų gyvenvietė Sniečkus (dabar Visaginas). 1995 m. įsteigta Ignalinos rajono savivaldybė, 2003 m. šiaurinė Rimšės seniūnijos dalis perduota Visagino savivaldybei, 2009 m. įsteigtos 47 seniūnaitijos.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Rajone – 12 seniūnijų. Ignalinos miesto seniūnijoje gyvena daugiau nei trečdalis visų rajono gyventojų (apie 5,1 tūkst. 2021 m.), kitose – nuo maždaug 380 iki 1,4 tūkst. žmonių. Didžiausios kaimiškosios gyvenvietės – Didžiasalis ir Vidiškės.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Aukštaitijos nacionalinis parkas – Ladakalnis, Ginučių vandens malūnas, Stripeikių bitininkystės muziejus, ežerų pažintiniai takai.
• Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia – XVIII a. medinė šventovė su varpine.
• Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje – slidinėjimo trasos ir vasaros pramogos.
• Dūkštas ir Dysnų ežeras – vienas didžiausių Lietuvos ežerų.
• Ažvinčių giria – sengirė su rezervatu ir pažintiniu taku.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 12 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Laisvės a. 70, LT-30122, Ignalina). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.