Vilnių lepino 42 laipsnių šiluma (1959 m. vasarą). Arba nustokite kliedėti apie karščio rekordus

Prieš 64 metus 42 laipsnių temperatūra tebuvo kūnui maloni šiluma

Kaip tik vasara – taip Lietuvoje vis kalbama apie karščio rekordus, dėl kurių neva kaltas klimato atšilimas. Apie šį reiškinį gausiai kalbama mokyklose, o vaikai jau „ruošiami“ tapti pasaulio gelbėtojais ir žūtbūt mažinti klimato kaitą iššaukiančius veiksnius. Tačiau panagrinėjus plačiau, pasirodo, kad dabartinė temperatūra – tokia pati ar net žemesnė nei buvo prieš ne vieną dešimtį metų, tik tada buvo įvardyta kaip maloni „šiluma“.

1959 metų liepa, Vilnius – žymiausia vilniečių pasibuvimo vieta – Vilnelė. Ant jos kranto lepinasi kone visas miesto jaunimas, neatsilieka ir vyresnieji, kviesdami draugus pasimatyti ne į svečius, bet ant Vilnelės kranto pasišnekučiuoti.

„Ir vis tik neblogai, kad nors kartą puiki vasara“, – taip 42 laipsnių šiluma apibūdinta tuometiniame Tarybų Lietuvos žurnale^[1].

Nors ir oficialiai meteorologų neužfiksuota, tačiau 42 laipsnių termometro stulpelyje matyta temperatūra, įvardyta kaip kaulų nelaužanti šiluma, pastaraisiais metais tapo vos ne kasdieniu rekordu vasaromis: šių metų rugpjūčio 17-ąją neva buvo užfiksuotas karščio rekordas – temperatūra Birštone įkaito iki 34,6 laipsnio, o tokiu pat metu 2022-aisiais karščio rekordas (32,0 laipsnio) buvo priskirtas Ventei^[2].

1959-aisiais Lietuvoje buvo fiksuota ir daugiau šilumos rekordų

O štai saulėtieji 1959-ieji, panašu, Lietuvą ne kartą palepino malonia kaitra. Tais metais buvo fiksuotas ne vienas temperatūros rekordas, o svarbiausia, termometrų stulpeliai kilstelėdavo net aukščiau nei dabar, kai taip garsiai šaukiama apie globalinį atšilimą.

1959 metų liepos 13 dieną Varėnoje buvo užregistruotas šilumos rekordas – 36,8 laipsnio – laikėsi net 35 metus^[9]!

Stebėtinai aukšta temperatūra tais pačiais metais lietuvius lepino ir pavasarį – kovo 1-ąją Kybartuose ir Lazdijuose buvo pasiektas šilumos rekordas – oras įšilo iki 11,8 laipsnių^[10].

Tiesa, LHMT pranešė, kad tais pačiais metais spalio 28-ąją tuose pačiuose Kybartuose buvo išmatuota 16,1 laipsnio šiluma^[11].

Žiniasklaidos priemonėse gausiai kalbama apie „neregėtus“ karščio rekordus

2022 metais šis karščio rekordas buvo pasitiktas su įspūdingomis antraštėmis žiniasklaidos priemonėse, kurios puikiai dera prie „link katastrofos artėjančio klimato atšilimo“ temos: „To nebuvo jau daug metų: Vilniuje pagerintas net 33 metų karščio rekordas“^[4].

Prie klimato atšilimo temos dar pridėkime žiemą visame pasaulyje nuskambėjusią garsią frazę apie niūrųjį Vilnių, kuriame saulė per visą sausio mėnesį bendrai paėmus švietė vos 5 valandas^[3].

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, kad aukščiausios oro temperatūros Lietuvoje rekordas priklauso Zarasams, kuriuose 1994 metų liepos 30 dieną oras įkaito net iki 37,5 laipsnių šilumos^[5]. Tačiau ar prieš beveik trisdešimtmetį šie skaičiai termometro stulpelyje atrodė taip pat gąsdinančiai?

Remiantis LHMT pateiktomis mėnesio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgomis lyginant 2018 ir 2023 metų birželį, pastebėtina, kad temperatūra buvo labai panaši – aukščiausia temperatūra atitinkamai pasiekė 28–31 ir 27,8–31,0 laipsnius.

Liepos mėnuo tiek 2018-aisiais, tiek 2023-aisiais pernelyg nesiskyrė – termometro stulpelis aukščiausiai pakilo atitinkamai iki 30–34 ir 29,8–34,9 laipsnių.

Pakito spalvos orų žemėlapiuose – temperatūra „raudonuoja“

Akylesni gyventojai jau seniau pastebėjo, kad pastaraisiais metais kartu su visu visuotinio atšilimo vajumi pakito ir spalvos orų žemėlapiuose – kuo ryškiau pabrėžiant aukštą temperatūrą taip siekiama įbauginti visuomenę ir privesti ją prie minties, kad Žemė juda katastrofos link.

Pernai metais socialiniuose tinkluose buvo gausiai dalijamasi orų žemėlapių, kuriuos skiria ilgesnis laiko tarpas, palyginimu: pastebėta, kad pastaruoju metu aukštesnė orų temperatūra pateikiama gerokai dramatiškiau.

Skandalingu įrašu savo „Twitter“ paskyroje tąkart pasidalino orų pranešėjas Aidanas McGivernas – kairėje pusėje matyti senasis orų žemėlapis, kuriame vasariškus orus ir aukštesnę oro temperatūrą atspindi saulės piktogramos, o dešinėje – dabartinis orų žemėlapis, kuris vasarą „raudonuoja“ ir šaukte šaukia, kad su tokia temperatūra tuoj prieisime pasaulio pabaigos lieptelį.

Tik atkreipkite dėmesį: temperatūra tiek kairėje, tiek dešinėje esančiuose žemėlapiuose yra vienoda.

Dar viena manipuliacija: šiltėjantis klimatas gerina sąlygas erkėms

O štai, jeigu raudonuojantys oro temperatūros žemėlapiai jūsų dar neprivertė prieš miegą galvoti, kaip kuo skubiau išgelbėti pasaulį nuo globalinio atšilimo, galbūt taškus ant „i“ padės sudėti pavojaus varpai dėl erkių.

Gamtininkas Marius Čepulis, viešėdamas laidoje „Kvieskite daktarą“ pabrėžė, kad dėl nemažėjančios erkių populiacijos yra kalti patys žmonės, nes turi aukštą kūno temperatūrą^[6]. Suprask – nekenksmingi tik tie, kurie jau mirė, o ir kūnai jų jau gerokai atšalę.

„Pagrindinis veiksnys, kuris didina erkių populiaciją, tai klimato kaita – mes šildome klimatą. Kuo šiltesnė žmogaus kūno temperatūra, tuo erkės labiau nori jį rinktis. Žmogus skanesnis, kai šilta. Čia mums perspėjimas iš viršaus, kad jei šilsim – turėsim problemų su erkėmis, erkių jau dabar daug daugiau peržiemoja“, – teigė M. Čepulis.

Klimato kaita naudinga finansavimo įsisavinimui

Turbūt nereikia nė sakyti, kuo ir kam naudingas globalinis atšilimas. 2020 metais „Financial Times“ susipažino su dokumentais, kuriuose Jungtinių Tautų plėtros programai buvo pateikti keli įtarimai dėl galimo sukčiavimo ir korupcijos, susijusios su Pasauline aplinkos apsaugos priemone^[7].

„JT plėtros programos audito ir tyrimų biuro 2020 m. lapkričio mėn. ataskaitos projekto kopijoje aprašomi „finansiniai netikslumai“, kurių vertė siekia milijonus dolerių visame JT plėtros programos – Pasaulio aplinkos fondo – finansuojamų projektų portfelyje visame pasaulyje“, – rašoma „Financial Times“.

Projektus, kuriais neva siekiama padėti pasaulio šalims prisitaikyti prie klimato kaitos arba sušvelninti jos poveikį, 2014-aisiais kaip rizikingus įvertino ir pasaulinė nevyriausybinė kovos su korupcija organizacija „Transparency International“^[8].

Jos vertinimu (buvo nagrinėti septyni pagrindiniai klimato kaitos fondai), sudėtingas finansuotojų, vyriausybių ministerijų ir programas įgyvendinančių agentūrų tinklas kelia pavojų spragų atsiradimui, kurios gali sudaryti palankią terpę sukčiavimui ir korupcijai pasisavinant lėšas.