Žemės ūkio ministerija dangstosi klimato kaita
Panašu, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė sutrypti šimtametes tradicijas puoselėjantį renginį ir nebeorganizuoti Sartų žirgų lenktynių. Atsakomybę už renginio organizavimą bei teisę valdyti valstybei priklausantį hipodromą ŽŪM ketina užkrauti ant pustuštėmis kišenėmis gyvenančios Zarasų rajono savivaldybės pečių. Tuo tarpu pastaroji atsakomybės kratosi, mat tokiam renginiui ji pati vargiai sukrapštytų ir pusę reikiamos pinigų sumos, o ką jau kalbėti apie jos nuosavybėn atiduodamą hipodromą.
Daugelį metų iš eilės tradicinėse ristūnų žirgų lenktynėse dalyvavę žirgininkai spjaudosi ugnimi sakydami, kad jeigu Lietuvos valdžiai nereikia ristūnų žirgų, tai jie jų ir nebeaugins. Mat paruošti žirgą lenktynėms per metus atsieina daugiau nei 3 000 eurų, tuo tarpu lenktynių prizinis fondas toks skurdus, kad ir pirmųjų vietų laimėtojams nuberiama vos po 100 eurų.
Jei bus šalta, lenktynes bandys organizuoti
Iki šiol Sartų žirgų lenktynes ir jų metu vykstančią nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią žiemos šventę tradiciškai organizuodavo Žemės ūkio ministerija kartu su jai pavaldžiomis institucijomis ir Zarasų rajono savivaldybės administracija bei VšĮ Respublikine lenktyninių žirgų lyga (RLŽL).
Deja, valdininkai, kaip jau minėta, užsimojo šį renginį sunaikinti argumentuodami, kad Sartų ristūnų žirgų respublikinių lenktynių likimą esą nulėmė klimato kaita, o šilti orai tiesiog neleidžia suformuoti varžyboms reikalingo ledo tako.
Vis tik šiemet, artėjant vasariui ir viliantis, kad tradicijų tęstinumą užtikrinti pavyks, buvo sušauktas darbo grupės posėdis, kuriame dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai.
Buvo sutarta, kad tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2023“ vis tik bus organizuojamos vasario 18 dieną, tiesa, tik tuo atveju, kaip jau minėta, jei vyraus palankios oro sąlygos – minusinė oro temperatūra, leisianti Dusetų hipodrome suformuoti ledo trasą.
Savivaldybės išlaidos bus net keturis kartus didesnės
Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas piktinasi, kad ŽŪM šiemet net neparodė iniciatyvos surengti tradicines respublikines ristūnų varžybas ,,Sartai 2023“, nerengė posėdžio, o organizacinius darbus perkėlė ant Zarasų rajono savivaldybės administracijos pečių.
„Jau ir 50 procentų renginio išlaidų mums yra nemenki pinigai, bet juos skirsime, o likusią pusę išlaidų, tai sudaro apie 70 tūkstančių eurų, turi skirti ŽŪM. Jei ji nenorės, prašysime pinigų iš Vyriausybės“, – dėstė B. Sakalauskas.
Žemės ūkio ministerijai taip pat buvo pateiktas pasiūlymas atnaujinti ir valstybei priklausantį Dusetų hipodromą bei pritaikyti trasos dangą įvairioms oro sąlygoms.
Ledo trasai suformuoti reikia minusinės temperatūros
Kasmet prieš žirgų lenktynes Dusetų hipodrome būdavo liejamas vanduo ir tokiu būdu formuojama lenktynėms tinkama ledo trasa. Nesuformavus ledo tako, hipodrome rengti žirgų lenktynių praktiškai neįmanoma, mat trasa nėra pritaikyta varžyboms ir gali kelti pavojų netgi žirgų sveikatai.
„Tam, kad susiformuotų tinkamas ledo takas, reikėtų, jog liejant jį laikytųsi bent 7 laipsnių šaltukas. O naktimis bent dešimt dienų oro temperatūra nukristų iki 10 laipsnių šalčio. Tuomet susiformuotų tvirtas ledo takas. Kol kas to šalčio nėra – atšalimus nuolat lydi atlydžiai. Tad nežinia, ar sąlygos bus palankios žirgų lenktynėms“, – teigė Respublikinės lenktyninių žirgų lygos (RLŽL) veislininkystės specialistas Edgaras Jeninas.
Zarasų rajono mero Nikolajaus Gusevo teigimu, stebint orų prognozes, susidaro įspūdis, kad ledo dangos Dusetų hipodrome iki vasario 18 dienos paruošti nepavyks. Todėl net ir stengiantis, jei išliks tokios pačios orų tendencijos, kokios yra dabar, šiemet lenktynės nevyks: „Tačiau renginys ir šventė Dusetose vyks, bus organizuojamas žirgų paradas, mugė ir meno kolektyvų pasirodymas Dusetų mieste.“
Ministerija nori atsikratyti hipodromu, o žirgininkai – atsiriboti nuo ministerijos
Pasak RLŽL direktorės Joanos Kerytės, jau kelerius metus iš eilės neturint galimybės organizuoti Sartų žirgų lenktynes dėl nepalankių oro sąlygų, reikia ieškoti kitų galimybių kaip tęsti šią garsią tradiciją.
„Pavyzdžiui, atnaujinti hipodromą, kad jis tiktų žirgų sportui ištisus metus. Bet jei pati ŽŪM nėra linkusi to daryti, kyla klausimas, ar žirgininkams yra reikalinga ši ministerija. Gal tuomet žirgų sportą reikėtų perduoti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos globą“, – svarstė J. Kerytė.
„Dusetų hipodromas labai apleistas – ne kartą ŽŪM siūlėme jį atnaujinti, sutvarkyti. Tačiau jaučiame, kad ministerijai mūsų siūlymai nerūpi. Tad kreipsimės į Vyriausybės vadovę, nes anksčiau tokio masto tarptautiniai renginiai būdavo kuruojami ir aptariami būtent Vyriausybėje, o ne paliekami kurios nors ministerijos sprendimams. Šis renginys – tai visos valstybės prestižo reikalas. ŽŪM su malonumu atsikratytų hipodromo, tačiau iš kur mes imsime lėšų jam sutvarkyti? Didžiausi pinigai keliauja švietimo, socialinėms reikmėms, o visam kitam nelabai kas belieka. Valstybei priklausančių hipodromų valdymas nėra savivaldybių funkcija. Pati ministerija disponuoja nemenkomis sumomis ir turi išgalėti pasirūpinti valstybės turtu“, – tvirtino B. Sakalauskas.
Dusetiškiams Sartų lenktynės – brangi šventė
Sartų žirgų lenktynės į Dusetas (Zarasų r.) visuomet sutraukdavo kelias dešimtis tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių bei kaimyninių valstybių. Nuo seno ši šventė įprastai būdavo organizuojama pirmąjį vasario šeštadienį.
Pastaruosius keletą metų dėl susiklosčiusių sąlygų – pandemijos, nepalankaus oro – Sartų žirgų lenktynės neorganizuojamos. Tačiau dusetiškiams ir Zarasų krašto žmonėms ši šventė yra brangi ir įaugusi į kraują. Tai diena, kai ramybe alsuojantis miestelis atgyja ir nuo svečių gausos bei šurmulio tampa tartum pasaulio didmiesčiu.
Vyresniųjų kartų dusetiškiai pasakoja, kad per žirgų lenktynes Dusetose visada būdavo didžiausias kermošius, paežerėje degdavo laužai, kvepėdavo dūmu, o miestelio erdves puošdavo masyvios iš sniego nulipdytos skulptūros.
Pas kiekvieną dusetiškį suvažiuodavo giminės, didžiausios eilės žmonių dar neišaušus rytui stovėdavo mugėje prie prekybininkų kioskų, kad galėtų nusipirkti anuomet deficitinių prekių – zefyrų ir apelsinų. Prasidėjus ristūnų lenktynėms, žiūrovai išsirikiuodavo ties ežero pakrante ir palaikydavo eikliuosius žirgus bei jų vadeliotojus.
Legenda apie lenktynes ant Sartų ežero
Štai legendoje pasakojama, kad žirgų lenktynių ant Sartų ežero ledo ištakos slypi gilioje senovėje.
Sakoma, kad kadaise Dusetose gyveno piktas ponas. Kartą pas jį atėjo baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui jo nuotaka patiko, ir jis sugalvojo tą merginą paveržti. Ponas pasiūlė vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo.
Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina.
Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs į miestelį. Nežinia, kaip ten buvo, bet vaikinas varžybas laimėjo. Ponas baisiai įpyko ir liepė nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžo ir ežero gelmė jį prarijo kartu su rogėmis ir žirgais.
Sartų žirgų lenktynės rengiamos nuo 1905 metų
Na, o jeigu remtis ne legendomis, bet faktais, tai Sartų žirgų lenktynės rengiamos Dusetose nuo 1905 metų ir yra tapusios Lietuvos žirgų sporto tradicija.
1933 metais šį sporto renginį pradėjo remti LR Žemės ūkio ministerija. Karo metais šis renginys nebuvo organizuojamas, pokariu vėl buvo pradėtas rengti, o 1955 metais žirgų lenktynės tapo respublikinėmis. Iki 1996 metų žirgų lenktynės buvo organizuojamos ant Sartų ežero ledo. Vėliau šios varžybos pradėtos rengti Dusetų hipodrome ant dirbtinai suformuoto ledo tako, kuriam išlieti panaudojama apie 1 500 kubinių metrų vandens.
1968 metais kartu su žirgų varžybomis pradėtos rengti ir žiemos mugės. Jų metu prekiaujama riestainiais, dešromis, lašiniais, sūriais, alumi bei karštu vynu, įvairiais aukštaitiškais suvenyrais. Mugės metu veikia lauko virtuvės, kur galima pasisotinti karštu maistu, vyksta trankios liaudiškos muzikos kolektyvų pasirodymai.
Dusetiškiams vadelioti sekdavosi geriau
Dusetiškė žirgininkė, buvusi ilgametė Sartų žirgyno trenerė Vita Lingytė pirmą kartą startavo Sartų žirgų lenktynėse 1986 metais, kuomet jos dar buvo rengiamos ant Sartų ežero ledo. Tai, anot pašnekovės, ypatingas jausmas, lyginant su bet kuriomis lenktynėmis hipodromų trasose.
„Hipodrome trasos posūkiai būna pakelti, kad į šalį neneštų ristūno tempiamo vežimo. O važiuoti ant ežero ledo reikia mokėti, nes ten trasa lygi. Mes vietiniai treniruodavomės ant ežero ledo ir mūsų žirgai išmokdavo sulaikyti vežimą, kad jo posūkyje neišneštų. O atvažiavusiems į lenktynes dalyviams iš toliau, būdavo sunku įveikti ežero ledo trasą. Jiems dažnai vežimai posūkiuose skriedavo į šalį, tuomet žirgai pradėdavo šuoliuoti. Ežero ledas trūkinėdavo, tas garsas žirgus taip pat gąsdindavo, o mūsų žirgai jau būdavo įpratę ir į tą garsą nekreipdavo dėmesio. Bėgti žirgams ežero ledu yra minkščiau. Todėl mums vietiniams vadeliotojams rungtyniauti ant ežero būdavo nepalyginamai geriau“, – prisiminimais dalijosi žirgininkė.
Moteris daugiau nei 30 savo gyvenimo metų pašventė sportinei žirgininkystei, dabar ji dirba su profesija nesusijusį darbą, tačiau iki šiol yra azartiška žirgų lenktynių sirgalė. Pašnekovė vylėsi, kad ši Lietuvos žirginio sporto tradicija bus išsaugota.
Pastarųjų dienų oro prognozės nėra džiuginančios, tačiau, kad ir koks oras bebūtų vasario 18 dieną, Dusetose šventiniai renginiai vyks. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje bus organizuojami kultūriniai renginiai, miestelio erdvėse veiks mugė bei kitos savivaldybės ir bendruomenės iniciatyvos, bus organizuojamas ir Zarasų krašto gidų organizuojamas žygis.
