Ilgus metus geriausias gyvenimo sąlygas užtikrina Vilnius
Štai ir vėl suskaičiuota nemažai rodiklių ir paskelbta, kur Lietuvoje gyventi yra geriausia. Lietuvos gyvenimo kokybės indeksas (GKI) sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013-2020 m.
„Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.
Tikimės, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat manome, kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus“, – teigia projekto Lietuvosfinansai.lt vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė[1].
Neseniai savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas buvo papildytas 2021 m. duomenimis. GKI rodo, kad pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius toliau stabiliai užima pirmą vietą, TOP 5 savivaldybės taip pat išliko tos pačios – tik Kauno r. pralenkė Klaipėdos m. savivaldybę. Lyginant su 2020 m., į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių r. savivaldybė, švietimą – Raseinių r., Zarasų r. ir Molėtų r., viešąją infrastruktūrą – Pakruojo r.
Gyvenimo kokybė prasčiausia Zarasuose
Žemiausias GKI rodiklis 2021 m. buvo nustatytas Zarasų r. (0,44) savivaldybė.je. Toliaus seka Skuodo r. (0,45), Kelmės r. (0,45), Vilkaviškio r. 0,46) ir Lazdijų r. (0,46) savivaldybės. Tačiau Zarasų r. savivaldybė užima gana aukštą – 4 vietą, o Skuodo r. savivaldybė – 12 vietą pagal švietimo paslaugų sub-indeksą; Zarasų r. savivaldybė užima 8 vietą, o Vilkaviškio r. savivaldybė – 12 vietą pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą.
Tarp šių savivaldybių didžiausią pažangą 2013-2021 m. padarė Vilkaviškio r. (63 proc.), ir Kelmės savivaldybės (60 proc.), o mažiausią – Zarasų r. savivaldybė (41 proc.), kurios GKI nuo 2020 iki 2021 m. sumažėjo 4,2 proc.
Mažiausias darbo užmokestis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2021 m. buvo fiksuojamas Zarasų r. savivaldybėje (720 eurai), o didžiausias – Kelmės r. savivaldybėje (782 eurai).
2020-2021 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo Vilkaviškio r. savivaldybėje (nuo 712 iki 770 eurų), lėčiausiai, nors tarp šių savivaldybių buvo aukščiausias darbo užmokestis – Kelmės r. savivaldybėje (nuo 753 iki 782 eurų).
Kitas pavyzdys – registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2021 m. šis rodiklis didžiausias buvo Lazdijų r. (22,1), mažiausias – Skuodo r. (10,9) savivaldybėse.
Kalvarijos savivaldybės GKI 2013-2020 m. kiekvienais metais buvo žemiausias, tačiau 2021 m. šios savivaldybės GKI rodiklis pakilo į 55 poziciją. Vertinant atskiras Kalvarijos savivaldybės sritis – švietimo srityje užima 37 vietą, demografijos bei pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje – gana aukštą 18 poziciją, pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumo rodiklį – 27 poziciją[2].
Kaimiškos savivaldybės gali pasidžiaugti gerais rezultatais
Nustatyta, kad Kėdainiai yra pirmaujanti kaimiškoji savivaldybė. Čia yra geriausios materialinės gyvenimo sąlygos. Pagal švietimo paslaugų subindeksą Kėdainiai taip pat pirmauja tarp kaimiškųjų savivaldybių.
Kėdainiai išlaiko itin aukštas pozicijas ir bendroje savivaldybių švietimo paslaugų kokybės lentelėje – nusileidžia tik Vilniui, Kaunui ir Palangai.
Pagal gyventojų verslumą ir konkurencingumą Kėdainiai nusileido Jonavai ir Radviliškiui bei liko trečioje vietoje.
Pagal sveikatos paslaugų prieinamumą Kėdainiai, nors į penketuką geriausiųjų nepateko, tačiau liko vos viena pozicija žemiau – šeštoje vietoje iš visų kaimiškųjų savivaldybių.
Liūdniausiai statistikos lentelėje Kėdainiai atrodo viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo kontekste – tik 7 nuo galo[3].
Alytaus rajono savivaldybė pirmauja tarp apskrities savivaldybių vienoje iš svarbiausių – materialinių gyvenimo sąlygų srityje.
Alytaus rajone šis indeksas yra 0,94 (12 vieta tarp Lietuvos savivaldybių), Druskininkuose – 0,86, Alytaus mieste – 0,85, Varėnoje – 0,78, Lazdijuose – 0,70 (maksimali GKI vertė gali augti ir viršyti 1).
Kita labai svarbi gyvenimo sritis – demografiniai rodikliai bei gyventojų pilietinis ir visuomeninis aktyvumas. Šioje srityje Alytaus rajono savivaldybė taip pat turi geriausią rezultatą, jos indeksas – 0,42, Druskininkai – 0,41, Varėnos rajonas – 0,38, Alytaus miestas – 0,33, Lazdijai – 0,32.
Deja, visos Alytaus apskrities savivaldybės nepasižymi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodikliais[4].
Gyvenimo kokybės indeksas Klaipėdoje pablogėjo
2021 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,02 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,57. Lyginant su 2020 m. duomenimis, TOP 5 išliko tos pačios savivaldybės, tik Kauno rajonas aplenkė Klaipėdą, kuri iš buvusios 3 vietos atsidūrė 4-oje su 0,76 rodikliu. 5-oje vietoje yra Neringa (0,73). (2020 m. buvo 4-ta).
Pagal viešąją infrastruktūrą 2021 m. pirmavo Neringos, Druskininkų ir Ignalinos rajono savivaldybės.
Be to, pagal nusikaltimų skaičių tarp TOP 5 2021 m. savivaldybių irgi geriausia situacija buvo irgi Neringos savivaldybėje (1076 nusikaltimai, tenkantys 100 tūkst. gyventojų).
Tačiau Neringoje 2021 m. buvo mažiausias užimtų gyventojų tarp darbingo amžiaus gyventojų procentas (50 proc.), kai tuo tarpu kitose keturiose savivaldybėse užimtumas siekė apie 80 proc. ir daugiau. Čia taip pat mažiausiai suteikta globos ir slaugos paslaugų, tačiau mirtingumas Neringoje buvo žemiausias.
Švietimo paslaugų srityje didžiausias pokytis pasiektas irgi Neringoje (131 proc.), tuo metu neigiamas pokytis fiksuotas Klaipėdos mieste (-2 proc.)
Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje didžiausias indekso augimas ir vėl fiksuotas Neringos (31 proc.) bei Klaipėdos rajono. (19 proc.) savivaldybėse[5].
