Orų rekordai Lietuvoje: +37,5 °C karštis, −42,9 °C šaltis ir kiti ekstremumai

Lietuvos orai paprastai nebūna ekstremalūs, tačiau per daugiau nei šimtą metų matavimų meteorologai užfiksavo ir +37,5 °C karštį, ir −42,9 °C šaltį, 250 mm lietaus per parą ir viesulus, kurių vėjo greitis galėjo siekti 60–70 m/s. Žemiau – oficialūs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) rekordai: kur ir kada jie pasiekti, kodėl dažniausiai kartojasi tie patys miestai ir kurie metai buvo šilčiausi.

Karščiausia ir šalčiausia diena Lietuvoje

Absoliutus karščio rekordas – +37,5 °C, išmatuotas Zarasuose 1994 m. liepos 30 d. Šalčio rekordas – −42,9 °C, užfiksuotas Utenoje 1956 m. vasario 1 d. Tarp jų – daugiau nei 80 laipsnių amplitudė, kurią patiria tas pats rytų Lietuvos regionas: toliau nuo Baltijos jūros klimatas labiau žemyninis, todėl vasaros čia karštesnės, o žiemos šaltesnės nei pajūryje.

Rodiklis	Reikšmė	Vieta	Data
Aukščiausia oro temperatūra	+37,5 °C	Zarasai	1994-07-30
Žemiausia oro temperatūra	−42,9 °C	Utena	1956-02-01
Šilčiausia naktis (aukščiausia minimali temperatūra)	+25,1 °C	Molėtai	2023-08-07
Šilčiausi metai stotyje (vidutinė temperatūra)	+10,0 °C	Nida	2019 m.
Šalčiausi metai stotyje	+3,6 °C	Šiauliai ir Dūkštas	1942 ir 1987 m.
Šilčiausias mėnuo (vidutinė temperatūra)	+23,1 °C	Nida	2021 m. liepa
Šalčiausias mėnuo	−16,4 °C	Dūkštas	1987 m. sausis

Šilčiausia naktis 2023 m. rugpjūtį buvo išskirtinė: Molėtuose temperatūra visą naktį nenukrito žemiau +25,1 °C. Tokios „tropinės“ naktys (kai minimali temperatūra lieka aukštesnė nei +20 °C) Lietuvoje dar retos, bet būtent jos labiausiai vargina per karščio bangas – kūnas negauna progos atvėsti. Kaip karštis ir drėgmė veikia savijautą, aiškiname jutiminės temperatūros dalyje.

Kiekvieno mėnesio rekordai

Įdomiau už absoliučius rekordus yra mėnesių ekstremumai: jie rodo, kad ir sausį Lietuvoje gali būti beveik +15 °C, o birželį – šalna. Naujausias įrašas lentelėje – 2026 m. birželio 28 d. Druskininkuose išmatuoti +36,3 °C, karščiausia birželio diena per visą stebėjimų istoriją.

Mėnuo	Aukščiausia	Žemiausia
Sausis	+14,9 °C (2023-01-01, Druskininkai)	−40,5 °C (1940-01-25, Varėna)
Vasaris	+16,5 °C (1990-02-21, Kybartai)	−42,9 °C (1956-02-01, Utena)
Kovas	+25,5 °C (2024-03-31, Druskininkai)	−37,5 °C (1964-03-08, Varėna)
Balandis	+31,0 °C (2012-04-29, Alytus)	−17,6 °C (1941-04-03, Utena)
Gegužė	+32,7 °C (2018-05-30, Druskininkai)	−6,8 °C (1965 ir 1995 m., Varėna)
Birželis	+36,3 °C (2026-06-28, Druskininkai)	−2,7 °C (1977-06-01, Šilutė)
Liepa	+37,5 °C (1994-07-30, Zarasai)	+0,9 °C (1971-07-22, Varėna)
Rugpjūtis	+37,4 °C (2015-08-08, Birštonas)	−2,9 °C (1966-08-30, Varėna)
Rugsėjis	+35,1 °C (2015-09-01, Druskininkai)	−6,3 °C (1993-09-30, Varėna)
Spalis	+26,0 °C (1985-10-05, Kybartai)	−19,5 °C (1956-10-31, Varėna)
Lapkritis	+18,5 °C (1968 m.)	−23 °C (1998 m.)
Gruodis	+13,4 °C (1953-12-05, Šiauliai)	−34,0 °C (1969-12-31, Varėna)

Lentelėje krenta į akis du miestai: šilumos rekordai dažniausiai pasiekiami Druskininkuose, šalčio – Varėnoje. Abu yra pietų Lietuvoje, smėlėtose, miškingose vietovėse. Smėlis dieną greitai įkaista, o giedrą naktį greitai atiduoda šilumą, todėl tokiose vietose paros temperatūros svyravimai būna didžiausi. Liepos šalnos rekordas (+0,9 °C Varėnoje) parodo tą patį: net vidurvasarį giedrą naktį žemoje vietoje gali pašalti dirvos paviršius. Daugiau apie tai, kada būna pirmosios ir paskutinės šalnos, rasite orų sezonų dalyje.

Krituliai, sniegas ir lijundra

Didžiausias paros kritulių kiekis Lietuvoje – 250 mm, iškritęs prie Dusetų (Sartų ežero apylinkėse) 1980 m. liepos 2 d. Tai daugiau nei trijų vidutinių liepos mėnesių kritulių norma per vieną parą. Intensyviausia liūtis per valandą – 56 mm Švenčionių rajone 2011 m. rugsėjo 12 d.

• Daugiausia kritulių per mėnesį – 293,7 mm, Eidukai, 2017 m. spalis.
• Daugiausia per metus – 1322,8 mm, Lankupiai, 2017 m. (beveik dvigubai daugiau už vidutinę 695 mm metų normą).
• Mažiausiai per metus – 355,7 mm, Ukmergė, 1964 m.
• Ilgiausias lietus – beveik 4 paros be perstojo, 2005 m. rugpjūčio 9–12 d.
• Stipriausias snygis – 66 mm kritulių per 12 valandų, Nida, 2008 m. lapkričio 25 d.
• Storiausia sniego danga – 94 cm, Laukuva, 1931 m. kovas.
• Ilgiausia stichinė pūga – 78 val. 25 min., Panevėžys, 1969 m. vasario 8–11 d.
• Ilgiausia lijundra – 51 valanda, 1977 m. balandžio 12–14 d.
• Ilgiausias rūkas – 18 valandų, Varėna, 1984 m. lapkričio 2 d.

Lijundra – vienas pavojingiausių žiemos reiškinių: peršalęs lietus užšąla ant medžių, laidų ir kelių, susidaro ledo apvalkalas. 1985 m. lapkritį stebėtas apšalas, kurio skersmuo ant laidų siekė 60–130 mm. Kaip atskirti lijundrą nuo plikledžio ir kada jie būna dažniausiai, aiškiname plikledžio ir lijundros dalyje, o apie rūką – atskiroje dalyje.

Vėjas, viesulai ir kruša

Stipriausias išmatuotas vėjas Lietuvoje – 40 m/s Nidoje 1967 m. spalį ir 1999 m. gruodį (orkano „Anatolijus“ metu). Pagal Boforto skalę tai jau 12 balų – uraganas. Ką reiškia kiekvienas skalės laiptelis, rasite vėjo dalyje.

Viesulai Lietuvoje trumpi ir lokalūs, bet patys stipriausi: 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose ir 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių priemiestyje Ginkūnuose vėjo greitis galėjo siekti 60–70 m/s, 1986 m. birželio 6 d. Birštone – apie 50 m/s. Didžiausias krušos ledėkas, kurio skersmuo siekė 120 mm, iškrito Kybartuose 1995 m. liepos 10 d., o 1964 m. birželio 20 d. Alytuje rastas ledėkas svėrė apie 300 g.

Daugiau apie didžiausias audras ir uraganus, nusiaubusius pajūrį ir visą šalį, – didžiausių audrų Lietuvos istorijoje apžvalgoje. Kada vėjas, lietus ar kruša pasiekia stichinio reiškinio ribą ir kokie įspėjimai tada skelbiami, aiškiname pavojingų reiškinių dalyje, o saugų elgesį per perkūniją – perkūnijos dalyje.

Šilčiausi ir šalčiausi metai

Šilčiausi metai per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje – 2024-ieji: vidutinė metinė oro temperatūra siekė 9,5 °C, net 2,1 °C daugiau nei 1991–2020 m. vidurkis (7,4 °C). Anksčiau rekordiniai buvo 2020 m. (9,2 °C) ir 2019 m. (8,8 °C). 2025-ieji buvo vėsesni – 8,4 °C, ir dalijasi 5–6 vietas su 2015 m.

Šalčiausių metų sąraše dominuoja XX a. vidurys ir 9-asis dešimtmetis: žemiausia metų vidutinė temperatūra stotyje (+3,6 °C) užfiksuota Šiauliuose 1942 m. ir Dūkšte 1987 m., o šalčiausias mėnuo – 1987 m. sausis Dūkšte, kai vidutinė temperatūra buvo −16,4 °C. Kodėl naujų karščio rekordų daugėja, o šalčio – nebe, ir kaip pasikeitė Lietuvos klimatas per pastaruosius dešimtmečius, aiškiname klimato kaitos dalyje.

Ką rekordų lentelė pasako apie klimatą

Pažvelkite į mėnesių rekordų datas. Iš dvylikos mėnesio šilumos rekordų septyni pasiekti per pastaruosius penkiolika metų: sausio (2023), kovo (2024), balandžio (2012), gegužės (2018), birželio (2026), rugpjūčio ir rugsėjo (abu 2015). O visi dvylika šalčio rekordų yra senesni nei 1999 metai – dauguma jų pasiekti 1940–1970 m. Paskutinis naujas šalčio rekordas – 1998 m. lapkričio −23 °C.

Tai nereiškia, kad šaltų žiemų nebebus: 2026-ųjų sausis, pavyzdžiui, buvo vienas šalčiausių šiame amžiuje. Tačiau bendra kryptis aiški – karščio rekordai atnaujinami vis dažniau, o šalčio rekordai lieka praeityje. Tą patį rodo ir klimato normos: vidutinė metų temperatūra 1991–2020 m. buvo 7,4 °C, o ankstesniu 1961–1990 m. laikotarpiu – 6,2 °C.

Vasarą verta žinoti ir kitą pusę: rekordinis karštis Lietuvoje dažniausiai ateina su karščio bangomis, kai kelias dienas iš eilės temperatūra viršija +30 °C, o naktys lieka šiltos. Tokiomis dienomis LHMT skelbia įspėjimus, o savivaldybės dažnai trumpina darbo laiką lauke dirbantiems. Kada karštis tampa pavojingu reiškiniu, aiškiname pavojingų reiškinių dalyje.

Kas laikoma rekordu

Oficialūs rekordai fiksuojami tik LHMT meteorologijos stotyse: termometrai stovi standartinėje meteorologinėje būdelėje 2 m aukštyje, pavėsyje, atviroje vietoje. Todėl automobilio ekrane ar ant saulėto balkono matyti +40 °C nėra rekordas – tai įkaitusio paviršiaus temperatūra. Dėl tos pačios priežasties miestų centruose termometrai dažnai rodo keliais laipsniais daugiau nei stotis už miesto.

Dabartinius orus, išmatuotus artimiausioje stotyje, ir prognozę savo miestui matysite 77.lt orų puslapyje, pavyzdžiui, Vilniuje ar rytojaus orų santraukoje. Kaip skaityti prognozę ir kiek ja galima pasitikėti, paaiškinta prognozės dalyje.