Kauno senamiesčio namo stogo remontas: butų savininkai ginčija sąmatą, kuri išaugo iki 450 eurų už kv. m

Kauno senamiesčio name, kuriame yra 15 butų, gyventojai nesutaria su administratoriumi UAB „Mano būstas“ dėl stogo remonto kainos. Kaip rašo LRT, dauguma savininkų pritarė, kad stogą remontuoti reikia, tačiau gavę sąskaitas suprato, kad suma jiems per didelė. Darbai pradėti, o dalis gyventojų dabar balsuoja dėl administratoriaus keitimo – balsavimas vyksta iki spalio 14 d.

Nuo 168 tūkst. eurų iki sąskaitų, kurios išgąsdino

Pasak LRT pašnekovų, pavasarį vyko balsavimas dėl stogo remonto. Biuletenyje buvo nurodyta didžiausia darbų kaina – 168 tūkst. eurų. Anksčiau šiam namui buvo rengtas platesnis rekonstrukcijos projektas: stogas, fasadas ir dalis langų.

Gyventojas Darius LRT pasakojo, kad už maksimalią sumą žmonės balsavo nesuprasdami, kiek konkrečiai teks mokėti:

„Aišku, mes ten visi sutinkame, kad reikia, biuletenyje įrašyta – ne daugiau kaip 168 tūkst. eurų. Gerai, ne daugiau, mes visi nubalsuojame. Tada jie parašo, kokias sumas pinigų reikės mokėti, ir tada pradedame atsipeikėti – iš kur čia tokios sumos pinigų“

Daiva LRT teigė, kad viršutinių aukštų gyventojai remonto labai norėjo, o pirmoje apklausoje dauguma jam pritarė. „Tačiau kai atėjo sąskaitos, visi išsigando, pasižiūrėjome, kad tiek tikrai neverta“, – sakė ji.

Kiek tai kainuoja vienam butui

Gyventojų nurodomi skaičiai skiriasi pagal butą, todėl jų nereikėtų laikyti vienodais visam namui. Čia pateikiama tai, ką LRT papasakojo patys gyventojai:

• Darius teigia, kad jam reikėtų iš karto sumokėti 60–70 tūkst. eurų;
• pagal gautą sąmatą jis skaičiuoja apie 450 eurų už kvadratinį metrą, o rinkoje čerpinio stogo remontas ar keitimas su PVM, jo teigimu, kainuoja 200–250 eurų už kv. m;
• viena gyventoja sakė, kad jos mama turėtų mokėti apie 600 eurų per mėnesį;
• prieš darbų pradžią savininkai turėjo sumokėti 15 % avansą.

Darius LRT sakė: „Čia išeina apie 450 eurų – beveik dvigubai sąmata už kvadratą išauga“. Šių skaičių nepavyko palyginti su pačia sąmata, todėl tai yra gyventojų skaičiavimai, o ne patikrinti duomenys. Taip pat neaišku, kaip tiksliai suma dalijama butams.

Kas lemia galutinę sumą

Daugiabučio stogas yra bendroji namo dalis. Remonto išlaidos paprastai dalijamos pagal butų plotą, tačiau tikslią tvarką nustato savininkų sprendimas ir sutartis. Galutinei sumai daugiausia įtakos turi stogo plotas, danga, konstrukcijų būklė, PVM, pastolių ir papildomų darbų kaina, taip pat tai, kiek rangovų pateikė pasiūlymus. Senamiesčio pastatuose kainą gali didinti ir paveldosaugos reikalavimai, tačiau šiuo atveju tokių duomenų nėra.

Remonto brangimas daugiabučiuose nėra retas: ankstesnėse sąmatose dažnai neįvertinamos paslėptos pažeidimų apimtys. Šio namo atveju gyventojai ginčija ne tik darbų apimtį, bet ir tai, kad, pasak Dariaus, konkurse dalyvavo vienas rangovas.

Balsavimai, atstovai ir sutarties datos

Gyventojai prašė antro susirinkimo dėl remonto stabdymo, ir „Mano būstas“ jį surengė. Pasak LRT, už stabdymą balsavo 6 butų savininkai. Dviem atstovams, kaip teigia gyventojai, balsuoti neleista, nes jie neturėjo notaro patvirtinto įgaliojimo. Karolina LRT pasakojo, kad atėjo vietoj išvykusios mamos, bet balsuoti negalėjo, nes nėra savininkė.

Darius pripažino, kad atsakomybė iš dalies gyventojų: „Aišku, čia mūsų reikalas, turėjome žinoti. Aišku, „Mano būstas“ galėjo pranešti, kad jeigu negalite dalyvauti, pasirūpinkite įgaliojimu“. Jis taip pat tvirtino, kad prašymas palaukti pusvalandį, kol atvyks kiti žmonės, buvo atmestas.

Rugpjūčio 13 d. 9 butų savininkai raštu paprašė stabdyti remontą ir keisti administratorių. Vis dėlto prie namo pastatyti pastoliai ir darbai prasidėjo. Anot Dariaus, sutartyje administratoriaus parašai datuoti rugpjūčio 12 ir 13 d., o rangovo – rugpjūčio 18 d. Šių datų LRT nepatvirtino dokumentais, todėl jos laikytinos gyventojo teiginiu.

Vėliau administratorius surengė ir trečią, nuotolinį balsavimą dėl darbų stabdymo ir sutarties nutraukimo. Neaišku, ar jis vyko prieš ar po darbų pradžios. „Mano būstas“ LRT teigė, kad remontuoti stogą norėjo patys gyventojai, nes defektai ėmė gadinti jų turtą.

Ką gali daryti savininkai, jei sąmata atrodo per didelė

Remiantis tuo, ką darė šio namo gyventojai, praktiški žingsniai yra tokie:

• pareikalauti sąmatos ir konkurso dokumentų, kad būtų matyti, kiek pasiūlymų gauta;
• raštu prašyti administratoriaus paaiškinti, kokiu sprendimu ir kokia kaina sudaryta sutartis;
• jei negalite atvykti į susirinkimą, iš anksto pasirūpinti įgaliojimu, kurį reikalauja administratorius;
• nepriklausomam ekspertui užsakyti darbų kainos vertinimą – taip ketina daryti ir namo gyventojai;
• kreiptis į savivaldybę, kaip jau padarė šio namo gyventojai.

Daiva LRT sakė, kad už stogą mokėti vis tiek teks, „bet, panašu, kad eisime iki galo – samdysime ekspertus, kad įvertintų darbų kainą“. Dėl ginčo teisėtumo kreiptis galima ir į teismą, tačiau konkrečios institucijos šioje istorijoje nenurodytos, todėl patariama pasitikslinti savivaldybėje.

Daugiau apie daugiabučių atnaujinimą rašėme straipsnyje apie planuojamas renovacijas.

Kas laukia toliau

Artimiausias žingsnis – balsavimo dėl administratoriaus keitimo rezultatai po spalio 14 d. Taip pat dar nežinoma, kuo baigsis trečiasis balsavimas dėl darbų stabdymo ir sutarties nutraukimo bei ar savivaldybė imsis spręsti ginčą. Gyventojai planuoja užsakyti darbų kainos ekspertizę. Žinią kol kas skelbia tik LRT, o dalies teiginių patvirtinti nepavyko.